Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: Gimtinė ir Kūrybos Kelias
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911) yra viena ryškiausių asmenybių Lietuvos kultūros istorijoje, žinomas ne tik kaip kompozitorius, bet ir kaip talentingas dailininkas. Jo kūryba paliko neištrinamą pėdsaką, o jo gyvenimo kelias prasidėjo Senojoje Varėnoje.
Gimimo Vieta ir Ankstyvieji Metai
Žinomiausias kultūros veikėjas Lietuvoje Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė 1875 m. Senojoje Varėnoje (dabartinėje Varėnoje), devynių vaikų šeimoje. Jo tėvai - vargonininkas Konstantinas Čiurlionis ir Adelė Marija Magdalena Radmanaitė. Tėvas Konstantinas, kilęs iš Liškiavos parapijos, o motina Adelė - iš Vileikių kaimo, buvo vokiečių kilmės evangelikų liuteronų šeimos palikuonė. Šeimoje iš viso augo devyni vaikai. M. K. Čiurlionis gimė kaip pirmagimis. Dėl tėvo darbo vargonininku, šeima netrukus po gimimo, 1877 m., išsikėlė į Ratnyčią, o 1878 m. apsigyveno Druskininkuose. Tėvas Konstantinas Čiurlionis Druskininkuose dirbo vargonininku. M. K. Čiurlionis, kurį šeimoje vadino tiesiog Konstantinu arba Kastuku, jau nuo mažens demonstravo išskirtinius muzikinius gebėjimus. Būdamas penkerių metų jis jau mokėjo skambinti fortepijonu iš klausos, o septynerių - skaityti iš natų. Jaunasis Mikalojus Konstantinas ne tik mokėsi, bet ir pavaduodavo tėvą mišiose vargonais, o namuose - pianinu.
1885 m. M. K. Čiurlionis baigė liaudies mokyklą Druskininkuose. Jo muzikinę talentą pastebėjo tėvų draugas, gydytojas Jozefas Markevičius. Jis parašė Mykolui Oginskiui laišką su prašymu leisti jaunajam Čiurlioniui mokytis jo dvaro orkestro mokykloje Plungėje. Nuo 1889 m. su gydytojo J. Markevičiaus pagalba, M. K. Čiurlionis mokėsi Mykolo Oginskio Plungės dvaro orkestro mokykloje. Čia jis išmoko muzikos teorijos, grojo fleita orkestre ir pradėjo kurti pirmuosius savo kūrinius. 1889-1893 m. Mikalojus Konstantinas praleido Plungės dvaro orkestro mokykloje, kur grojo fleita, gavo pirmąją orkestro uniformą ir muzikos teorijos pagrindus. Su orkestru jis dažnai vykdavo koncertuoti į Rietavą, Palangą, Rygą.
Išsilavinimas ir Kūrybinis Kelias
1894 m. kunigaikščio Mykolo Oginskio padedamas, Čiurlionis išvyko mokytis į Varšuvą, į muzikos institutą. 1894-1899 m. jis studijavo Varšuvos konservatorijoje. Čia fortepijono mokėsi pas Antonį Sygietinskį, kompozicijos - pas Zygmuntą Noskovskį. 1899 m. jis baigė studijas ir dar kurį laiką liko gyventi Varšuvoje, verčiasi iš privačių muzikos pamokų. Tais pačiais metais jam buvo pasiūlyta Liublino muzikos mokyklos direktoriaus vieta, tačiau jis atsisakė, siekdamas tobulinti save kaip kūrėją. Nuo 1901 m., vėl priimdamas Mykolo Oginskio paramą, Čiurlionis mokėsi Leipcigo karališkoje konservatorijoje kompozicijos meno pas prof. K. Reinekę bei kontrapunkto mokslo pas prof. S. Jadasoną. Tuo metu prasidėjo kryptinga jo neoromantinė kūryba. Būdamas Leipcige, jis ne tik mokėsi, bet ir užsiėmė saviraiška, skaitė, rašė, lankėsi kultūriniuose renginiuose. Būtent 1901 m. Čiurlionis sukūrė vieną garsiausių savo kūrinių - simfoninę poemą „Miške“. Manoma, kad dar gyvendamas ir mokydamasis Leipcige, Čiurlionis pradėjo domėtis dailės menu.
1902 m. Čiurlionis grįžo į Druskininkus, tačiau netrukus vėl išvyko į Varšuvą, kurioje nuo 1902 m. mokėsi Varšuvos piešimo ir dailės mokyklose. 1902 m. baigė kompozicijos studijas Leipcigo konservatorijoje. Po studijų Leipcige, M. K. Čiurlionis grįžo į Varšuvą, kur įstojo į Varšuvos piešimo mokyklą, vėliau tęsė dailės studijas Varšuvos dailės mokykloje. Gyvendamas Varšuvoje, jis dirbo privačiu muzikos mokytoju, taip išlaikydamas save ir studijuojančius brolius. 1905 m. jis vadovavo Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos chorui. Kiekvieną kartą grįžęs į gimtinę, jis harmonizuodavo lietuvių liaudies dainas. Apie 1904 m. Čiurlionis sukūrė simfoninę poemą „Jūra“, tačiau tuo metu jo širdis vis labiau linko prie dailės.
Dailė ir Vėlesni Metai
1906 m. Čiurlionis gavo progą eksponuoti savo dailės darbus Sankt Peterburge, kur sulaukė didelio dėmesio ir teigiamų atsiliepimų. Dėl to 1907 m. jis visiškai apleido muziką ir daugiausiai dėmesio skyrė dailės kūrinių tobulinimui. 1907 m. Čiurlionis Vilniuje surengė pirmąją lietuvių dailės parodą, kurioje eksponavo savo geriausius kūrinius. Po metų surengė antrąją parodą. 1907-1908 m. M. K. Čiurlionis su pertraukomis gyveno ir kūrė Vilniuje. Čia suorganizavo pirmąją lietuvių dailės parodą, kurioje eksponavo savo kūrinius. 1908 m. vadovavo „Vilniaus kanklės“ draugijos chorui, sudarė atskirą vyrų choro grupę, kuri dainavo jo paties harmonizuotas liaudies dainas. Koncertavo kaip pianistas ir dirigentas, rašė dailės ir muzikos klausimais. Prie Lietuvos dailės draugijos įkūrė Muzikos fondą kompozitorių kūrybai remti, buvo valdybos narys.
1909 m. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis susituokė su rašytoja Sofija Kymantaite. Tais pačiais metais jis buvo išrinktas lietuvių mokslo draugijos garbingu nariu dainų ir gaidų rinkimo komisijoje. Nepaisant to, kad gyveno Vilniuje, Čiurlionio netenkino provincijos kultūrinis lygis, tad jis dažnai važinėdavo į Sankt Peterburgą, ieškodamas pažinčių ir galimybių eksponuoti savo darbus. Šie pasiekimai atėmė daug jo laiko ir sveikatos. Čiurlionis susidūrė su skurdu. 1909 m. jam buvo nustatytas psichologinis ir emocinis pervargimas, tad jis grįžo į Druskininkus. 1910 m. pradėjo gydymą Raudonojo dvaro sanatorijoje netoli Varšuvos. 1910 m. jam gimė dukra Danutė, kurios dailininkas ir kompozitorius taip ir nepamatė. 1911 m. balandžio 10 d., būdamas 35 metų, Čiurlionis mirė nuo plaučių uždegimo. Mirė Lenkijoje. Palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse, Literatų kalnelio vietoje. Antkapinį paminklą 1931 m. sukūrė skulptorius Juozas Zikaras.
M. K. Čiurlionio tapybos albumo ukrainiečių kalba pristatymas Nacionalinėje bibliotekoje
Atminimo Įamžinimas
M. K. Čiurlionio gimtinė davė pradžią pirmajam nacionaliniam kultūros keliui. Renginiai Varėnoje ir Senojoje Varėnoje pažymėjo nacionalinio Lietuvos kultūros kelio „Čiurlionio kelias“ atidarymą. Šis kelias apima M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos vietas: Varėną, Druskininkus, Vilnių, Kauną, Rietavą, Plungę ir Palangą. 1995 m. rugsėjo 24 d., minint 120-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines, Vilniuje, Savičiaus g. 11, kur 1907-1908 m. gyveno menininkas, įkurtas memorialinis kultūros centras - Čiurlionio namai. Tais pačiais metais ant šio pastato M. K. Čiurlioniui atidengta memorialinė lenta. 2000 m., minint M. K. Čiurlionio 125-ąsias gimimo metines, Vilniuje, prie Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos, atidengtas paminklinis biustas. 2012 m. rugsėjo 4 d. Vilniuje, ant namo Liejyklos 9, atidengta memorialinė lenta. 1965 m. Vilniaus vidurinei meno mokyklai (nuo 1994 m. menų gimnazija) suteiktas M. K. Čiurlionio vardas. Nuo 2001 m. ji vadinasi Nacionaline M. K. Čiurlionio menų mokykla. M. K. Čiurlionio vardu pavadinta Naujamiesčio gatvė, vedanti į Vingio parką.
Senoji Varėna ir Druskininkai, kuriuose vėliau M. K. Čiurlionis gyveno, yra sujungti simboliniu skulptūrų ansambliu „M. K. Čiurlionio kelias“. 2017 m. pavyko tiksliau nustatyti M. K. Čiurlionio gimimo vietą Senojoje Varėnoje, ją lokalizuojant prie bažnyčios buvusiuose pastatuose pagal XIX a. antros pusės žemėlapį. 2020 m. Varėnos rajono savivaldybės administracija paskelbė M. K. Čiurlionio gimimo vietos įamžinimo Senojoje Varėnoje idėjos projekto konkursą. I vietoje laimėjo skulptoriaus Gedimino Piekuro ir architekto prof. Vytauto Didžiojo universiteto darbai. M. K. Čiurlionio atminimas tebesaugomas Varėnos krašte. 1975 m., minint 100-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines, Lietuvos tautodailininkai papuošė kelią nuo jo gimtinės Varėnos iki Druskininkų mažosios architektūros darbais - stogastulpiais, išstatytais pakelėje. Šis projektas pavadintas „Čiurlionio keliu“. Tais pačiais metais prie Varėnos geležinkelio stoties skvere pastatytas stogastulpis M. K. Čiurlioniui. M. K. Čiurlionio vardu Varėnoje pavadinta viena svarbiausių gatvių. 1988 m. rugsėjį Čiurlionio gimimo vietai pagerbti pastatytas atminimo akmuo. 1995 m. rugsėjo 9 d. įsteigtas Čiurlionio draugijos Senosios Varėnos skyrius, o 1997 m. atidarytas M. K. Čiurlionio atminimo kambarys.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911) vertinamas kaip žymiausias kada nors gyvenęs Lietuvos dailininkas ir kompozitorius. Pradėjęs karjerą kaip kompozitorius, būdamas 27-erių (1902) įstojo į Varšuvos piešimo mokyklą ir pradėjo aktyviai tapyti. Iš daugiau nei 200 užbaigtų tapybos darbų vieni žinomiausių yra „Pasaka (Karalių pasaka)“, „Rex“, „Sonata“. Jo kūryba apima simfoninę, chorinę ir fortepijoninę muziką, kūrinius styginiams ansambliams ir vargonams. Sukūrė simfonines poemas „Miške“ ir „Jūra“, harmonizavo lietuvių liaudies dainas. Jo dailė, pripildyta simbolių, fantazijos ir gamtos vaizdų, yra labai originali.
tags: #nustatyta #ciurlionio #gimimo #vieta
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
