Pagyvenusių ir senų žmonių subjektyvios gyvenimo kokybės globos namuose analizė

Lietuvos visuomenė senėja, todėl nuolat auga socialinių paslaugų poreikis. Senėjimo procesas ir senatvė yra natūralus gyvenimo periodas, tačiau vis dažniau diskutuojama apie senyvo amžiaus asmenų būtį Lietuvoje šiuolaikinės visuomenės sąlygomis. Pagyvenusių žmonių skaičius sparčiai didėja visame pasaulyje, neišskiriant Lietuvos. Prognozuojama, kad 2060 m. du penktadaliai (40,9 proc.) Lietuvos gyventojų sudarys senyvo amžiaus asmenys, todėl prognozuojamas ir neišvengiamas institucinių globos paslaugų poreikis.

Socialinės globos namų svarba ir būtinybė

Socialinės globos namai - tai socialinės globos įstaiga, skirta asmenims, kuriems būtina nuolatinė globa ir slauga ir kurie dėl senatvės ar negalios negali savarankiškai gyventi savo namuose, o šių asmenų vaikai ar artimieji dėl objektyvių priežasčių negali jų prižiūrėti. Pastarųjų metų statistika rodo, kad stacionarios globos paslaugų vartotojų „bedruomenė“ Lietuvoje yra ne tokia jau maža - 2013 metų pabaigoje 102 įstaigose seniems žmonėms gyveno 4 514 asmenų.

Nemažai daliai, ypač vyresnio amžiaus, pagyvenusių žmonių dėl fizinių galimybių, savarankiškumo sumažėjimo reikalingas pritaikytas būstas ir aplinka. To neužtikrinus išauga stacionarios globos poreikis. Autorė (Mikulionienė, 2006) teigia, kad pagrindinis veiksnys, lemiantis žmogaus sprendimą apsigyventi globos namuose, yra pasitikėjimo gyventi namuose praradimas, ypač jeigu žmogus gyvena vienas.

Subjektyvios gyvenimo kokybės dimensijos

Subjektyvios gyvenimo kokybės analizė Lietuvos socialinių mokslų diskurse dar nėra pakankamai išplėtota. Teorinės gyvenimo kokybės koncepcijos įžvalgos gana skurdžios, o šios srities tyrimai neatskleidžia įvairių visuomenės grupių gyvenimo kokybės realybės. Mokslinė subjektyvios gyvenimo kokybės (gerovės) analizė remiasi žmonių globaliais vertinimais apie visą jų gyvenimo kokybę ir pasitenkinimą gyvenimu, taip pat skiriant ypatingą dėmesį reakcijoms į skirtingus socialinius ekonominius veiksnius.

Tyrimas, analizuojantis socialiai globojamų vyresnio amžiaus asmenų gyvenimo kokybę institucinės socialinės globos kontekste, atliktas laikantis konstruktyvistinės grindžiamosios teorijos nuostatų. Sukurta grindžiamoji teorija atskleidžia socialiai globojamų vyresnio amžiaus asmenų, gyvenančių ilgalaikės socialinės globos įstaigose, subjektyvios gyvenimo kokybės veiksnius:

• Fizinė sveikata ir liguistumas;
• Psichologinė adaptacija prie naujos aplinkos;
• Socialinių ryšių palaikymo galimybės;
• Galėjimas atlikti svarbias veiklas;
• Socialinis statusas ir vaidmenų kaita;
• Aplinkos pritaikymas;
• Dvasinių poreikių tenkinimas.

Socialinio darbuotojo vaidmuo

Socialiniai darbuotojai savo darbo praktikoje dažnai susiduria su problema, kad pagyvenę žmonės retai gali visapusiškai savimi pasirūpinti, todėl jie yra apgyvendinami globos namuose, kuriuose tenkinami ne tik fiziniai, bet ir socialiniai šių asmenų poreikiai. Socialinių poreikių kokybiškas tenkinimas leidžia gerinti senų žmonių gyvenimo kokybę ir ilginti gyvenimo trukmę. Socialiniai darbuotojai pagyvenusio amžiaus žmonių socialinių poreikių tenkinimo procese užima labai svarbų vaidmenį.

Kiekviename amžiaus tarpsnyje gali būti išskiriamos tam tikros problemos, ne išimtis yra ir senatvė. Svarbu rasti šių problemų sprendimo būdus. Turint ribotas galimybes įgyvendinti socialinius poreikius, amžiaus problemos tampa ryškesnės. Sugebėjimas efektyviai adaptuotis aplinkoje suteikia galimybes tenkinti socialinius poreikius ir ne taip ryškiai jausti aplinkos disbalansą, stresą bei lengviau įveikti krizes.

tags: #pagyvenusiu #ir #senu #zmoniu #subjektyvios #gyvenimo

• Kaip dažnai vedžioti naujagimį?
• Parama Utenos bendruomenėms
• kaip psichosocialinis modelis formuoja šiuolaikinę motinystę
• Vaikų saugumas keliuose
• Pastojimas su viena kiaušide