Teatras - tai paslaptingas pasaulis, kuriame spalvos ryškesnės, žodžiai garsesni, o jausmai gilesni. Vaikų darželių teatrinio ugdymo programose teatras suprantamas kaip reikšmingas vaiko asmenybės, psichinių ir fizinių procesų, ypač kalbos, jausmų, intelekto, kuriamosios vaizduotės bei valios ugdymo būdas. Vaikystės teatre lengva juoktis ir pravirkti, blogį atskirti nuo gėrio, melą nuo teisybės, nes teatras formuoja savitą požiūrį tikrųjų vertybių linkme.

Teatras nėra tik pramoga; tai erdvė, kurioje vaikai mokosi spręsti problemas, lavinti konfliktų valdymo įgūdžius ir ugdyti savireguliaciją. Būdami teatre vaikai geriau pažįsta save, lavina empatiją ir socialinius įgūdžius. Žiūrėdami spektaklius apie savo bendraamžius, jie supranta, kad yra ne vieni ir kad kiti vaikai kartais nesutaria su tėvais, patiria patyčias ar jaučiasi vieniši.
Teatrinis meninis ugdymas plėtojamas trimis pagrindinėmis kryptimis: vaiko vaidybos, vaidinimo kūrimo ir žiūrovo bei vertintojo. Vaidyba padeda ir psichiniam vystymuisi - tobulėja vaiko komunikaciniai gebėjimai, jis įgunda aiškiai reikšti mintis ir jausmus.
Užsiėmimų metu vaikai mokosi ne tik iš bendraamžių, bet ir iš mokytojo. Teatro būrelių metu vaikas pailsi, atsipalaiduoja, o kalbos technikos užsiėmimai tobulina jo kalbą ir dikciją. Judesio užsiėmimuose vaikas išmoksta valdyti savo kūną.
| Veiklos kryptis | Naudojami metodai |
|---|---|
| Vaiko vaidyba | Socialinio vaidmenų žaidimas, pantomima, eilėraščių deklamavimas. |
| Vaidinimo kūrimas | Lėlių teatras (pirštininės, marionetės, šešėlių), improvizacijos. |
| Žiūrovas ir vertintojas | Įspūdžių aptarimas, matytų spektaklių vertinimas. |
Svarbiausia, kad spektaklio kūrėjų santykis su vaikais turėtų būti nuoširdus. Vaikai greitai pajaučia bet kokį netikrumą ar neprofesionalumą. Kai pedagogas stovi šalia, nesupranti, kiek vaikas yra savarankiškas, o kiek jis tik mėgdžioja. Mes pasitikime vaikais ir manome, kad spektaklio metu jie gali būti vieni scenoje.

Norint užtikrinti sklandų procesą, reikėtų atsižvelgti į šiuos kriterijus:
Pasiruošimas vaikų spektakliams turi būti ilgas ir lėtas procesas, leidžiantis išvengti streso ir labiau atsipalaiduoti. Idėjos spektakliams turėtų kilti iš vaikams aktualių temų, o ne vien iš tradicinių personažų. Svarbiausia, kad vaikams būtų aiški forma, jie žinotų bendrą spektaklio eigą, o tada natūraliai pradėtų žaisti ir improvizuoti.
tags: #spektakliai #vaikams #darzeliuose