Ožkų priežiūros ypatumai: nuo mitybos iki kanopų tvarkymo
Sėkmingas ožkininkystės ūkis neatsiejamas nuo nuolatinio dėmesio gyvūnų sveikatai, mitybai bei higienai. Tvartiniu laikotarpiu ožkų priežiūrai reikia skirti ypatingą dėmesį: jos turi gauti ne tik įvairių pašarų, bet ir baltyminių bei mineralinių priedų. Žiemą pagrindinis pašaras yra šienas, šienainis, tačiau ožkos mėgsta graužti ir medžių šakų žievę, eglių, pušų šakas, kuriose yra daug vitaminų. Taip pat į racioną būtina įtraukti sultingus pašarus - runkelius, morkas, kopūstus ir bulves.
Svarbiausi ožkų mitybos aspektai
Pasak LSMU Gyvulininkystės instituto Gyvūnų genetikos ir veisimo skyriaus vedėjos dr. B. Zapasnikienės, stambiųjų pašarų ožkai per parą reikia 1,8-2,2 kg, ožiui - 2,5-3 kg. Šakniavaisių suaugusiam gyvuliui skiriama 2-4 kg. Ožkos šeriamos 3-4 kartus per parą, o pašertos girdomos drungnu vandeniu. Dažnai augintojai raciono nesubalansuoja pagal maisto medžiagas, šerdami gyvulį tik šienu ir grūdais, todėl ožkos negauna trečdalio reikalingų medžiagų, trumpėja jų laktacija.
Būtini pašarų kiekiai tvartiniu laikotarpiu (vienai ožkavedei):
- Geras šienas - 400 kg
- Vasariniai javų šiaudai - 100 kg
- Įvairios šakelės - 180 kg
- Pašariniai šakniavaisiai - 400 kg
- Koncentratai - 200 kg
Ožkų šėrimo valdymas: kuo šerti, kad jos būtų sveikos ir derlingos!
Ožkų kanopų priežiūra: kodėl tai būtina?
Ožkų kanopos auga visą gyvūno gyvenimą. Natūralioje aplinkoje ožkos jas nudyla vaikščiodamos akmenimis ar kietu dirvožemiu, tačiau laikomos tvarte ant storo kraiko sluoksnio, jos juda daug mažiau. Neatliekant genėjimo, kanopos tampa infekcijos šaltiniu, trukdo gyvūnui vaikščioti, prastėja apetitas, ožkos tampa nutukusios, sumažėja pieno išeiga. Ožka su neapdorotomis kanopomis gali pakreipti kojas ir patirti sąnarių deformacijas.
Kanopų genėjimo eiga ir patarimai
Optimalus laikas kanopoms apkarpyti - bent 2 kartus per metus, rudenį ir pavasarį. Prieš įeinant į ganyklą pavasarį, kanopos turi būti sutvarkytos, nes žiemą jos auga intensyviau. Prieš genėjimą patariama gyvūną nuvesti ant kieto paviršiaus arba leisti pavaikščioti drėgnoje aplinkoje, kad raginis sluoksnis suminkštėtų.
Pagrindiniai įrankiai genėjimui:
- Kabliukas nešvarumams valyti.
- Specialios kanopinės žirklės arba sodo genėtuvas.
- Aštrus kanopinis peilis.
- Dezinfekcinės priemonės (kalio permanganato, vario sulfato tirpalas ar „Kubatol“).
Genėjimo metu ragas atsargiai nupjaunamas lygiagrečiai su kanopos viršutiniu kraštu, išlyginant plokštumą. Svarbu nepažeisti gyvuonies - jei netyčia pasirodo kraujas, žaizdą būtina nedelsiant dezinfekuoti. Sveikos kanopos po procedūros turi būti kietos, baltos ir sausos, o gyvūnas - stabiliai stovėti ant kojų.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
