Paauglių iš Globos Namų Adaptyvus Elgesys ir Socialinė Adaptacija: Iššūkiai ir Galimybės

Atkūrus Nepriklausomybę ir Lietuvai pasirinkus demokratinės raidos kelią, pereita prie humanistinio, demokratinio, į vaiką orientuoto ugdymo. Sustiprinus dėmesį globos namų auklėtinių prisitaikymo visuomenėje problemai, aktualus pasidarė socialinis ir asmenybinis ugdymo aspektas, skatinantis paieškas, kaip gerinti vaikų ir paauglių adaptacijos procesą, efektyviau ugdyti jų adaptacinius įgūdžius.

Adaptacijos ir Adaptyvaus Elgesio Samprata

Adaptyvaus elgesio ir jo ugdymo(si) sampratos atskleidimas neįmanomas be adaptacijos sampratos išaiškinimo. Bendriausiu aspektu, adaptacijos sąvoka (lot. adaptatio - pritaikymas, priderinimas) apibrėžiama kaip organizmo ir jo sandaros bei funkcijų pasikeitimai pakitus aplinkai (Psichologijos žodynas, 1993). „Socialinio darbo žodyne“ (1999) adaptacija apibūdinama kaip nenutrūkstamas, į tikslą orientuotas kognityvinis, jutiminis suvokimo ir elgesio procesas, kuriuo žmogus stengiasi išlaikyti arba padidinti atitikimą tarp jo paties ir aplinkos laipsnio. Individo psichosocialinė raida vyksta pastovaus jo kūrybinio aktyvumo, nukreipto į aplinkos pertvarkymą ir savęs paties keitimą, sąlygose. Mokslinėje studijoje socialinė adaptacija (lot. adaptatio - pritaikymas, priderinimas) apibrėžiama kaip asmens santykis su socialine aplinka ir jos atstovais įvairiomis socialinėmis priemonėmis. Socialinė adaptacija suprantama kaip procesas, neatsiejamas nuo socialinės sąveikos konteksto, orientuotas į veiksmą, leidžiantį kurti ir išlaikyti pozityvius ryšius su socialine aplinka ir tos aplinkos keitimas norima linkme. Šiais procesais lemia asmens gebėjimas adaptyviai elgtis. Todėl būtų tikslinga operacionalizuoti patį adaptyvų elgesį, t. y., išskirti svarbiausius nagrinėjamo objekto komponentus.

Remiantis moksline literatūros analize, adaptyvų elgesį galima apibūdinti kaip daugialypį konstruktą, kuris apima pažinimo ir elgesio faktorius ir juos jungia į visumą. Adaptyvus elgesys apima santykį su savimi, santykį su kitais žmonėmis, probleminių situacijų sprendimą ir prosocialų, save įtvirtinantį elgesį socialinėse situacijose. Šis elgesys leidžia asmeniui kurti ir išlaikyti veiksmingus tarpusavio ryšius su kitais asmenimis, konstruktyviai sąveikauti su socialine aplinka, joje įtvirtinti save neagresyviai, veiksmingai veikti probleminėse situacijose, išlaikyti vidinę pusiausvyrą, valdyti savo jausmus ir emocijas.

Paauglių iš Globos Namų Adaptacijos Iššūkiai

Neretai žmonės įsivaizduoja, kad globos namuose auga nuo visuomenės atskirti vaikai, turintys elgesio problemų, darantys teisės pažeidimus, vartojantys psichotropines medžiagas, rūkantys, keikiantys, nelankantys mokyklos, smurtaujantys, valkataujantys, apleisti. Tačiau tai tėra mitai. Daugelis žmonių net nesusimąsto apie vyresnių vaikų globą dėl visuomenėje įsišaknijusių klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Vis dar gyvi mitai, kilę iš sovietmečio, apie vaikus, augančius vaikų globos namuose.

Iš tikrųjų, globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Šie faktai lemia sąveikos su socialine aplinka sunkumus, komplikuoja sėkmingos psichologinės ir socialinės adaptacijos perspektyvas. Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje. Tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko.

Emocinės ir Elgesio Problemų Ypatumai

Darbe analizuojami svarbiausi globos namų auklėtinių nepageidautiną adaptaciją lemiantys veiksniai: prosocialaus elgesio deficitas ir dažniau taikomos disfunkcionalios kognityvinės ir elgesio strategijos. Tyrimai rodo, kad praradusiems tėvų globą paaugliams būdingas aukštesnis elgesio ir emocinių problemų įverčių lygis pagal nerimo, socialinio nusišalinimo, socialinių problemų ir delinkventinio elgesio skales. Tai gali būti siejama su ankstyva neigiama psichosocialine patirtimi, meilės, šilumos trūkumu, nesaugumo jausmu ir neigiamu aplinkinių vertinimu.

Globos namuose gyvenantys paaugliai dažniau taiko neadaptyvias kognityvines ir elgesio strategijas socialinėje srityje nei paaugliai, gyvenantys pilnose šeimose. Tai gali lemti socialinių situacijų vengimą, nerimą bendravimo metu ir sunkumus užmezgant bei palaikant santykius.

Socialinių Įgūdžių Stoka ir Tapatumo Formavimasis

Kitas svarbus iššūkis - socialinių įgūdžių stoka. Globos namuose augantys paaugliai dažnai neturi galimybių išmokti ir praktikuoti socialinius įgūdžius, kurie yra būtini sėkmingai integracijai į visuomenę. Paauglystė - tai laikotarpis, kai jaunuoliai aktyviai ieško savo tapatumo, bando įvairius vaidmenis ir formuoja savo vertybes bei įsitikinimus. Globos namuose augantiems paaugliams šis procesas gali būti ypač sudėtingas, nes jie dažnai neturi tvirto pagrindo ir palaikymo, kuris padėtų jiems atrasti save.

Be to, paaugliai, augantys globos namuose, dažnai susiduria su profesinio tapatumo problemomis. Jie gali negaudami pakankamai informacijos apie karjeros pasirinkimo galimybes, nesugebėdami pakankamai vertinti save, neturėdami motyvacijos daryti tai, kas patenkintų jų poreikius ir lūkesčius.

Adaptyvaus Elgesio Ugdymo Prielaidos ir Teorinis Pagrindimas

Šis paauglių adaptyvaus elgesio ugdymas(is) menkai nagrinėtas, o tyrimų, kuriais būtų siekiama atskleisti, kaip mažinti adaptacijos sunkumus, ugdant adaptyvų elgesį, stokojama. Todėl išsamesni moksliniai tyrimai, kuriuose globos namų auklėtiniams kylantys adaptacijos sunkumai būtų nagrinėjami ne tik psichosocialiniu aspektu, bet ir taikant pedagoginio poveikio priemones, produktyviai sprendžiami praktiniu lygmeniu, yra skatintini ir reikalingi.

Teorinėje dalyje pristatytas šiuolaikiškas holistinis teorinis požiūris į adaptyvaus elgesio ugdymo(si) per humanistinės pedagogikos ir psichologijos teoriją bei konstruktyvizmo teoriją. Disertaciniame darbe remiamasi pragmatizmo filosofija, kuri ugdymą traktuoja kaip procesą, apimantį probleminių situacijų sprendimą, įgytų žinių ir įgūdžių pritaikymą kasdieninėse gyvenimiškose situacijose. Konstruktyvizmo teorija akcentuoja asmens ankstesnio patyrimo reikšmę subjektyviosios realybės kūrimo procese konstruojant, prijungiant ir asimiliuojant naujas žinias, jas siejant su jau turimomis ir sisteminant į nuoseklią struktūrą bei taikant naujose situacijose. Aplinkos pažinimas vyksta bendraujant su kitais žmonėmis, suvokiant aplinkos reiškinius ir juos struktūruojant, ieškant pasikeitimų, interpretuojant įvykius.

Svarbiausi Adaptyvaus Elgesio Ugdymo(si) Aspektai

Adaptyvus elgesys apima savęs pažinimą, savo privalumų ir trūkumų įvertinimą ir priėmimą, pasitikėjimą savimi. Šis komponentas yra vienas svarbiausių adaptacijos efektyvumo kriterijų, nuo kurio priklauso, kaip asmuo suvokia, vertina ir priima patį save su visais privalumais ir trūkumais. Pasitikėjimas savimi lemia išorinio poveikio supratimą ir interpretavimą, o taip pat rezultatų siekimą, gebėjimą įveikti gyvenimo sunkumus.

Emocijų Valdymas ir Tarpasmeniniai Santykiai

Adaptacijos procesams ne mažiau reikšminga yra asmens gebėjimas pažinti ir įvardinti savo ir kitų žmonių išgyvenamus jausmus, kontroliuoti emocijas. Bet kurioje gyvenimo srityje turi daugiau pranašumų ir sėkmingiau adaptuosis tas asmuo, kuris geba atpažinti savo jausmus, žino, kaip tinkamai juos valdyti, geba perprasti kitų žmonių jausmus ir į juos atsižvelgti. Savikontrolės įgūdžiai padeda asmeniui išlaikyti vidinę pusiausvyrą, leidžia konstruktyviai reaguoti į pastabas ir kritiką, padeda pasipriešinti neigiamam aplinkos poveikiui.

Adaptyvus elgesys neatsiejamas nuo asmens gebėjimo tinkamais būdais inicijuoti bendravimą, įtraukti kitus asmenis į socialinę sąveiką, parinkus tinkamas bendravimo priemones, išlaikyti efektyvius ir draugiškus tarpusavio santykius su kitais asmenimis. Asmens aktyvus dalyvavimas socialinėje sąveikoje, atidumas kitiems žmonėms, jautrumas jų problemoms, pagalbos suteikimas lemia jo pozityvų psichologinį ir socialinį prisitaikymą.

Probleminių Situacijų Sprendimas

Konstruktyviems santykiams išlaikyti yra svarbūs konfliktinių situacijų sprendimo įgūdžiai, užtikrinantys asmens pusiausvyrą įvairiomis sudėtingomis gyvenimo ir bendravimo su kitais žmonėmis situacijomis. Tai apima gebėjimą pasirinkti tinkamiausią konflikto sprendimo strategiją, derinti skirtingus interesus bei priimti abi šalis tenkinantį sprendimą. Taip pat svarbu veiksmingas asmens funkcionavimas probleminėse situacijose bei gebėjimas tas problemas konstruktyviai spręsti.

Profesinis Orientavimas

Paauglių profesinis tapatumas apima jų nuolatinį tobulėjimo procesą, jų nuostatas, vertybes, įgūdžius, gebėjimus, domėjimosi sritis, asmenybės bruožus. Žinios apie karjeros esmę, jos dinamiką bei problemas, atsirandančias įvairiose fazėse, yra būtina vaikų profesinio tapatumo sąlyga. Globos namuose gyvenantys paaugliai neturi savo šeimų, todėl tikimybė gauti reikalingą informaciją, kuri skatintų jų profesinį tapatumą yra sąlyginai nedidelė. Svarbu, kad globos namuose būtų skiriamas ypatingas dėmesys paauglių profesiniam orientavimui. Tai apima informacijos apie įvairias profesijas teikimą, konsultacijas su karjeros specialistais, galimybes dalyvauti praktinėse veiklose ir stažuotėse.

Pasiruošimas Savarankiškam Gyvenimui

Vienas iš pagrindinių globos namų tikslų - paruošti paauglius savarankiškam gyvenimui. Tai apima finansinio raštingumo, buities įgūdžių, darbo paieškos įgūdžių ir kitų svarbių kompetencijų ugdymą. Globos namuose turėtų būti organizuojami specialūs užsiėmimai ir programos, skirtos pasiruošimui savarankiškam gyvenimui. Taip pat svarbu, kad paaugliai turėtų galimybių praktikuoti šiuos įgūdžius realiose gyvenimo situacijose, pavyzdžiui, dalyvaudami darbo stažuotėse, savarankiškai tvarkydami savo finansus ar rūpindamiesi buitimi.

Globos Namų ir Globėjų Vaidmuo

Vaikų globos namai atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje, suteikdami prieglobstį ir priežiūrą vaikams, kurie liko be tėvų globos arba yra iš rizikos šeimų. Šiose institucijose siekiama ne tik užtikrinti vaikų gerovę, bet ir paruošti juos savarankiškam gyvenimui, integruojant į visuomenę. Paauglys, augantis vaikų globos namuose, yra tokia pati asmenybė kaip ir vaikas, augantis šeimoje. Jis nori būti mylimas, suprastas, savarankiškas, pažinti ir suprasti suaugusiųjų pasaulį. Vaikui, likusiam be tėvų globos, reikalinga įvairiapusė ir kokybiška socialinė, pedagoginė ir psichologinė pagalba, o ypač paauglystės amžiuje, kada formuojasi asmenybė, atsiranda naujų poreikių, vidinių prieštaravimų tarp norų ir galimybių.

Numatyta, kad iki 2020 m. neliks globos namų, jie gyvens šeimose, šeimynose, bendruomenėse. Kad būtumėte globėju, nebūtinai turite būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus. Taip pat nesvarbu, ar turite nuosavus namus. Svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams. Globėjui reikia kantrybės, atidumo ir supratingumo. Globėjas turi žinoti, kad reikės laiko, kol vaikas ar jaunuolis įveiks nemalonius jausmus būdamas naujos šeimos dalimi. Žmonės, kurie prisiima gyvenimą keičiančią globos užduotį, turi didžiulę širdį ir žino, kad meilė gimdo meilę.

Tyrimų Metodologija ir Išvados

Tyrimas, kuris pristatomas straipsnyje, siekta nustatyti skirtingomis sąlygomis (globos namuose ir pilnose šeimose) gyvenančių paauglių elgesio ir emocinių sunkumų bei kognityvinių ir elgesio strategijų skirtumus. Tyrime dalyvavo 120 paauglių (11-18 m. amžiaus), tarp jų 57 paaugliai, gyvenantys globos namuose, ir 63 paaugliai, gyvenantys pilnose šeimose. Atlikta kiekybinė anketinės apklausos duomenų statistinė analizė, apimanti vidurkių palyginimo, koreliacinę ir daugiafaktorinės tiesinės regresijos analizę. Duomenų statistinė analizė atlikta taikant SPSS (angl. Statistical Package for the Social Sciences) programą.

Nustatyta, kad praradusiems tėvų globą paaugliams būdingas aukštesnis elgesio ir emocinių problemų įverčių lygis pagal nerimo, socialinio nusišalinimo, socialinių problemų ir delinkventinio elgesio skales, jiems dažniau taikomos disfunkcionalios (neadaptyvios) kognityvinės ir elgesio strategijos socialinėje srityje nei paaugliams, gyvenantiems pilnose šeimose. Remiantis tyrimo rezultatais, galima manyti, kad elgesio ir emocinės problemos, socialinių situacijų vengimas, nerimo išgyvenimas bendravimo situacijoje apsunkina paauglių, gyvenančių globos institucijose, sėkmingos adaptacijos procesą.

Tyrimo rezultatų apibendrinimas

Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinami pagrindiniai skirtumai, nustatyti tyrimo metu, lyginant paauglius, gyvenančius globos namuose, su paaugliais, augančiais pilnose šeimose.

Praktiniai Pavyzdžiai ir Iniciatyvos

Sėkminga paauglių socialinė adaptacija globos namuose priklauso nuo bendradarbiavimo su bendruomene. Tai apima bendradarbiavimą su mokyklomis, darbdaviais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitais bendruomenės nariais.

Paauglių Dienos Namai „Istorijos“ Kaune

2022 m. Kaune buvo atidaryti paauglių dienos namai „Istorijos“. Dvi nevyriausybinės organizacijos sujungė pastangas, kad pažeidžiamas jaunimas gautų visapusiškas kokybiškas paslaugas - J. Valančiūno paramos fondas jau turi patirties rengti jaunimą savarankiškam gyvenimui taikant sportu paremtą metodiką, o maltiečiai plėtoja jaunuolio palydėjimo paslaugą, kurios pagrindas - palydėjimo koordinatorių individualus darbas su jaunuoliais iš globos namų ir sunkumus patiriančių šeimų.

Paauglių dienos namuose „Istorijos“ veikia krepšiniu paremta sporto metodika. Šis paauglių ugdymo būdas įneša disciplinos - kaip krepšinio aikštelėje yra tam tikri neleidžiami žingsniai, taip ir paauglių dienos namuose yra netoleruojamų veiksmų: patyčios, smurtas, turto niokojimas ir melas. Atlikęs vieną iš šių nusižengimų, jaunuolis gauna techninę pražangą. Surinkęs tris technines pražangas jaunuolis kuriam laikui yra diskvalifikuojamas iš paauglių dienos namų - kaip krepšinio žaidėjas iš aikštelės. Jaunuolis techninę pražangą gali išsitaisyti, tokiu būdu yra ugdomas atsakomybės už savo veiksmus jausmas.

VšĮ „Vaikų ir Paauglių Socialinis Centras“

VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ buvo įsteigtas 2006 m. rugpjūčio 30 d. Savo veiklą pradėjo vykdyti Nemenčinės m., Vilniaus r. sav., teikdamas stacionarią socialinę globą (rūpybą), ugdymo ir socialines paslaugas be tėvų globos likusiems vaikams. Centro tikslas: Teikti kompleksines bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, siekiant kokybiškai prižiūrėti, globoti ir visapusiškai ugdyti globojamus vaikus. Sudaryti sąlygas socialinės rizikos vaikams ir krizinėje situacijoje atsidūrusioms šeimoms spręsti susidariusias socialines ir psichologines problemas, siekiant jų optimalaus ir efektyvaus dalyvavimo visuomenėje. Teikti pagalbą įtėviams ir globėjams, vystyti savanorystę.

Viktorijos Istorija: Nuo Globos Namų Auklėtinės Iki Socialinės Darbuotojos

Būdama 17-os Viktorija užvėrė vaikų globos namų duris, bet vėl jas pravėrė jau būdama 29-erių. Viktorija Malachovska nėra viena tų globos namų auklėtinių, kurie ten praleistų metų nė prisiminti nenori, - ji iki šiol yra dėkinga, kad ten atsirado, turėjo sąlygas augti, pamatyti gerų pavyzdžių, o ir buvusią auklėtoją vis aplankydavo. Vienas toks apsilankymas atvedė ją atgal į globos namus, kur ji tapo VšĮ „Atsigręžk į vaikus“ bendruomeninių vaikų globos namų vadove. Viktorija nuo pat pradžių vienais didžiausių prioritetų darbe laikė labai konkrečią pagalbą jaunuoliams ruošiantis pradėti gyventi savarankiškai.

tags: #paaugliu #is #globos #namu #bendravimas #daktaro

• Vaikų draugystės reikšmė
• Ligos ir motinystės draudimo stažas
• Nėščiosios teisės bankroto atveju
• Kaip modernus ugdymas keičia Lietuvos mokyklas?
• Prūsų raštijos pradininkas