Vaiko teisių samprata formuojama atsižvelgiant į tai, kad vaikus galima atskirti nuo suaugusių asmenų, taip pat suvokiant vaiką kaip teisių turėtoją ir suprantant pagrindinius vaiko teisių apsaugos principus. Šios sampratos, tame tarpe ir vaiko teisių samprata, yra formuojamos visuomenės informavimo priemonėmis, kurias vadiname žiniasklaida.
Vaiko teisių apsauga užtikrinti svarbu, nes vaikai yra ne tik mūsų visuomenės ateitis, bet ir dabartis.

Vaikystė - tai socialinė kategorija, skirianti vaikus nuo suaugusiųjų. Norint suprasti, kas yra vaiko teisės, pirmiausia turime išsiaiškinti, kas yra vaikas, kokie požymiai išskiria vaikus kaip atskirą visuomenės grupę, kada prasideda ir baigiasi vaikystė, ir kodėl jai teikiamas ypatingas dėmesys.
Požiūris į vaikus yra esminis veiksnys, tiesiogiai susijęs su suaugusiųjų veiksmais vaiko atžvilgiu ir vaiko padėtimi visuomenėje. Šiuo metu vaiko sampratos apibrėžimo pagrindas - žmogaus amžiaus ir jo raidos būdingi požymiai.
Biologine prasme kiekvienas asmuo yra kažkieno vaikas. Socialine prasme vaikas - tai asmuo, turintis tam tikrus socialinius ryšius su savo tėvais. Psichologų nuomone, vaiko sampratos apibrėžimo pagrindas - žmogaus amžiaus ir jo raidos būdingi požymiai.
Vaikystė yra svarbiausias laikotarpis, lemiantis kiekvieno žmogaus likimą. Tai laikotarpis, kuris tvirtina mumyse pasitikėjimą žmonija arba atstumia nuo jos.
Vaiko teisės yra žmogaus teisės. Vaiko teisių idėja yra ta, jog kiekvienas asmuo vertas pagarbos. Vaiko teisės apima: vaiko kaip individo apsaugą ir aplinkos, kurioje visiems vaikams užtikrinamas pilnavertis vystymasis, kūrimą. Vaiko teisės rodo universalią bei ypatingą vaikystės statusą.
Specifinė vaiko padėtis visuomenėje lemia būtinybę aiškiai nustatyti jo teisių turinį, bei sukurti teisines prielaidas vaiko teisių įgyvendinimui.
Vaiko teisių skyrimas į ypatingą visuomeninės veiklos sritį prasidėjo praėjus keliems dešimtmečiams. Ilgai visuomenė į vaikus žiūrėjo, kaip į "mažus suaugusius", kuriam svarbiausia fiziškai subręsti. Visuomenei prireikė ilgo istorinio tarpsnio, kad pakeistų požiūrį ir elgesį vaiko atžvilgiu. Tik XX a. devintajame dešimtmetyje vaikui gavus teisių turėtojo statusą, vaiko padėtis visuomenėje pradėjo keistis.
Pagrindiniai vaiko teisių apsaugos principai yra svarbūs siekiant užtikrinti vaiko gerovę.
Vaiko teisių įgyvendinimas yra kompleksinis procesas, apimantis įvairius aspektus.
Vaiko teisių įgyvendinimas yra būtinas siekiant užtikrinti visapusišką vaiko vystymąsi ir jo integraciją į visuomenę.
Nepaisant teisinės bazės tobulinimo, vaiko teisių įgyvendinimo srityje vis dar išlieka problemų, kurias sprendžiant svarbus ir žiniasklaidos vaidmuo.
Žiniasklaidos priemonės, tokios kaip spauda, radijas, televizija ir internetas, turi didelę įtaką visuomenės nuomonei ir vertybėms formuoti. Straipsniuose, kurių tema - vaikai, jų teisės ir įgyvendinimo problemos, formuojama ir vaiko teisių samprata.
Žiniasklaida gali tiek prisidėti prie teigiamos vaiko teisių sampratos formavimo, tiek ir ją iškreipti. Todėl svarbu analizuoti, kokia vaiko teisių samprata yra formuojama žiniasklaidoje.
Internetinė žiniasklaida yra gana specifinė žiniasklaidos priemonė, apimanti ir spausdintinę, ir audiovizualinę žurnalistiką. Ji informacijos vartotojui teikia ne tik tekstinę, bet ir vaizdinę bei garsinę informaciją.
Remiantis paskutiniais (2008 m.) duomenimis, žiniasklaidoje apstu straipsnių, kurių tema - vaikai, jų teisės, bei jų įgyvendinimo problematika. Tačiau nebuvo bandoma išsiaiškinti, kokia vaiko teisių samprata yra formuojama žiniasklaidoje.
Tyrimo klausimas: kokios vaiko teisių sampratos yra formuojamos Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje? Tyrime analizuojamas vaiko teisių sampratos daugialypiškumas žiniasklaidoje. Analizuojami internetinės žiniasklaidos straipsniai susiję su vaiko teisėmis.

Vaiko teisių realizavimas ikimokyklinėje įstaigoje yra glaudžiai susijęs su vaiko visaverčiu vystymusi. Pedagogų kompetencija, demokratinis požiūris į vaiką ir tinkamai įvertinama vaikystės svarba yra esminiai veiksniai užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą.
Ikimokyklinis ugdymas turėtų būti grindžiamas vaiko teisių principais, užtikrinant jo saugumą, aktyvumą ir saviraišką.
Atlikti tyrimai rodo, kad vaiko teisių realizavimas ikimokyklinėse įstaigose yra nepakankamas. Pedagogams trūksta demokratinio požiūrio į vaiką, vaikystės periodas vertinamas nepakankamai, o bendrosios vaiko teisės (t. y. poreikiai saugumui, aktyvumui, saviraiškai) labai dažnai ignoruojamos.
Pedagogų požiūris į vaiko teises yra lemiamas veiksnys užtikrinant jų realizavimą. Demokratinis požiūris, vaiko kaip asmenybės vertinimas ir jo poreikių tenkinimas yra svarbiausi aspektai.
Vaiko poreikiai saugumui, aktyvumui ir saviraiškai turi būti tenkinami visapusiškai. Tai apima saugios fizinės ir emocinės aplinkos užtikrinimą, galimybes tyrinėti, žaisti ir bendrauti su bendraamžiais bei suaugusiaisiais.

Rekomendacijos dėl vaiko teisių realizavimo ikimokyklinėse įstaigose gali būti teikiamos trimis lygiais.
tags: #vaiko #teisiu #koncepcija #ikimokyklinis #ugdymas