Autoagresyvus ir agresyvus vaikų elgesys: priežastys, formos bei pagalbos būdai

Būna taip, kad žaidžiant su vaiku ar norint jį apsikabinti, jis pradeda muštis, spjaudytis. Baisiausia tėvams, kad prie svetimų žmonių vaikas elgiasi kaip koks laukinis: nuėjus į parduotuvę, pradeda lakstyt, viską mėtyti, pribėgęs prie žmonių, trenkia jiems. Bandymai gražiai aiškinti, kad taip negražu, dažnai nepadeda, o fizinės bausmės ar barimas neduoda norimų pasekmių.

Agresija yra būdinga kiekvienam žmogui - tai instinktyvi elgesio forma, kurios esminis tikslas - savisauga. Tačiau tėvai turėtų atsiminti vieną dalyką - nereikia versti vaiko užgniaužti agresiją, nes tai gali virsti autoagresija ir pasireikšti savęs mušimu, skriaudimu ar susirgimu kokia nors liga.

Kas yra autoagresyvus vaikų elgesys?

Autoagresyvus elgesys - tai elgesys, kuriuo asmuo žaloja save. Tai dažnai yra būdas įveikti stiprias, skausmingas emocijas, tokias kaip liūdesys, pyktis, baimė, nerimas, kaltė, gėda ar tuštuma. Autoagresija gali pasireikšti įvairiomis formomis, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir patiriamų sunkumų:

• Savęs žalojimas: įvairūs veiksmai, kuriais vaikas sąmoningai žaloja savo kūną (pjovimasis, deginimasis, trankymasis į daiktus).
• Galvos daužymas: vaikas gali daužyti galvą į sieną, grindis ar kitus kietus paviršius.
• Plaukų rovimas: sąmoningas plaukų rovimas nuo galvos, antakių ar blakstienų.
• Odos kasymas: nuolatinis odos kasymas, kol susidaro žaizdos ir šašai.
• Kandžiojimas: vaikas gali kandžioti save, dažniausiai rankas ar riešus.

Kodėl vaikai elgiasi agresyviai?

Vaikai visuomet nori mums kažką pasakyti savo netinkamu elgesiu, o mūsų, kaip tėvų pareiga - suprasti šią žinutę. Maži vaikai yra kaip veidrodukai - jie sugeria visą informaciją iš aplinkos ir savo elgesiu ją atspindi. Dažnai jie labiausiai mėgdžioja net ne mūsų žodžius, o vidines būsenas.

Pirmą septynmetį tėvai (o ypač mama) yra labai tampriai susiję emocine bambagysle su savo vaiku; vaikas labai gerai jaučia ir išgyvena visą savo gimdytojų nerimą, stresą bei sukauptą pyktį. Jei namuose yra naudojamos fizinės bausmės, Jūs savo pavyzdžiu parodote vaikui, kad fizinės jėgos naudojimas yra legalus būdas sprendžiant konfliktus. Vaikai, kurie patiria agresiją iš aplinkos, patys yra linkę būti agresyvūs.

Vaikų raidos krizės ir sensoriniai sunkumai

Pasikeitęs vaiko elgesys sulaukus trejų metų paprastai žymi trejų metų krizę. Prieštaraudamas ir spyriodamasis vaikas geriausiai supranta savo „aš“ atskirumą. Per „ne“ vaikas tarsi suvokia: „Čia esu aš, o čia - likęs pasaulis“. Tačiau savęs atskirtumo suvokimas kelia nesaugumo jausmą, todėl vaiko elgesys tampa kontraversiškas.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į sensorinius sutrikimus. Vaikai, kurių sensorinė sistema negauna pakankamai stimuliacijos arba lengvai perstimuliuojama, gali imtis autoagresyvaus elgesio, kad pasiektų sensorinę pusiausvyrą. Probleminis elgesys, kurio funkcija yra sensorinė stimuliacija, dažnai tarnauja kaip vaiko kūno nuraminimas.

Smegenų veikla pykčio priepuolio (tantrumo) metu

Siekdama paaiškinti sudėtingas vaikų būsenas, specialistė Audronė Kancė naudoja 3-jų aukštų pavyzdį:

1. I aukštas (Reptilijos smegenys): atsakingos už primityviausius gebėjimus ir išlikimą (pulti, bėgti arba sustingti).
2. II aukštas (Emocinės smegenys): fiksuoja emocijas, siekia tikslų arba nori kažko išvengti.
3. III aukštas (Protingosios smegenys): leidžia save valdyti, racionaliai mąstyti ir priimti sprendimus.

Vaikas, patiriantis tantrumą, reaguoja su savo pirmykštėmis smegenimis. Milžiniškas pyktis yra fiziologinė būsena: pulsas pakyla, kvėpavimas padažnėja, vaikas praktiškai tuo metu negirdi jokių žodžių. Tai yra pyktis, baimė, emocinis skausmas ir siekis išgyventi viename.

Kaip reaguoti tėvams? Rekomendacijos ir patarimai

Svarbu reaguoti į smurtinį elgesį ir jį stabdyti, tačiau suaugęs turėtų būti tinkamo elgesio pavyzdys. Štai keletas konkrečių patarimų:

• Sustabdykite veiksmą: Švelniai, bet tvirtai suimkite vaiko rankeles ir ramiai sakykite „ne“. Užkirskite kelią jo judesiui, neleiskite muštis.
• Nustatykite aiškias ribas: Nejausdamas ribų, vaikas jaučiasi kaip tamsiame kambaryje ir išgyvena baimę. Ribos negali kisti priklausomai nuo jūsų nuotaikos ar vietos.
• Venkite fizinių bausmių: Jos sukuria įvairias psichologines problemas ir atšaldo santykius su tėvais.
• Mokykite įvardinti jausmus: Paklauskite, ar jis pyksta, ar nerimauja. Pasiūlykite vaikui nupiešti savo pyktį arba „įpūsti“ jį į dėžutę.
• Naudokite elgesio lentelę: Susitarkite, ką vaikas gaus surinkęs atitinkamą kiekį žvaigždučių už tinkamą elgesį.

Auklėjimo metodų palyginimas

Nepamirškite, kad vaiko agresija - tai žinutė suaugusiems, kad kažkas skausmingo vyksta jo gyvenime. Jei pastebite, jog vaikas agresyvus, reikėtų kuo anksčiau užkirsti tam kelią kreipiantis į specialistus. Tėvai gali kreiptis į vaikų psichologą ne tik susidūrę su rimtais sunkumais, bet ir norėdami pasitarti dėl konstruktyvių leistino elgesio ribų nustatymo.

Pasistenkite paroje turėti bent vieną valandą, kurią jūs kokybiškai praleisite išimtinai su vaiku. Sukurkite savo vakarinį ritualą: tai gali būti šilta vonia su levandų aliejumi, pasakos sekimas ar lopšinė. Svarbu, kad jūsų dėmesys tuo metu būtų skirtas tik jam, kurti gerumo bei intymumo atmosferą.

tags: #autoagresyvus #vaiku #elgesys

• Kaip išsirinkti rašomąjį stalą vaikui
• Išsami analizė: abortų įstatymai ir reglamentavimas
• Idėjos ir veiklos 5–6 metų vaikams
• Sužinokite Elvyros Monginienės požiūrį į COVID-19
• Komfortas ir našumas vaikų ASICS bateliuose