Kaip padėti vaikui įveikti baimę lankytis susirinkimuose ar kolektyvuose

Pastaruoju metu kasdienybė pasikeitė neatpažįstamai: daugiau laiko praleidžiame namuose, bendravimas su kitais žmonėmis vyksta be mums labai svarbaus gyvo kontakto. Kai šeimos nariai neturi galimybės matyti ir jausti vienas kito būsenos, išsipasakoti savo problemų, pasidalinti išgyvenimais, neišvengiamai ima kauptis įtampa. Laikui bėgant, jos laipsnis didėja, prasideda konfliktai - tarp tėvų ir vaikų, tarp sutuoktinių. Tokia toksiška šeimos atmosfera ypač žalinga besiformuojančiai vaikų psichikai.

Bendraujant tik apie reikalus, šeimoje kaupiasi įtampa. Ją ypač junta tie šeimos nariai, kurie negali ar neturi teisės pasisakyti. Genda atmosfera šeimoje, atsiranda susvetimėjimas, netenkinami emociniai, psichologiniai ne tik vaikų, bet ir suaugusių šeimos narių poreikiai. Vis dėlto, kiekvienas iš mūsų, įskaitant ir vaikus, norime jaustis reikšmingais ir priklausyti šeimai, grupei, visuomenei.

Šeimos susirinkimas: būdas kurti ryšį ir įveikti baimes

Siekiant vieniems kitus geriau suprasti, išspręsti naujai kylančius, o ir įsisenėjusius konfliktus, vertėtų išmėginti šeimos susirinkimo metodą. Šeimos susirinkimas - tai terapinė priemonė, suteikianti šeimai daugiau bendrystės ir savarankiškumo. Tai puiki proga pasitikrinti šeimos atmosferą, ją pagerinti ar išspręsti įsisenėjusį konfliktą.

Dalyvaudami šeimos susirinkimuose vaikai mokosi labai daug dalykų: išklausyti kitą, gerbti kito nuomonę, aiškiai išsakyti savo nuomonę, neignoruoti problemų, o ieškoti jų sprendimo būdų, bendradarbiauti ir kt. Svarbiausia - vaikai turi galimybę patirti priklausymo šeimai jausmą ir stiprinti pasitikėjimą savimi sprendžiant kylančius sunkumus.

Pagrindinės šeimos susirinkimo taisyklės

Aplink vieną stalą susiburti visai šeimai nėra lengva: visi nori kalbėti vienu metu, kyla erzelis. Norint to išvengti, svarbu supažindinti su taisyklėmis:

• Turi dalyvauti visi šeimos nariai.
• Viso susirinkimo metu žinokite, kad visi šeimos nariai yra lygūs, o jų poreikiai - vienodai svarbūs.
• Kiekvienas turi būti išgirstas ir turi teisę dalyvauti priimant sprendimus.
• Susirinkimo metu nevertinkime, nesmerkime, o kritika galima tik konstruktyvi ir tik pagal faktą - neapibendrinant.
• Bendravimo tonas - pagarbus, nepaisant amžiaus skirtumų.
• Kiekvienam susirinkimo dalyviui skiriama vienodai laiko pasisakyti.

Kodėl vaikai gali bijoti susirinkimų ir bendravimo?

Bendrauti su bendraamžiais kai kuriems vaikučiams sekasi labai sunkiai. Kai vaikas bijo kitų vaikų, jo elgesys, kai lieka vienas ir bendraamžių kompanijoje, smarkiai skiriasi. Daugeliu atvejų vaikas gali bijoti kitų vaikų dėl vienos paprastos priežasties: jam trūksta socialinių įgūdžių. Negatyvų požiūrį į tarpusavio santykius gali išprovokuoti ankstesnė nesėkminga patirtis.

Pasėti baimę galima greitai, o štai ją įveikti ir vėl išmokti bendrauti, patirti malonumą, kartais prireikia labai daug laiko. Svarbu neakcentuoti problemos ir jos negilinti, nesistenkite priversti kitų vaikų bijančios atžalos įtraukti į kolektyvą. Būtent laipsniškas susidūrimas su nerimą keliančiomis situacijomis labiausiai padeda nerimą įveikti.

Tėvų vaidmuo ir klaidos

Vaikas ateina į mokyklą ar kitą kolektyvą ir iškart jame sukyla baimė. Baimę junta ir šeima, išleidžianti vaiką į mokyklą. Įsivaizduokite, kaip vaikas turi gyventi? Jis turi bijoti mamos, bijoti mokytojo. Jis gyvena nuolatinėje baimėje ir kada jis gali parodyti savo gebėjimus?

Dažna tėvų klaida - santykis TAI-TAI (dviejų objektų santykis). Jūs vaikui tampate TAI, t. y. objektu, iš kurio nepaliaujamai srūva nurodymai ir reikalavimai. Šeimoje įsivyrauja taika ir ramybė, tačiau tai nėra tikras ryšys. Siekiamybė turėtų būti santykis AŠ-TU (asmeniškas dviejų žmonių santykis). Pirmiausia reikėtų žinoti vieną svarbų faktą: ne mes auklėjame vaikus, vaikai auklėjasi stebėdami tėvų elgesį, mokydamiesi iš jo ir reaguodami į tai, ką mato ar jaučia.

Klauskite savęs: ką dukra ar sūnus išmoko iš mano elgesio? Kokiais žodžiais ir kokiu tonu kalbu su ja ar su savo partneriu? Skaudūs klausimai ir atsakymai į juos rodo, kad reikia keistis pačiam. Daug lengviau yra pareikalauti iš kito: kad gražiai su manimi elgtųsi, būtų paklusnus ir rodytų pagarbą. Tačiau tėvai turi leisti vaikui augti. Tai reiškia matyti savo vaiką tokį, koks jis yra, žinoti jo realius poreikius ir gebėjimus, girdėti, ką vaikas sako.

tags: #anksciau #susirinkimu #bijojo #vaikai

• Remigijaus Žemaitaičio asmeninis gyvenimas: šeima ir vertybės
• Vaikų priėmimo į Kretingos rajono darželius tvarka
• Vaikų sveikatos pažymėjimas
• Apie Haroldo Šklėriaus įvairiapusę karjerą
• nuo pirmojo kompiuterio iki profesionalaus IT programuotojo