Trečiasis nėštumo trimestras: informacija būsimoms mamoms

Trečiasis nėštumo trimestras, trunkantis nuo 29 iki 40 savaitės, yra ypatingas metas, kupinas pokyčių tiek kūdikiui, tiek būsimai mamai. Šiuo laikotarpiu organizmas intensyviai ruošiasi gimdymui, o moters dėmesys vis labiau koncentruojasi į ateinantį mažylį.

Jeigu pirmus tris nėštumo mėnesius vaikas buvo kažkas nerealaus, svajonė, viltis, antrąjį trimestrą jo buvimas tapo jaučiamas, tai trečią trimestrą jis tapo vieninteliu minčių centru. Motina daug kam tampa abejinga. Ji sunkiai prisiverčia domėtis darbu, jos dėmesys blaškosi, ji praranda atmintį, darbe gali sparčiai augti padarytos klaidos. Šiuo metu labai svarbu glostyti pilvelį, bendrauti su vaikučiu.

Kūdikio vystymasis ir mamos pojūčiai

Nuo 27-osios iki 32-osios savaitės kūdikis sparčiai auga ir jau ima įgyti vis daugiau kūno riebalų. Jo judesiai tampa intensyvesni ir dažnesni. 33-36 savaitę kūdikio kūno dydis pasiekia įspūdingus matmenis. Nuo 37-osios savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda. Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais.

Kūdikio augimo schema trečią trimestrą

Antroje nėštumo pusėje daugelis moterų pasakoja, kad jos mintimis bendraudavo su įsčiose esančiu vaikeliu. Vaisius reaguoja į mamos emocinę būseną, net į jos mintis. Pavyzdžiui, jeigu vyras uždeda rankas ant žmonos pilvo, norėdamas pajusti judesius, jis nurimsta ir nejuda. Be to, dauguma būsimų mamų sako jaučiančios kontaktą su mažyliu, kurį sunku atpasakoti. Kartais jis pasireiškia dialogo forma arba minčių pasikeitimu. Kai kurios moterys sako, jog mažylis numato įvykius ir turi poveikį jiems, atsako į jų klausimus (pavyzdžiui, praneša gimdymo datą ir charakterį, pasako, kas jis - berniukas ar mergaitė ir pan.).

Fiziniai pokyčiai ir dažniausios problemos

Trečią trimestrą kūnas intensyviai ruošiasi gimdymui, todėl gali pasireikšti įvairūs fiziniai pokyčiai ir diskomfortas.

Braxton Hicks susitraukimai

Tai lengvi pilvo srities spazmai, kurie gali skirtis stiprumu ir trukme. Jie dažnai atsiranda ir praeina savaime, dažniau pasitaiko popietę ar vakare, po fizinio aktyvumo ar po lytinių santykių. Artėjant gimdymo terminui, susitraukimai gali dažnėti ir stiprėti. Jei per valandą patiriate daugiau nei šešis susitraukimus ir jie nuolat stiprėja, būtina kreiptis į gydytoją.

Nugaros skausmai

Nėštumo hormonai atpalaiduoja jungiamąjį audinį, kuris laiko kaulus vietoje, ypač dubens srityje. Auganti gimda tempia pilvo raumenis. Dėl šių pokyčių trečiajame nėštumo trimestre dažnai pasireiškia nugaros skausmas. Kad palengvintumėte krūvį nugarai, pratinkitės prie taisyklingos laikysenos. Sėdėkite tiesiai ir ant tokių kėdžių, kurios turi gera atramą nugarai. Miegokite ant šono, tarp kojų laikydama pagalvę. Dėvėkite žemą, patogią avalynę. Skausmui malšinti galite naudoti šiltus kompresus ar pūsles su šiltu vandeniu. Sėdėdamos rinkitės kėdes su gera nugaros atrama. Jei tenka ilgai stovėti, vieną koją padėkite ant dėžės ar taburetės, kad sumažintumėte įtampą. Gali padėti pilvo palaikymo diržai, šildomoji pagalvėlė arba šaltas kompresas.

Dusulys

Augantis kūdikis spaudžia diafragmą, todėl gali atsirasti oro trūkumo pojūtis. Dėl augančio vaisiaus kraujo cirkuliacija organizme suintensyvėja. Dėl to ant odos gali pasirodyti mažos raudonos gyslelės (voratinklinės venos). Jos paprastai išnyksta po gimdymo. Didžiulis kojoms tenkantis krūvis sulėtina kraujo apytaką jose, dėl to kojų venos išsiplečia, tampa mėlynos ar violetinės. Išvengti venų išsiplėtimo praktiškai nėra galimybių. Tačiau galite padėti sau, jeigu ilgai sėdėdama laikysite kojas horizontaliai (padėjusi ant mažos kėdutės ir pan.), daugiau judėdama. Taip pat galite mūvėti specialias timpas. Dusulys taip pat gali sustiprėti gulint ant nugaros, todėl geriau ilsėtis ant šono. Laikykitės taisyklingos laikysenos, kad plaučiai galėtų lengviau išsiplėsti.

Širdies plakimas

Galite jausti širdies plazdėjimą ar stipresnį plakimą. Dažniausiai tai susiję su kraujotakos pokyčiais ir padidėjusiu kraujo kiekiu organizme. Šis pojūtis dažnai sumažėja vėlesniu nėštumo laikotarpiu.

Rėmuo arba vidurių užkietėjimas

Šios problemos gali atsirasti, nes nėštumo hormonai lėtina virškinimą, o auganti gimda spaudžia žarnas. Nuo graužiančio rėmens padeda valgymas mažesnėmis porcijomis ir dažniau. Taip pat venkite riebaus, aštraus, rūgštaus maisto. Nuo vidurių užkietėjimo padeda daug skaidulų turintis maistas, gausesnis skysčių vartojimas. Kad sumažintumėte rėmenį, valgykite dažnai mažomis porcijomis, neatsigulkite iškart po valgio, gerkite vandens tarp valgymų ir venkite riebaus, kepto, aštraus maisto, šokolado, citrusinių vaisių bei gazuotų gėrimų. Esant vidurių užkietėjimui, gerkite daugiau skysčių, būkite fiziškai aktyvios ir vartokite daugiau ląstelienos turinčio maisto - vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų.

Voratinklinės venos, venų išsiplėtimas ir hemorojus

Dėl padidėjusio kraujo kiekio gali atsirasti smulkių, rausvai melsvų venų ant veido, kaklo ar rankų. Ant kojų gali išryškėti išsiplėtusios venos, o tiesiosios žarnos srityje gali susiformuoti hemorojus. Reguliariai mankštinkitės, ilsėdamasi pakelkite kojas, venkite ilgo stovėjimo ar sėdėjimo sukryžiavus kojas. Prireikus naudokite kompresines kojines. Hemorojus išsivysto dėl venų išsiplėtimo aplink išangę. Taip nutinka dėl suintensyvėjusios kraujotakos nėštumo metu. Simptomus palengvina sėdėjimas šiltoje vonioje.

Dažnas šlapinimasis

Kūdikio galvutei leidžiantis žemyn į dubenį, didėja spaudimas šlapimo pūslei, todėl galite dažniau šlapintis. Taip pat gali pasireikšti nedidelis šlapimo nelaikymas juokiantis, kosint ar čiaudint. Kadangi vaisius jau gana didelis, jo galvutė gali pradėti dar labiau spausti šlapimo pūslę. Dėl to į tualetą norėsis dar dažniau, nei iki tol. Netgi naktį gali prireikti keltis kelis kartus. Kosėjant, čiaudint, juokiantis ar atliekant fizinius pratimus, galite nenulaikyti šiek tiek šlapimo. Kaskart kai tik užsimanote į tualetą - nedvejokite ir iškart eikite. Stenkitės nusišlapinti pilnai. Negerkite daug skysčių prieš eidama gulti. Jeigu šlapinantis jaučiate skausmą arba degina, būtinai praneškite apie tai gydytojui. Gali padėti dažnesnės pertraukos tualete ir Kėgelio pratimai, stiprinantys dubens dugno raumenis.

Scheminis vaizdas, kaip kūdikis spaudžia šlapimo pūslę

Psichologinė būsena ir pasiruošimas gimdymui

Trečiasis trimestras gali būti pats sunkiausias, nes grįžta nuovargis, atsiranda nerimas dėl gimdymo ir vaikelio auginimo. Svarbu skirti laiko atsipalaidavimui ir pasiruošimui.

Paskutiniais mėnesiais prieš gimdymą būtina vengti streso ir stipraus susijaudinimo. Nesijaudinkite dėl smulkmenų. Moters psichologinė būsena nėštumo metu ir ypač prieš gimdymą turi įtakos fiziologinei gimdymo eigai ir jo ypatumui. Išmokite greitai atsipalaiduoti, kad gimdymo metu galėtumėte pašalinti įtampą ir nuovargį. Trečią trimestrą jūsų relaksacijos seansai kasdien turėtų būti po 10-15 minučių. Nuo senovės būsimosios mamos mokėsi būti kartu su gamta ir ten surasti ramybės bei įkvėpimo šaltinį tam, kad kūrybiškumas persiduoda vaikui. Būsimoji mama privalo praleisti daug laiko prie upės, jūros ir miške, klausydamosi gamtos dainų. Relaksacija leidžia pasiekti tokią sąmonės būseną, kuri palankiai veikia vaisių. Nėščiai moteriai pravartu suvokti gamtos, spalvų, šviesos, muzikos vaizdus. Visa tai yra neįkainojama dovana dar.

Jeigu moteris nesugeba atsipalaidavimu valdyti savo raumenų, stangų metu ji nesugebės teisingai jų valdyti. Todėl pabandykite prisiminti pirmą teiginį - psichologinę nuostatą sėkmingam gimdymui: „Kuo mažiau aš bijau, tuo daugiau aš atsipalaiduoju, tuo mažiau jaučiu skausmo“. Relaksacijos seansą geriausia užbaigti spalvų meditacija ar įtaigia tapyba.

Septintą mėnesį rekomenduojama susitelkti į gilų dvasinį darbą, atsiduoti filosofiniams apmąstymams. Aštuntą mėnesį formuojasi polinkis laisvei, meilė kelionėms. Geriausia vaizduotėje atsiduoti drąsioms fantazijoms. Sustiprėja tėvo įtaka būsimo vaiko sąmonei.

Pabandykite aprašyti savo baimę ir jaudulį. Užrašykite ant popieriaus lapo viską, kas jus dabar jaudina, kaip jūs įsivaizduojate savo gimdymą. Taip pat užrašykite, kokie sunkumai jus gąsdina po gimdymo auginant vaiką. Po to užrašykite visas teigiamas savo nėštumo puses. Aprašykite mažylio gimimo laukimo džiaugsmą, teigiamą požiūrį į gimdymą. O dabar palyginkite, ko daugiau - neigiamų ar teigiamų nuostatų. Jums taps aišku, kur nukreipti savo veiksmus.

Devintą nėštumo mėnesį galima įskiepyti savo vaikui viską, ką turi geriausio būsima mama ir tėtis - pačias tauriausias mintis, dvasios jėgą, genialumą.

Nėštumo pabaigoje moters būsena pasikeičia. Kai sumažėja bendras aktyvumas, keičiasi ir emocijos. Atsiranda tam tikras emocinis atbukimas. Tai apsauginė organizmo reakcija. Ji apsaugo motiną ir vaiką nuo nereikalingo streso, pavojingo šiuo periodu. Nėštumo pabaigoje pats organizmas parodo, kad reikia mažiau kontaktų su išorine aplinka ir aplinkiniais žmonėmis.

Kaip psichologiškai pasiruošti gimdymui

Nėštumo priežiūra

Nėštumo priežiūra yra itin svarbi tiek būsimos mamos, tiek vaisiaus sveikatai. Reguliarūs vizitai leidžia gydytojui stebėti nėštumo eigą, įvertinti bendrą sveikatos būklę ir laiku nustatyti galimas nėštumo komplikacijas. Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą.

Visas nėštumas, bėgančios savaitės yra kupinos virsmo ir moters kūno pokyčių. Pradžioje normalu jausti nerimą ir nepasitikėjimą ar kitus jausmus. Nėštumas yra kupinas emocijų pirmąjame trimestre, jos įviarios, o tai įtakoja ir moters nuotaikas. Vėliau, tai pereina į kūno pokyčius, kartais vargina pykinimas, kartais pilvo skausmas ar mieguistumas, bet prie nieko negalime priprasti, nes vystydamasis ir augdamas vaisius moters organizmui suteikia vis naujų iššūkių.

tags: #iii #nestumo #trimestras



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems