Nutrauktas lytinis aktas ir pastojimo tikimybė: ką svarbu žinoti

Įvairių klausimų, susijusių su neplanuotu nėštumu, kyla ne tik paaugliams ar ką tik lytinį gyvenimą pradėjusiems jaunuoliams, bet kartais - ir ilgalaikiams partneriams bei santuokoje gyvenančioms poroms. Juk pasitaiko pačių įvairiausių situacijų.

Nutrauktas lytinis aktas nėra laikomas kontracepcijos metodu. Jo patikimumas - apie 70 proc. Tai reiškia, kad net 30 iš 100 moterų, naudojančių šį metodą, gali tapti nėščios per metus. Gydytojas akušeris-ginekologas Ronaldas Rogalskis patikslino, kad patikimos yra hormoninės kontraceptinės priemonės. Taigi netgi prezervatyvai priskirtini prie nepatikimų.

„Kuomet rezultatas per metus yra 20-30 iš 100, naudojančių tą priemonę, neatrodo taip katastrofiškai, bet tai jau yra nepatikima priemonė“, - paaiškino gydytojas R. Rogalskis, kalbėdamas apie statistinį kontracepcijos patikimumą.

Paklaustas apie būdą apsisaugoti, nutraukiant lytinį aktą iki sėklos įsiveržimo, gydytojas sakė, kad tai labiau yra partnerių pasitikėjimo vienas kitu klausimas, nei patikimumo. „Tai yra kontracepcijos būdas. Neretai galvojama, kad kontracepcija yra hormoninės tabletės. Ne. Ir lytinio akto nutraukimas yra kontracepcijos būdas ir neabejotinai pats populiariausias Lietuvoje“, - sakė gydytojas akušeris ginekologas.

Tiesa, šis būdas yra toli gražu ne šimtaprocentinė apsauga nuo nėštumo. Tikimybė pastoti išlieka ir dėl priešspermio, ir dėl pakartotinių santykių tą pačią dieną, o ne tik vyro ejakuliacijos metu. Todėl nutrauktas lytinis aktas nėra saugi kontracepcija.

Be to, turi būti palanki terpė spermatozoidams judėti (t. y. Dar prieš įvykstant ejakuliacijai (orgazmo metu išsiliejant spermai) išsiskiria skystis, kuriame gali būti spermatozoidų. Atminkite, kad apvaisinimui užtenka vos vieno gyvybingo spermatozoido (viename mililitre spermos gali būti per 60 mln. spermatozoidų!).

Jei spermos pateko ant drabužių ar odos, bet ne tiesiai į makštį, tikriausiai nepastosite. Veikiausiai nepastosite ir tuo atveju, jei lašelis spermos pateko ant lytinių lūpų. Paprastai pastojama lytinio akto metu, kai sperma išsilieja prie pat gimdos kaklelio (t. y. vyras baigia viduje).

Vaisingumo langas ir ovuliacija

Moteris gali pastoti tik per ovuliaciją, tačiau būtent dėl spermatozoidų galimybės išgyventi palankioje terpėje vadinamasis vaisingumo langas žymiai pailgėja. Kaip rodo mamų patirtis, didžiausia tikimybė pastoti, kai ciklas yra 27-30 dienų, yra nuo 12 iki 18 ciklo dienos. Tačiau didžiausias šansas, kad užkibs nauja gyvybė - 14 ciklo dieną, nes būtent tuo metu dažniausiai įvyksta ovuliacija. Įprastai ovuliacija prasideda nuo mėnesinių pabaigos praėjus bent savaitei ir daugiau, tad pirmosios ciklo dienos yra nevaisingos.

Vaisingas dienas teisingai apskaičiuoti sunku. Vienas natūralus apsisaugojimo nuo pastojimo būdas - moters ciklo stebėjimas, kuomet per vaisingas dienas susilaikoma nuo lytinių santykių. Tačiau gydytojas įspėjo, kad vaisingos dienos gali būti ir tada, kada to nesitikima. „Yra aiškus dėsningumas, leidžiantis šiek tiek suprasti ir reguliuoti natūralų ciklą ir moterims jį valdyti. Deja, sužinome apie tai jau jam baigiantis ir prasidėjus kitam ciklui“, - kalbėjo gydytojas. Esą tik pagal menstruacijų pradžią galima tiksliai suskaičiuoti, kada prasidėjo antra ciklo dalis, kuri trunka lygiai 14 dienų, bet kada vaisingos dienos bus prasidėjus naujam ciklui, galima tai tik spėti.

Apskritai nėra visiškai saugaus laiko, kada galima mylėtis be kontracepcijos nerizikuojant pastoti, nebent propaguojate natūralų šeimos planavimą ir stebite daugybę vaisingumo ženklų.

Nėštumas po gimdymo ir paauglystėje

Pastoti teoriškai gali ir lytiškai bręstančios mergaitės, kurioms dar nėra prasidėjusios mėnesinės, mat neaišku, kada gali subręsti pirmasis kiaušinėlis. Analogiška situacija - po gimdymo. Jei moteris nežindo kūdikio, mėnesinės jai sugrįš anksčiau nei žindančiai moteriai. Neaišku, kiek laiko praėjus nuo gimdymo kiaušinėlis vėl subręs, todėl jei nenorite dar vieno kūdikio, reikėtų tai turėti omenyje. Kaip rodo praktika, vėl pastoti galima po gimdymo praėjus net ir kelioms savaitėms.

Kontracepcijos priemonės: patikimumas ir mitai

Jeigu mylėjotės vaisingų dienų metu ir prezervativui plyšus arba nusmukus visas jo „turinys“ pateko į makštį, tikimybė pastoti yra. Tačiau svarbu žinoti, kad moteris vidutiniškai gali pastoti tik 3 dienas per ciklą, o ir ne visuomet spermatozoidai apvaisina kiaušialąstę, tad reali tikimybė pastoti yra 5-6 proc.

Skubioji kontracepcija (ekstrinė hormoninė kontracepcija) skirta naudoti po lytinio akto praėjus ne daugiau kaip 72 val., tačiau kuo greičiau piliulę išgersite, tuo mažesnė tikimybė, kad pastosite. Vis tik kartais ir ši kontracepcijos metodas nesuveikia ir moteris pastoja.

Hormoninės tabletės

Nors hormoninės kontracepcijos tabletės yra kur kas patikimesnis apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo būdas už natūralius, vis tik moterys neretai vengia jos dėl galimų šalutinių poveikių, tokių, kaip sumažėjęs lytinis potraukis, augantis kūno svoris. Gydytojas pastebėjo, kad tai visų pirma nėra 100 proc. patikimos apsisaugojimo priemonės, bet jos yra patikimesnės už prezervatyvus, nutrauktą lytinį aktą, vaisingų dienų skaičiavimą ir pan. „Esama rizikų, bet žymiai daugiau yra mitų“, - įvertino gydytojas R. Rogalskis.

Tarkime, lytinio potraukio sumažėjimas. Gydytojas paaiškino, kad geriant kontraceptines tabletes, vienodas tas jausmas išlieka visą laiką, nes vaistų sudėtis sukuria būklę, kurioje nėra hormoninio bangavimo. Piko nebuvimas gali būti vertinamas kaip lytinio potraukio sumažėjimas. Taip, pasitaiko nusiskundimų, kai tenka nutraukti vartojimą, kai viskas yra gerai, bet reikšmingai pablogėjo.

Gydytojas patarė kontraceptines tabletes kasdien gerti panašiu metu, išlaikant vienodus intervalus. Jeigu pusdienį pamirštama išgerti, reikia pamirštą tabletę išgerti prisiminus, o kitą - savo laiku. Kartais gali tekti išgerti ir iš karto dvi. Po to, kai buvo pamiršta išgerti tabletę, bent tris paras, dar geriau - savaitę, atstačius normalų vartojimą, reikėtų papildomai saugotis ir kitais būdais.

Hormoninė spiralė ir implantas

Gydytojas atkreipė dėmesį, kad yra ir patikimesnių hormoninių kontraceptinių priemonių už tabletes. Tai - ilgalaikės grįžtamosios priemonės, kurių nevartojant grįžta vaisingumas. „Pačios efektyviausios yra hormoninės ilgalaikės grįžtamosios priemonės, kurių nereikia gerti kiekvieną dieną, nereikia klijuoti kas savaitę, nereikia įvesti kas mėnesį. Tos priemonės yra hormoninė spiralė ir hormoninis implantas po oda“, - sakė gydytojas.

Kalbant apie hormoninę spiralę, dabar tai - labai populiari priemonė. Ji atrodo lygiai taip pat, kaip ir nehormoninės spiralės - tokio paties dydžio, tokios pačios formos. Tai yra maždaug 4 cm „T“ formos rėmelis, kuris pro gimdos kaklelį natūraliais takais be jokių specialių paruošimų įvedamas į gimdos ertmę. Idealu, kad procedūra būtų atliekama ciklo pradžioje, kai nėra nėštumo ir šiek tiek lengviau įdėti, nes tada fiziologiškai truputėlį viskas išsiplečia.

Spiralės įvedimas - neskausminga procedūra, trunkanti apie minutę. „Tai yra absoliučiai saugi procedūra, kuriai nereikia kažkokio nuskauminančio metodo“, - sakė medikas. Tik labai retai moteriai toks kontracepcijos būdas netinka.

Viena iš geriausių kontracepcijos priemonių, pasak akušerio ginekologo, yra hormoninis implantas po oda. Jis tinkamas daugeliui. Net ir palyginti su sudėtinėmis kontraceptinėmis tabletėmis, tos ilgalaikės grįžtamosios priemonės turi žymiai daugiau indikacijų ne tik patogumo prasme, bet ir iš medicininės pusės. Implantas dedamas į vidinę žasto dalį. Toks implantas implantuojamas, naudojant vietinę anesteziją.

Hormoninės kontracepcijos nauda ir mitai

Gydytojas paneigė baimes, kad naudojant hormoninės kontracepcijos priemones nepavyks pastoti. „Atvirkščiai, kontraceptinės tabletės trumpai - 3-6 mėnesius - skiriamos būtent norint nėštumo. Nes, jeigu yra įvairios ciklo sutrikimo formos, nėra gilių hormoninių pokyčių, ištyrus pacientę ir paskyrus trumpalaikį kontraceptinį preparatą bei nutraukus jį, vaisingumas tik padidėja“, - teigė gydytojas. Esą yra ne vienas atvejis, kai moteris pastoja, vos nutraukusi hormoninių kontracepcijos priemonių vartojimą.

Gydytojas R. Rogalskis patikino, kad iš hormoninės kontracepcijos yra žymiai daugiau naudos, negu žalos. „Visi medikamentai turi kažkokį pašalinį poveikį. Jeigu neturi jo, reikia abejoti, ar jie apskritai turi poveikį. Stipriai veikiančios medžiagos, tokios kaip hormoninės, turi pašalinį poveikį, bet ilgus dešimtmečius būdami rinkoje tie vaistai ištirti iš visų pusių ir tikrai yra saugūs.“

Gydytojas pastebėjo, kad hormoninės kontracepcijos priemonių bijoma ir tikint, kad jos sukelia vėžį. „Kaip tik atvirkščiai: įrodyta mokslu, kad storžarnės, gimdos, kiaušidžių vėžio rizika gerokai mažėja, taip pat mažėja širdies ir kraujagyslių ligų, kaulų išretėjimo rizika vyresniame amžiuje. Yra tik nedidelis padidėjimas krūtų onkologinių ligų, bet gėrybinių krūtų ligų, tokių, kaip krūtų fibrocistinės ligos, vėlgi sumažėja, vartojant sudėtinės kontraceptines tabletes. Be to, šias priemones vartojant galima išvengti tokios baisios procedūros, kaip nėštumo nutraukimas“, - atkreipė dėmesį gydytojas R. Rogalskis.

Nėštumo testą galima atlikti likus kelioms dienoms iki numatomos mėnesinių datos. Jei ypač nekantraujate sužinoti, ar pastojote, galite atlikti HCG tyrimą, skirtą ankstyvam nėštumui diagnozuoti iš kraujo mėginio.

tags: #nutrauktas #aktas #pastojimo #galimybe

• pagalba daugiavaikėms šeimoms Elektrėnų savivaldybėje
• Tėvų patirtys vaikų sanatorijose
• Apie geltą nėščiosioms
• Rankenėlės vaikiškiems baldams
• Liaudiški būdai kūdikio lyties nustatymui