Mažakraujystė (anemija) yra itin rimta globaliai paplitus sveikatos problema, kuri dažniausiai paveikia mažus vaikus ir nėščias moteris. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net 40% nėščiųjų kenčia nuo anemijos pasekmių. Mūsų šalyje daugumą nėštumų lydi nemaloni diagnozė - anemija, o geležies stokos anemija yra nustatoma 20-25% besilaukiančiųjų. Anemija yra labiausiai paplitęs negalavimas nėštumo metu.
Anemija - tai būklė, nulemta sumažėjusio hemoglobino ar (ir) eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) kiekio organizme. Anemija yra būklė, kai organizme trūksta sveikų raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino, o tai lemia sumažėjusį deguonies tiekimą audiniams. Hemoglobinas - baltymas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose. Jis perneša deguonį į organizmo audinius. Pagrindinė hemoglobino statybinė medžiaga yra geležis. Hemoglobinas, esantis raudonųjų kraujo kūnelių sudėtyje, yra atsakingas už deguonies transportavimą į audinius ir organus.

Nėštumo metu jūsų organizmas gamina daugiau kraujo nei įprastai - tai reikalinga kūdikiui augti. Jei tokiu metu negaunate pakankamai geležies ir būtinų maisto medžiagų, organizmas tiesiog nesugebės gaminti reikiamo kiekio raudonųjų kraujo kūnelių. Nėštumas - ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, kai anemijos grėsmę sustiprina su nėštumu susiję fiziologiniai reiškiniai. Nėštumo metu moters organizmas patiria didelį kraujo tūrio padidėjimą, todėl padidėja ir hemoglobino poreikis. Nėštumo metu moters organizme padidėja skysčių kiekis, taigi ir cirkuliuojančio kraujo tūris. Dėl to kraujas suskystėja ir sumažėja hemoglobino koncentracija. Padidėjęs kraujo kiekis kraujagyslėse sutrikdo hemoglobino, o tuo pačiu ir deguonies, pernešimą organizme. Taigi, kartu su susikaupusiais skysčiais audiniuose, kaupiasi ir deguonis.
Nėščiųjų anemija arba mažakraujystė - tai būklė, kai dėl išaugusio geležies poreikio ar jos trūkumo sumažėja hemoglobino kiekis nėščiosios kraujyje. Ši anemijos forma išsivysto 35-50 proc. nėščiųjų ir dažniausiai pasitaiko antro nėštumo trimestro metu. Mažakraujystė (anemija) atsiranda dėl organizme sumažėjusio hemoglobino ir eritrocitų kiekio.
Nėščioms moterims mažakraujystė yra pakankamai dažnai diagnozuojama būklė. Tai nutinka dėl aktyvių hormoninių pokyčių organizme ir augančio vaisiaus. Pagrindinės anemijos priežastys nėštumo metu yra geležies trūkumas, folio rūgšties trūkumas ir vitamino B12 trūkumas.
Pagrindinė hemoglobino statybinė medžiaga yra geležis. Nėštumo metu geležies poreikis padidėja 2-3 kartus, todėl, net jeigu moteris neturi jokių nusiskundimų ir neserga anemija, mityba nėštumo metu turi būti subalansuota, svarbu stengtis gauti daugiau geležies su maistu. Nėštumo metu augdamas vaisius naudoja mamos eritrocitus, ypač per paskutinį nėštumo trimestrą. Taigi šiuo periodu moters organizme geležies poreikis išauga dvigubai. Geležies trūkumas dažniausiai pasireiškia dėl padidėjusio geležies poreikio nėštumo metu, nes mamos turimą geležį pasiima vaisius.
Kai organizmui trūksta geležies, jis pradeda eikvoti jos atsargas. Mažakraujystė diagnozuojama tuomet, kai šios atsargos pasibaigia. Pirmajame nėštumo trimestre geležies gali pakakti iš sukauptų atsargų, nes moteriai nutrūksta menstruacijos. Tačiau jei iki pastojant mamos hemoglobino kiekis buvo mažokas, nėštumo metu pradeda vystytis anemija: padidėjus maistinių medžiagų poreikiui organizmas pagamina per mažai eritrocitų. Jeigu iki nėštumo būsimos mamos kaulų smegenyse susikaupė eritrocitų perteklius, juos galima panaudoti kaip atsargas, kad būtų patenkinti vaisiaus poreikiai.
Geležies stokos mažakraujystė dažniausiai pasireiškia po 20 nėštumo savaitės. Geležies atsargos sumažėja ir dėl nėščiųjų pykinimo, nes kaip tyčia pirmaisiais 3 mėnesiais, kai laikas kaupti geležies atsargas, moterys vemia, sutrinka virškinimas. Geležies stokos anemija gali išsivystyti dėl geležies trūkumo maiste, dažniausia - nepakankamai valgant mėsos.
Be geležies deficito, anemijos vystymuisi įtaką daro ir folio rūgštis (vitaminas B9). Dažnai šio vitamino trūkumas yra glaudžiai susijęs su geležies trūkumu, mat ir folio rūgšties, ir geležies paprastai yra tuose pačiuose produktuose. Folio rūgšties trūkumas gali atsirasti dėl netinkamos mitybos. Reikėtų atkreipti dėmesį, jog folio rūgštis organizme nekaupiama, todėl šio vitamino būtina gauti su maistu kasdien. Tyrimai rodo, kad per mažas vitamino B9 kiekis mamos organizme padidina vaisiaus galvos ir nugaros smegenų defektų išsivystymo tikimybę.
Vitamino B12 trūkumas taip pat skatina anemiją. Kadangi jo randama gyvūniniuose produktuose, žmogaus organizmas pats jo nesintetina, dažniausiai jo trūkumą lemia vegetarinė ir veganinė mityba. Vitamino B12 trūkumas gali atsirasti dėl netinkamos mitybos. Pritrūkus šio vitamino, eritrocitai tampa labai dideli, greitai suyra, todėl negali atlikti deguonies pernešimo funkcijos.
Anemija nėščiosioms išsivysto dėl įvairių veiksnių: lėtinių infekcinių susirgimų, mažo geležies kiekio maiste, baltymų trūkumo, lėtinių ligų, kurios sukelia kraujavimą. Be to, mažakraujystę gali sukelti veiksniai, susiję su nėštumo fiziologija, pavyzdžiui, vėmimas. Kai kurios ligos, tokios kaip lėtinis kraujavimas ar įvairios kraujo ligos, gali prisidėti prie anemijos vystymosi. Mažakraujyste dažniau sergama žiemą ir pavasarį, kai trūksta vitaminų. Geležies stokos anemija dažniau pasitaiko nėščiosioms, sergančiomis lėtinėmis infekcinėmis ligomis.
Anemijos požymiai dažnai pasireiškia ne tik nėštumui įsibėgėjus, bet ir ankstyvose jo stadijose. Pirmieji anemijos simptomai dažniausiai būna nespecifiniai, tiesiog panašūs į bendruosius nėštumo pojūčius. Jeigu anemija yra nežymi, nėščioji gali apskritai nejausti jokių požymių. Simptomai dažnesni hemoglobino koncentracijai sumažėjus iki 90-80 g/l. Dažniausi anemijos simptomai yra nuovargis, silpnumas, dusulys, galvos skausmas ir blyškumas. Kai hemoglobino per mažai, moteris gali pajusti pati.

Tuomet pasireiškia šie požymiai:
Ar šie požymiai išties yra įprasti nėštumo negalavimai, ar prasidedanti mažakraujystė, nustatys gydytojas, atlikęs kraujo tyrimą. Anemija diagnozuojama atliekant kraujo tyrimus, kurie apima hemoglobino lygio, hematokrito ir raudonųjų kraujo kūnelių skaičiaus nustatymą. Bendruoju kraujo tyrimu galima fiksuoti geležies stygių. Bendrojo kraujo tyrimo metu įvertinama nėščiosios organizmo būklė: eritrocitų skaičius, hemoglobino koncentracija, kurios dydis skiriasi priklausomai nuo nėštumo savaitės.
Nėščiųjų (kaip ir bet kuri kita) anemija yra nustatoma, atlikus kraujo tyrimą. Jis paprastai atliekamas pirmojo apsilankymo pas gydytoją metu ir vėliau kartojamas 28-32 nėštumo savaitę. Anemija diagnozuojama, jei hemoglobino koncentracija yra mažesnė nei 110 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą ir mažesnė nei 105 g/l antrąjį nėštumo trimestrą. Tai laikoma normaliu fiziologiniu reiškiniu, todėl apatinė hemoglobino kiekio riba pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trečdalį yra 110 g/l, o antrąjį trečdalį hemoglobino koncentracija neturi būti mažesnė nei 105 g/l.
Taip pat gali būti atliekami geležies, ferritino ir vitamino B12 tyrimai, kad būtų galima nustatyti anemijos priežastį. Įtarus mažakraujystę, atliekamas papildomas - feritino tyrimas, kurio reikia geležies atsargoms organizme nustatyti. Serumo feritinas - geriausiai atspindi geležies kiekį organizme. Geležies stokos anemijos diagnozė nustatoma, kai hemoglobino (Hb) koncentracija yra mažesnė nei 110g/l, o serumo feritinas - mažiau nei 12ng/ml.
Anemija gali būti lengvos formos (kai hemoglobino koncentracija 90-109 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trečdalį ir 90-104 antrąjį trečdalį), vidutinės (hemoglobino koncentracija mažesnė nei 90 g/l) arba sunkios (kai hemoglobino mažiau nei 70 g/l). Klasikiniai geležies anemijos simptomai priklauso nuo laipsnio ir kiek geležies trūksta organizme. Esant lengvai formai, gali nebūti jokių simptomų, moteris jausis normaliai. Vidutinio sunkumo atveju - atsiranda skundai.
Anemija, ypač nėštumo metu, turi tiesioginę įtaką kraujotakos sistemai ir hemoglobino kiekiui organizme. Nėštumo metu anemija gali komplikuoti tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatą. Jei anemija užklumpa nėštumo metu, ji ne tik pablogina moters savijautą, bet ir gali sukelti vaisiaus augimo sutrikimų bei paskatinti pirmalaikį gimdymą.
Anemija gali paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, sukelti širdies apkrovą, o tai gali lemti širdies ritmo sutrikimus. Anemija sergančiųjų nėščiųjų imunitetas nusilpsta, jos dažniau „pasigauna“ įvairias infekcijas. Jei anemijos forma yra lengva, ji nekelia pavojaus nėščiajai, o hemoglobino kiekis kraujyje paprastai atsistato po nėštumo. Tačiau, jeigu anemija vystosi ir smarkiai mažėja hemoglobino koncentracija, didėja priešlaikinio gimdymo rizika, pasireiškia dažnesnės infekcinės ligos. Anemijos nėštumo metu siejasi su priešlaikinio gimdymo rizika, motinos ir naujagimio sergamumu.
„Be to, reikia įvertinti, kad kiekvienas gimdymas baigiasi tam tikru kraujavimu. Jei moteriai buvo nustatyta anemija, tai dar labiau sekinamas jos organizmas“, - įspėja Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė. Geležies trūkumas po gimdymo gali sukelti prastą nuotaiką, ūmius dirglumo protrūkius, didina depresijos po gimdymo riziką ir netgi sunkina saugaus ryšio su naujagimiu užmezgimą. Labai svarbu, kad hemoglobino kiekis nėštumo metu būtų normalus. Laisvos geležies perteklius audiniuose yra siejamas su laisvųjų radikalų atsiradimu ir oksidaciniu stresu, o tai gali pažeisti placentą.
Nėštumo metu anemija gali komplikuoti vaisiaus sveikatą. Vaisiuje hemoglobino gamyba nesumažėja. Tačiau nepaisant to, kad vaisius apsaugotas nuo geležies trūkumo net ir sunkios mažakraujystės atveju, verta įsidėmėti, kad būtent mama yra šio svarbaus mikroelemento donorė. Nėštumo laikotarpiu geležies stoka turi įtakos būsimo vaiko sveikatai, gali lemti lėtesnį vaisiaus vystymąsi, didina tikimybę susirgti anemija pirmuosius tris gyvenimo mėnesius. Jei mamai trūks geležies, vaikutis nesukaups pakankamų jos atsargų, todėl gimus jam tų atsargų gali pritrūkti. Todėl neišnešiotiems ir mažo svorio naujagimiams kartais skiriama geležies papildų. Ši liga lėtina vaiko psichomotorinę ir protinę raidą.
Nėščiųjų anemija didina tikimybę, kad naujagimis taip pat sirgs geležies stokos anemija pirmuosius 3 savo gyvenimo mėnesius. Vaisiui taip pat gali išsivystyti mažakraujystė, trūkti deguonies ir sutrikti vystymasis. Anemijos nėštumo metu siejasi su mažos kūno masės naujagimio gimumu ir perinataliniu mirtingumu.
Sveika ir visavertė mityba - neatsiejama būsimų mamų gyvenimo dalis. Geriausia anemijos profilaktika - subalansuota mityba ne tik nėštumo metu, bet ir planuojant kūdikį. Anemijos gydymas priklauso nuo jos tipo ir priežasties. Diagnozavus anemiją, svarbiausia atitinkamai sureguliuoti mitybą: įtraukti į maisto racioną vitamingus, geležimi, folio rūgštimi ir vitaminu B12 praturtintus produktus.
Svarbu, kad nėščios moterys gautų pakankamai geležies, folio rūgšties ir kitų maistingųjų medžiagų, kad užtikrintų tinkamą hemoglobino lygį. Mitybos pokyčiai, tokie kaip geležies turtingų maisto produktų, pavyzdžiui, raudonos mėsos, žuvies, pupelių ir lapinių daržovių, įtraukimas, taip pat gali padėti. Nėščiosios paros geležies poreikis yra 25 mg, o trečiąjį trimestrą - 30 mg. Per nėštumą organizmui reikia apie 1000 mg - 1500 mg geležies (I trimestre - 1,5-2 mg per parą, II trimestre - 3-5 mg; III trimestre - 5-7 mg). Tokį geležies kiekį gauti vien iš maisto yra sudėtinga.
Vertėtų prisiminti, kad geriausiai geležis pasisavinama iš gyvulinių maisto produktų. Maiste yra hemo (svarbesnė) ir nehemo geležies. Hemo geležies būna mėsoje (raudonoje, paukštienoje, žuvyje). Organizmas absorbuoja 20-40% tokios geležies. Tai pagrindinė hemoglobino ir mioglobino sintezės šaltinis. Absorbcijai įtakos neturi inhibitoriai, kurių turi daug įvairūs maisto produktai. Nehemo geležies daugiausia augalinės kilmės produktuose. Jos absorbcija 5-7%. Labai priklauso nuo inhibitorių ir aktyvatorių. Iš daržovių ir vaisių ji pasisavinama daug blogiau nei iš gyvūninės kilmės produktų. Iš augalinių produktų geležis net 3 kartus geriau pasisavinama, kai šie produktai valgomi su mėsa, žuvimi ar paukštiena.
Rinkitės geležimi praturtintus produktus. Raudona mėsa, žuvis, paukštiena yra tinkami pasirinkimai. Nepamirškite ir ankštinių daržovių, grūdų, žalios spalvos daržovių, džiovintų vaisių. Daugiausiai geležies turintys produktai: raudona mėsa (jautiena, veršiena, kepenys), žuvis, paukštiena, burokėliai, pupos, pupelės, žalieji žirneliai, raudongūžiai kopūstai, krienai, petražolės, dilgėlių, burokų lapai, grybai, kiaušinių tryniai, džiovinti vaisiai, riešutai, slyvos, granatai, žemuogės, vynuogės, morkos, pomidorai, net bulvės. Nėščioji turėtų vengti kepenų produktų dėl juose esančio labai didelio vitamino A kiekio, nes jo perdozavimas kenksmingas vaisiui.
| Geležies tipas | Šaltiniai | Absorbcija | Pasisavinimą gerina | Pasisavinimą slopina |
|---|---|---|---|---|
| Hemo geležis | Raudona mėsa, paukštiena, žuvis | 20-40% | Mažai įtakos | Mažai įtakos |
| Nehemo geležis | Daržovės, grūdai, ankštinės daržovės, pieno produktai | 5-7% | Vitaminas C, mėsa, žuvis, paukštiena | Taninai, oksalatai, fitatai, kalcis, arbata, kava, pienas |
Vitaminas C. Šis vitaminas svarbus tuo, jog padeda įsisavinti geležį. Gerkite apelsinų, greipfrutų sultis, užkandžiams rinkitės vaisius, uogas, pavyzdžiui, kivi, serbentus, obuolius, braškes. Geriausiai geležis pasisavinama su vitaminu C, todėl mėsą patariama valgyti su daržovėmis. Geležies pasisavinimą didina mėsa, daug vitamino C turintys vaisiai ir jų sultys - citrusiniai vaisiai, braškės, kiviai.
Laktoferinas. Laktoferinas - tai medžiaga, natūraliai išskiriama organizme (seilėse, ašarose, priešpienyje, piene, uždegimo vietose ir kt.). Laktoferinas yra geležies transporteris organizme. Laktoferinas padeda ne tik išnešioti geležį, bet ir ją įsisavinti. Gydytojai patvirtina, kad dažnu atveju pacientai daro klaidą, pamiršdami vartoti laktoferiną.
Varis. Varis atlieka svarbią funkciją - transportuoja geležį į kaulų čiulpus. Varis taip pat svarbus mikroelementas nervinių impulsų perdavimo funkcijai atlikti. Dėl vario trūkumo taip pat gali pasireikšti anemija, panaši į tą, kurią sukelia geležies stoka.
Svarbu suprasti produktų derinimo svarbą, nes net ir sveiki produktai savyje turi natūralių medžiagų, kurios mažina geležies pasisavinimą: daržovėse ir grūduose yra fitatų, špinatuose ir sojose - oksalatų, pieno produktuose - kalcio. Geležies pasisavinimą slopina arbata (ypač juodoji) ir kava, pienas ir jo produktai, sėlenos, sojos ir jų produktai. Polifenolis, kurio gausu arbatoje ir kavoje, trukdo geležies įsisavinimui, todėl ypač valgant reikėtų vengti gerti arbatą ar kavą. Geležį iš organizmo "išveda" pienas, kava bei arbata, todėl geriant daug šių gėrimų irgi reikėtų vartoti geležies papildų. Pavartojus geležies preparatą bent 0,5 valandos negerti kavos, arbatos, pieno. Atkreipkite dėmesį ir į maisto derinimą su vartojamais vaistais.
Pasitaiko situacijų, kai maistas negali užtikrinti padidėjusio geležies poreikio, nes su maistu pasisaviname tik 5-30 proc. geležies. Gydytojas, įvertinęs geležies stokos riziką, išsakytus simptomus bei atliktus kraujo tyrimus, skirs geležies preparatų. Per dieną nėštumo metu reikėtų gauti 27 mg geležies. Svarbu žinoti, kad geležį įsisavinti padeda vitaminai C, B6, B12, folio rūgštis, varis, todėl tikslinga vartoti kombinuotus preparatus, kuriuose yra geležies ir minėtų medžiagų. Optimalu rinktis geležies papildus kartu su folio rūgštimi (ji organizmui padeda lengviau pasisavinti geležį bei yra rekomenduojama visoms nėščiosioms) ir vitaminu B12. Jei maitinate krūtimi, galite įsigyti vitaminų, kurių sudėtyje yra geležies.
Anemija yra gydoma geležies preparatais. Svarbu pabrėžti, kad geležies preparatai būtini, siekiant normalizuoti kraujo rodiklius ir sukaupti geležies atsargas organizme. Dažniausiai nėščiosioms skiriami geriamosios geležies preparatai, tai geriamieji dvivalentės (II) geležies druskų preparatai. Šie preparatai gali būti sudėtiniai.

Geriamuosius geležies preparatus įprastai rekomenduojama vartoti tuščiu skrandžiu, bent 1 val. iki valgio, užsigeriant citrusinių vaisių sultimis. Kitus vaistus ar maisto papildus, jeigu juos vartojate, reikėtų vartoti tik po 2 val. pertraukos. Rekomenduojama gerti daugiau vandens, valgyti daug ląstelienos turintį maistą, nes šie preparatai kietina vidurius. Nenuogąstaukite, jei nepastebite greitų rezultatų. Geležies preparatus reikia vartoti ilgai, nes pakankamas geležies kiekis organizme susikaupia tik per keletą mėnesių. Mažakraujystės gydymas - pakankamai ilgas procesas, kadangi organizmas geležimi apsirūpina tik per kelis mėnesius. Todėl atsistačius hemoglobino koncentracijai vis dar reikia vartoti papildomus preparatus ir sekti mitybos planą.
Jeigu geležies preparatai nėra veiksmingi, galima įtarti folio rūgšties ir vitamino B12 trūkumą, uždegimą, infekciją, vėžinius susirgimus, inkstų funkcijos sutrikimus, vidinį kraujavimą ir kt. Jei laikotės rekomendacijų, naudojate geležies papildus, o kraujo rodikliai negerėja praėjus 2-3 savaitėms nuo gydymo pradžios, būtina pasikonsultuoti su gydytoju hematologu. Kraštutiniais atvejais ir tik jeigu geriamieji geležies preparatai nepadeda, o nėštumas jau yra bent antrajame trimestre, gali būti skiriamas gydymas intraveniniais geležies preparatais. Dar rečiau prireikia eritrocitų masės transfuzijos. Retais atvejais, kai anemijos kontroliuoti ir panaikinti nepavyksta, reikalingas kraujo perpilimas.