Kiaušialąsčių paėmimas pagalbinio apvaisinimo metu: metodai, donorystė ir šaldymas

Vaiko gimimas yra vienas didžiausių gyvenimo stebuklų, tačiau šiandien vis dažniau kelyje į jį susiduriama su įvairiomis problemomis. Laimei, poroms, kurios susiduria su sunkumais pastoti, yra gydymo būdai, palengvinantys šį natūralų procesą. Pagalbinis apvaisinimas (PAV) - tai medicininė procedūra, kuri padeda poroms susilaukti vaikų, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma.

Ši technologija taikoma tais atvejais, kai pora susiduria su nevaisingumu dėl įvairių priežasčių, tokių kaip kiaušidžių funkcijos sutrikimai, kiaušintakių nepraeinamumas, vyro spermos kokybės problemos ar nepaaiškinamas nevaisingumas. Pagalbinis apvaisinimas buvo pradėtas naudoti dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai gimė pirmasis kūdikis, naudojant IVF. Nuo jos sukūrimo, naudojant pagalbinio apvaisinimo technologiją, visame pasaulyje jau gimė daugiau nei 8 milijonai kūdikių.

Nevaisingumo gydymas sukelia daugybę emocijų: laukimas, nerimas ir gydymo proceso reikalavimai gali sukelti nusivylimą, sumišimą ir pasipiktinimą. Kuo daugiau žinosite apie tyrimus ir gydymo procesą, tuo mažiau nerimo ir rūpesčių jausite dėl savo būklės.

Pagalbinio apvaisinimo metodai

Prieš rekomenduojant dirbtinį apvaisinimą, pirmiausia porai yra pasiūlomi kiti nevaisingumo gydymo būdai, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastis. Tai gali būti lytinių santykių laiko parinkimas, atitinkami medikamentai, mikrochirurginė operacija.

Viena dažniausiai naudojamų nevaisingumo gydymo technologijų yra pagalbinis apvaisinimas, apimantis daug skirtingų metodų:

• Intrauterininė inseminacija (IUI)
• Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)
• Mikromanipuliacinės IVF procedūros (ICSI, PICSI)
• Spermatozoidų aspiracija iš sėklidžių (TESA) ir jų judrumo atstatymas
• Atvira sėklidžių biopsija (Micro-TESE)
• Embrionų bei lytinių ląstelių vitrifikacija (šaldymas)

Intrauterininė inseminacija (IUI)

Intrauterininė inseminacija (IUI) yra pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. Ji atliekama natūraliame cikle ovuliacijos metu arba ovuliaciją stimuliuojant vaistais.

Procedūros eiga:

1. Gydytojas surenka anamnezę, paskiria reikalingus laboratorinius ir/ar diagnostinius tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus.
2. Jei gydytojo ir poros sprendimu nusprendžiama atlikti IUI, masturbacijos būdu surenkama (arba specialia adata tiesiai iš sėklidžių paimama) vyro sperma.
3. Sperma yra specialiai paruošiama, atskiriant progresyvaus judėjimo tiesiaeigius spermatozoidus nuo nejudrių ir negalinčių apvaisinti spermatozoidų ir sukoncentruojant juos labai mažame specialios terpės kiekyje.
4. Specialiai paruoštos spermos ląstelės, naudojant specialų kateterį, patalpinamos tiesiai į moters gimdą.

Būdas patrauklus, nes nereikia chirurginės invazijos ir nejautros. Tai nesudėtinga ir neskausminga procedūra.

Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)

Geriausiai žinomas pagalbinio apvaisinimo metodas pasaulyje - apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija, IVF). Šis metodas suteikia galimybę apvaisinti kiaušinėlius ne moters organizme.

Procedūros eiga:

1. Pora apsilanko pas specialistą ir konsultuojasi. Gydytojas surenka informaciją apie poros medicininę istoriją, paskiria tyrimus ir aptaria galimus gydymo būdus.
2. Pagal gydytojo paskirtą protokolą pradedama kiaušidžių stimuliacija - moteris stimuliuojama specialiais hormoniniais vaistais, kurie skatina subręsti daugiau folikulų ir kiaušialąsčių nei natūraliame moters mėnesinių cikle.
3. Transvaginalinės punkcijos metu (ultragarso kontrolėje per makštį punktuojant moters kiaušides specialia adata) išsiurbiamas folikulų turinys, kuriame ieškoma kiaušialąsčių. Procedūra atliekama su narkoze.
4. Folikuliniame skystyje mikroskopo pagalba surandamos moters kiaušialąstės, kurios patalpinamos į specialias terpes.
5. Sperma surenkama masturbacijos būdu arba specialia adata paimama tiesiai iš sėklidžių (jei spermoje nėra spermatozoidų).
6. Į lėkšteles su surinktomis kiaušialąstėmis įlašinamas tam tikras specialiai paruoštos spermos kiekis. Jei spermos mėginyje spermatozoidų nepakanka, taikoma ICSI procedūra.
7. Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, kuriuose palaikomas pastovus temperatūros ir drėgmės režimas.
8. Gydytojo ir embriologo sprendimu geriausias embrionas (ar keli) perkeliamas į moters gimdą, naudojant specialų minkštą vienkartinį kateterį.

Kai lytinės ląstelės susilieja ir įvyksta apvaisinimas, po apvaisinimo susidariusi ląstelė yra vadinama zigota. Po apvaisinimo zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dviejų, vėliau keturių ir t.t. ląstelių embrionu.

Intracitoplazminė spermos injekcija (ICSI)

ICSI (intracitoplazminė spermos injekcija) pirmiausia sprendžia vyrų nevaisingumo problemas, tokias kaip prastas spermatozoidų judrumas, sumažėjęs jų skaičius ir nesugebėjimas prasiskverbti į kiaušialąstę. Taikant šį metodą, moters kiaušialąstės yra patalpinamos į mėgintuvėlį, tuomet po vieną spermos ląstelę yra tiesiogiai įšvirkščiama į kiekvieną kiaušialąstę. Ši procedūra reikalauja didelio embriologo meistriškumo ir atsakomybės tam, kad būtų parinktas pats tinkamiausias spermatozoidas.

Jei spermos mėginyje nėra spermatozoidų, juos galima paimti tiesiai iš sėklidžių TESA procedūros metu.

IVF efektyvumo duomenys:

Tiek IUI, tiek IVF procedūrų sėkmė priklauso nuo daugybės faktorių: poros fizinės sveikatos ir psichologinės būsenos, patiriamo streso ir įtampos neigiamo poveikio, gyvenimo būdo, vyro ir moters anksčiau persirgtų ligų, partnerių amžiaus, moters svorio, kuris lemia hormonų apykaitą.

Kiaušialąsčių donorystė ir šaldymas

Kiaušialąsčių donorystė

Vaisingumo centruose vykdomos kiaušialąsčių, spermos bei embrionų donorystės programos. Pagalba teikiama pacientams, kuriems reikalingas pagalbinis apvaisinimas su donorinėmis lytinėmis ląstelėmis, tame tarpe ir vienišoms moterims.

Kiaušialąsčių donorystė - tai anoniminė ir altruistinė programa, kurioje viena moteris nesavanaudiškai atiduoda savo kiaušialąstes kitai moteriai, susidūrusiai su nevaisingumo problema ir svajojančiai turėti savo vaikelį. Pagalbinis apvaisinimas, naudojant donoro kiaušialąstes, yra vienas iš sėkmingiausių nevaisingumo gydymo metodų, kadangi jį taikant naudojamos sveikų ir jaunų donorių lytinės ląstelės.

Donorės yra parenkamos atsižvelgiant į griežtus atrankos kriterijus. Joms atliekama daugybė tyrimų dėl ligų ar būklių, kurios galėtų turėti įtakos kūdikio sveikatai. Rezultatus atidžiai įvertina gydytojai. Kiaušialąsčių donorystė yra visiškai anoniminė. Pacientė negali nei susitikti su donore, nei pamatyti jos nuotraukos ar gauti apie ją asmeninės informacijos.

Kiaušialąsčių šaldymas

Kiaušialąsčių šaldymas yra procedūra, kai šaldomos moteriškos lytinės ląstelės. Užšaldytos kiaušialąstės laikomos azote -196°C temperatūroje. Esant reikalui, ląstelės atšildomos ir atliekamas pagalbinis apvaisinimas.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, užšaldoma vis daugiau kiaušialąsčių. Kiaušialąsčių šaldymas atliekamas šiais tikslais:

• Kai pagalbinio apvaisinimo dieną po kiaušidžių punkcijos nepavyksta gauti spermatozoidų.
• Siekiant išsaugoti galimybę susilaukti vaikų ateityje (pvz., atidėtos motinystės atveju).
• Onkologinėms pacientėms prieš chemoterapiją, kuri gali negrįžtamai paveikti ovogenezę.
• Lytinių ląstelių donorystės atveju.
• Kai nevaisinga pora, kuriai atliekamas pagalbinis apvaisinimas, apsisprendžia sukurti tiek embrionų, kiek vienu metu jų bus perkelta į gimdą.

Kieno amžiui rekomenduojama?

Tam, kad galima būtų šaldyti, pirmiausia reikia, kad būtų ką šaldyti. Jaunos vaisingo amžiaus moterys turi didesnį kiaušidžių rezervą, todėl tikėtina, kad po kontroliuojamos kiaušidžių stimuliacijos pavyks gauti didesnį kiaušialąsčių skaičių. Kadangi rezervas senka su amžiumi, gali būti, kad vyresnėms moterims net stimuliuotos kiaušidės nesubrandins nė vieno folikulo ir nepavyks gauti nė vienos kiaušialąstės. Nors sumažėjęs kiaušidžių rezervas yra individualus rodmuo ir kartais stebimas net jaunoms moterims, tačiau keturiasdešimtmečių galimybės, be abejo, yra gerokai mažesnės.

Kaip atliekama ši procedūra?

1. Siekiant subrandinti daugiau kiaušialąsčių, kiaušidės stimuliuojamos gonadotropiniais vaistais.
2. Kiaušialąstės gaunamos kiaušidžių punkcijos metu punktuojant aspiracine adata folikulus.
3. Stereomikroskopo pagalba punkciate esančios kiaušialąstės surenkamos į lėkšteles su mitybine terpe.
4. Lytinės ląstelės perkeliamos į inkubatorių ir laikomos kontroliuojamomis sąlygomis iki šaldymo.
5. Kiaušialąstės užšaldomos naudojant krioprotektantus ir perkeliamos saugojimui azote.

Kiek kiaušialąsčių paimama šaldymui?

Šaldymui paimamos visos brandžios kiaušialąstės, nes tik brandžios kiaušialąstės gali būti naudojamos pagalbiniam apvaisinimui. Įprastai brandžių kiaušialąsčių procentas nuo visų gautų yra 70-80. Tačiau pasitaiko, kad visos gautos kiaušialąstės yra tinkamos šaldymui, kaip ir retais atvejais nė viena.

Kiek laiko kiaušialąstės gali būti saugomos?

Lytinių ląstelių saugojimui apribojimų nėra. Tai reiškia, kad kiaušialąsčių saugojimo trukmė priklauso nuo poreikio. Pasaulinėje praktikoje yra atvejis, kai moteris susilaukė naujagimio perkėlus į gimdą embrioną, kuris buvo sukurtas iš prieš 14 metų užšaldytos kiaušialąstės.

Nepanaudotos lytinės ląstelės, skirtingai nei embrionai, gali būti utilizuojamos. Embrionai pagal dabar Lietuvoje galiojantį pagalbinio apvaisinimo įstatymą turi būti saugomi amžinai.

Tikimybė pastoti po kiaušialąsčių šaldymo

Ilgą laiką kiaušialąsčių šaldymas buvo laikomas labiau eksperimentiniu, o ne rutininiu metodu. Dėl neefektyvių šaldymo-atšildymo protokolų ir praktikos stokos rezultatai nebuvo lygiaverčiai gautiems iš nešaldytų kiaušialąsčių. Tačiau tobulėjant metodikoms, krioprotektantų sudėčiai ir įgūdžiams, tikimybė pastoti ir pagimdyti kūdikį vis auga. Naujausi pasaulinėje praktikoje minimi duomenys rodo, kad užšaldytų ląstelių išgyvenimo dažnis bei embrionų, sukurtų iš atšildytų kiaušialąsčių, implantavimosi sėkmės procentas yra toks pat kaip ir šviežių kiaušialąsčių atveju.

Naujovės kiaušialąsčių šaldymo srityje

Pagrindinė naujovė, kuri lėmė perversmą ląstelių šaldymo srityje, įvyko 2008 metais. Tuomet lėtą ląstelių šaldymą pakeitė greitas. Perkėlus krioprotektantais apdorotas ląsteles iš aplinkos temperatūros tiesiai į -196°C be palaipsnio temperatūros žeminimo, pavyko išvengti viduląstelinio ledo susidarymo, tad gerokai pagerėjo ląstelių išgyvenimas.

Ateityje gali būti sukurtas supergreitas ląstelių šaldymo metodas, kuris įgalins optimaliai užšaldyti ląsteles mažiausiomis sąnaudomis krioprotektantų ir laiko prasme. Kalbant apie optimalumą, tikslumą ir darbo laiko sąnaudas, gali nutikti taip, kad ateityje ląstelių šaldymas bus patikėtas robotams. Pirmosios automatizuotos ląstelių bei embrionų šaldymo sistemos jau sukurtos ir tai nebėra ateities klausimas.

tags: #pagalbinio #apvaisinimo #metu #paimama #kiausialasciu

• Išsamios tėvų patirtys apie „Saulužės Vaikai“
• Sužinokite apie Tommee Tippee Gertuves
• žuvų taukų nauda nėščiosioms
• Kaip vertinamas priešmokyklinio ugdymo pedagogas
• Kaip vyksta tėvystės nustatymas ir išlaikymo priteisimas?