Miesto daržai ir sodai: gyvybės ir bendruomenės židiniai urbanistinėje erdvėje
Intensyvėjanti urbanizacija ir sparčiai plintantis miestų augimas skatina naujas tendencijas, kurios peržengia tradicinį statybų ir infrastruktūros plėtros modelį. Viena iš tokių iniciatyvų, atgaivinančių miestų erdves ir stiprinančių bendruomenes, yra miesto sodų ir daržų kūrimas. Šis judėjimas, anot ekspertų, yra tiesioginė reakcija į urbanizacijos sukeltus pokyčius, gyventojams siekiant atkurti gamtines aplinkas miestuose ir aktyviai įsitraukti į šių erdvių puoselėjimą.
Miesto antropologė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. dr. Jekaterina Lavrinec, miesto sodus ir daržus vertina per socialinę ir kultūrinę prizmę. Ji pabrėžia, kad tokios iniciatyvos suburia gyventojus, gerina miestiečių gyvenimo kokybę ir skatina bendravimą, o tai ypač svarbu mieste gyvenantiems senjorams.
Šiuo metu Europos miestai iš naujo atranda sodininkystę ir daržininkystę. Net ir ten, kur kolektyviniai daržai ilgą laiką buvo socialinės politikos dalis, pavyzdžiui, Austrijoje ar Vokietijoje, jie atgimsta nauju pavidalu. Šis judėjimas siekia atkurti gamtines aplinkas miestuose, įtraukti gyventojus į šių erdvių puoselėjimą ir į socialiai prasmingą veiklą.
Vienas ryškiausių pavyzdžių, iliustruojančių šį judėjimą, yra Berlyno oro uosto Tempelhofo atvejis. Kai 2008 metais oro uostas buvo uždarytas, gyventojai jo teritorijoje ėmėsi kurti miesto daržus, nors daržovės čia sodinamos įvairiose talpose, o ne į žemę. Buvęs oro uostas palaipsniui tapo populiaria rekreacijos vieta. Į daržininkystę pirmiausia įsitraukė jauni žmonės, kurie, neturėdami patirties, mokėsi vieni iš kitų. Paaiškėjo, kad ši veikla naudinga ir gamtai - buvusio oro uosto teritorijoje gyvena retos paukščių ir vabzdžių rūšys, tad teritorijos naudotojai deklaruoja siekį puoselėti jų buveines.
Tvarus daržininkystės modelis ir ekologinio gyvenimo idėjos
Tvarų daržininkystės modelį išvystė „Princesės sodo“ (vok. Prinzessinnengärten) įkūrėjų grupė. 2009 metais jie nusprendė atgaivinti kelis dešimtmečius nenaudotą dykvietę Kreuzbergo rajone. Įkūrę mobilųjį daržą, t. y. panaudoję sodinimui talpas, grupė pradėjo praktinio švietimo veiklas, ieškojo ekonominį tvarumą užtikrinančių modelių ir atidarė ekologinio maisto kavinę. Po kelerių metų jie ėmėsi miesto bitininkystės ir įrengė bitėms pievą.
Visų šių iniciatyvų pagrindas - ekologiško gyvenimo idėja. Daržovės auginamos be cheminių trąšų, kavinėse naudojami produktai - užauginti pačių arba nupirkti iš panašių ūkių. Pasak įkūrėjų, „Princesės sodas“ yra tvaraus urbanizmo modelis, draugiškas aplinkai ir tausojantis gamtinius resursus. Daržovės auginamos čia pat, savo rajone, savo mieste, mažose erdvėse, kas padeda mažinti ne tik žalingą monokultūrų poveikį ekologijai, bet ir produktų transportavimo keliamą taršą.
Šis judėjimas gali būti laikomas miestiečių reakcija į intensyvią urbanizaciją: gyventojai siekia atgauti žaliąsias erdves, inicijuodami aktyvius tų vietų naudojimo scenarijus.
Miesto sodai keičia požiūrį į aplinką ir gamtosaugą
Kalbant apie šių iniciatyvų ekonominį tvarumą, Švedijoje pasitaiko atvejų, kai iš daržininkystės iniciatyvų miestų pakraštyje išsivystydavo sodininkų kooperatyvai, kurių misija - auginti ekologiškus vaisius ir daržoves bei formuoti alternatyvas šiuo metu dominuojančiam gamybos ir vartojimo modeliui. Kaip komentavo vienas iš tokių kooperatyvų narių, užuot pirkęs neaiškios kilmės produktus, kurie tikriausiai buvo auginami ekologijai žalinguose monokultūriniuose ūkiuose, jis gali užsiauginti maisto pats.
Kitas pavyzdys iš Švedijos - augantis daržų ir pievų ant stogų populiarumas. Įmonės siekia įkurti daržus arba bitynus, siūlydamos darbuotojams pertraukos metu „persijungti“ į veiklą, kuri mažina stresą. Todėl nenustebkite, jei IT įmonės darbuotojai ims vaišinti jus savo įmonės medumi - laikyti savo nedidelį ūkį tapo populiaru.
Nyderlanduose aktyviai plėtojamas gamtinės žemdirbystės modelis, jis imtas taikyti ir miestuose. Nyderlandų miestai pasižymi gamtine įvairove, ją siekiama plėtoti, kuriant daugiafunkces žaliąsias zonas.
Pastaruoju metu tarptautiniuose urbanistiniuose forumuose tenka sutikti vis daugiau miesto planuotojų, kurie kalba apie natūralių gamtinių salų reikšmę miestui ir jo gyventojams - ne tik žmonėms, bet ir paukščiams, žvėrims, vabzdžiams. Čia tik keli pavyzdžiai, parodantys, kad miesto sodai ir daržai palaipsniui iš entuziastų iniciatyvų virsta modeliu, kuris siekia reformuoti mūsų požiūrį į vartojamą maistą ir į patį miestą.
Miestiečiai imasi iniciatyvos: Lietuvos patirtis
Daržai Lietuvos miestuose, nepaisant ilgametės kolektyvinių sodų tradicijos, vis dar gana naujas dalykas. Nuo 2013 metų veikia Antakalnio bendruomenės daržas Vilniuje. Vilniaus miesto savivaldybė planuoja, kad panašūs daržai atsiras Misionierių soduose ir Naujininkuose.
Kaip pasakojo vienas iš bendruomenės daržo Antakalnyje įkūrėjų Mindaugas Danys, Vakaruose tokių daržų augintojai populiarina aplinkosaugos idėjas, vykdo edukacinę veiklą, restoranus aprūpina retesniais augalais, gyventojai racioną papildo savomis daržovėmis, vyksta socialinė integracija, bendruomeniškumo skatinimas.
Vilniečių įkurtame darže susirenkantys seniūnijos gyventojai įtraukia Antakalnio progimnazijos moksleivius į edukacines veiklas pavasarį išdalydami sėklas daiginimui, o vėliau pakviesdami sodinti daigų. Svarbus vaidmuo skiriamas bendruomenės stiprinimui organizuojant atvirus renginius: kaimynų dieną, talkas, derliaus šventę ir pan. Tvaraus požiūrio į aplinką principai atsiskleidžia per daržo priežiūrą: daržininkai kompostuoja žaliąją masę, mulčiuoja, renka lietaus vandenį, o iš kaimyninės kavinės atsinešę panaudotus kavos tirščius, naudoja dirvos praturtinimui. Svarbus daržo veiklos principas - bendruomeninė kolektyvinė daržo priežiūra, o tai reiškia, jog gyventojai dalijasi ir darbais, ir derliumi.
2013 metais Antakalnio gyventojų daržo iniciatyvą palaikė asociacija „Žali.lt“, kuri tuo metu įgyvendino daržininkavimo miestuose populiarinimo projektą. Ir nors kasmet daržininkaujančiųjų būrelis šiek tiek keičiasi, daržą nuolat prižiūri maždaug 10 žmonių, į talkas ir šventes, anot M. Danio, susirenka daug daugiau dalyvių.
Daržas Antakalnyje netiesiogiai prisidėjo ir prie dar vienos bendruomeninės iniciatyvos Antakalnyje atsiradimo - „Miesto laboratorijos“, kuri per kelerius metus nuo įsikūrimo tapo kaimynijos kultūrinių susitikimų ir bendrų vakarienių centru.
Kasmet vyksta diskusijos, kokiais principais daržas turi būti plėtojamas toliau, veiklos taisyklės nuolat papildomos. „Labai norėtųsi, kad panašios iniciatyvos gimtų kitose Vilniaus seniūnijose ir kituose Lietuvos miestuose, nes daržininkavimas suteikia daug teigiamų emocijų bei leidžia kurti ir stiprinti bendruomeninę dvasią“, - įsitikinęs pašnekovas.
Augalų auginimas - ne tik žemėje: hidroponika ir aeroponika
„Miesto laboratorijoje“ jau ne pirmus metus veikia hidroponinis daržas - susipažinti su šia daržininkystės sistema čia gali kiekvienas užsukęs. Hidroponinį daržą kurį laiką prižiūrėjęs Simonas Vileikis pasakojo, jog tokių daržų „protėviais“ galima vadinti dar Kabantiuosius Babilono sodus.
Hidroponikos entuziastai augalus augina vandenyje, papildytame maistinėmis medžiagomis ir deguonimi, augalams nereikalingas dirvožemis. Norint gausesnio derliaus, papildomai naudojamas dirbtinis apšvietimas, tačiau, patikino pašnekovas, visiškai pakanka natūralios saulės šviesos.
Nereikia tokiam daržui ir itin brangios didmiesčių žemės - augalus auginti galima tiesiog lentynose. Svarbu ir tai, jog daržovių (pavyzdžiui, salotų, špinatų, sultenių) įmanoma užsiauginti nelaukiant, kol jos atkeliaus šimtus kilometrų, tokiu būdu bent šiek tiek prisidedant prie aplinkos tausojimo. Tokiuose daržuose naudojamos trąšos neteršia gamtos, auginant daržoves nenaudojami pesticidai, augalai papildomai nepurškiami.
Anot S. Vileikio, hidroponika itin populiari JAV, Dubajuje, laikantis šių principų kai kurie augalai auginami ir Lietuvoje. Lyginant Lietuvoje išvystytą agrokultūrą ir hidroponiką, pastaroji sunaudoja 97 proc. mažiau vandens, auginant tokį daržą galima naudoti lietaus vandenį, o įdiegus saulės kolektorius jam neprireiktų nė kilovatvalandės elektros. Augalų likučius galima kompostuoti ir pakartotinai panaudoti trąšai.
JAV veikia startuolis, kurio tikslas per kelerius metus kiekvienoje didesnėje valstijos sostinėje pastatyti aeroponines augalų auginimo technologijas taikančius fabrikus - čia augalai augtų tiesiog vandens dulksnoje. Tokiai technologijai reikia didesnio ploto patalpų, pradinis augalų paruošimas ganėtinai brangus, reikalinga profesionali technika, tačiau augalų gali būti auginama tiek, kiek leidžia pastato aukštingumas, o derlius, palyginti su įprasta žemdirbyste, gerokai gausesnis ir sveikesnis.
Naujos viešosios erdvės ir bendruomenės daržai Vilniuje
Vilniaus miesto Naujininkų rajone, prie Tūkstantmečio ir Dariaus ir Girėno gatvių, bus sutvarkyta ir miestiečiams atverta nauja 1,2 ha ploto viešoji erdvė. Joje projektuojama promenada, apžvalgos takai, vaikų žaidimų aikštelės ir aktyvaus sporto zonos, taip pat teritorija bendruomenės daržams. Šiam projektui jau išduotas statybą leidžiantis dokumentas, greitai bus skelbiamas rangos konkursas. Užbaigti tvarkymo darbus planuojama iki 2026 metų vidurio.
Viešoji erdvė projektuojama laisvoje valstybinėje žemėje, įsiterpusioje tarp daugiabučių gyvenamųjų namų, mokyklos, privataus komercinės paskirties sklypo ir garažų paskirties statinių. Netoli yra geležinkelis. Teritorija gana apleista ir dalyje jos gyventojai jau patys pradėję daržininkauti.
„Idėja sutvarkyti šią vietą buvo plėtojama jau seniai. Organizavome susitikimus su gyventojais, klausėme jų nuomonės. Norime, kad vieta būtų patraukli ir joje leistų laisvalaikį kuo įvairesnių poreikių gyventojai“, - kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės Kraštovaizdžio architektūros poskyrio vedėja Akvilė Myško-Žvinienė.
Teritorija suskirstyta atskiromis zonomis: bus įrengta ramaus poilsio erdvė su suoliukais, pavėsinėmis, nemažai pasivaikščiojimo takų, promenada, aktyvaus laisvalaikio zona su vaikų žaidimų aikštele ir lauko treniruokliais. Viešoji erdvė bus pritaikyta ir specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Teritorija bus saugi - apšviesta, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.
Teritorijoje numatyta vieta daržininkystei, kompostavimo vieta, pavėsinė, vandens kolonėlė. „Tai pirmoji viešoji erdvė Vilniuje, kurioje esame paskyrę vietos ir bendruomenės daržams. Tikimės, kad tai paskatins ne tik bendruomeniškumą, bet ir populiarins miesto daržus Vilniuje“, - teigia A. Myško-Žvinienė. Vilniaus miesto savivaldybė yra parengusi gyventojams miesto daržininkystės gidą, kuris padėtų miestiečiams šalia namų įkurti savo daržą.
Daržininkystės principai ir planavimas
Ankstyvas pavasaris - puikus metas pradėti planuoti daržą. Šiuo metu žemė dar ne visur atitirpusi, tačiau planavimas padės išvengti klaidų, sutaupyti laiko, užtikrinti gausesnį derlių ir tuo pačiu užtikrins patogią priežiūrą bei estetinį vaizdą.
Jei dar tik kuriate savo sklypą, pasinaudokite proga pirmiausia pagalvoti apie daržo išdėstymą, o tik tada derinti kitas zonas. Taip galėsite pasirinkti tinkamiausią vietą, užtikrindami gerą saulės apšvietimą ir patogų priėjimą.
- Augalams būtina saulės šviesa, todėl stebėkite, kuri daržo vieta gauna daugiausia saulės per dieną. Daržui reikės lygaus ploto ir kuo daugiau natūralaus apšvietimo. Dauguma daržovių, tokių kaip pomidorai, paprikos ar agurkai, geriausiai auga saulėtoje vietoje.
- Optimalus lysvės plotis - 100-120 cm. Tokios lysvės leidžia maksimaliai išnaudoti plotą, nes sumažėja takelių skaičius.
- Kad daržo priežiūra būtų paprastesnė, suplanuokite tinkamo pločio praėjimus tarp lysvių. Jei lysvės skirtos tik augalų priežiūrai, palikite 40 cm pločio tarpus. Jei naudosite pakeltas lysves, pridėkite dar 20-35 cm.
- Augalų kaimynystė turi didelę įtaką derliui ir augalų sveikatai. Taip pat svarbu kasmet keisti augalų vietą - tai vadinama sėjomaina.
- Kad daržo priežiūra būtų lengvesnė, iš anksto suplanuokite laistymą. Gerai suplanuotas daržas ne tik palengvina daržovių priežiūrą, bet ir suteikia sklypui tvarkingą, estetišką vaizdą.
Jei lietuvį ši idėja - naujiena, užsienio šalyse tai paplitusi praktika. Kodėl gi neužsiauginus daržovių savo daugiabučio kieme, arba dar geriau - ant namo stogo? Šiuolaikinis daržas mieste, kalbintų pašnekovų nuomone, nebėra tik lysvė pomidorams ar agurkams augti, bet ir puiki erdvė naujiems susitikimams bei bendravimui.
JAV, Didžiojoje Britanijoje miesto daržai kuriami aplink įvairias gyvenvietes, Vokietijoje tam išskirta teritorija buvusiame oro uoste. Vilniuje pirmasis eko daržo „daigas“ pernai pasėtas Pilaitės rajone, tačiau tokių daržų apraiškų yra Vingio parko botanikos sode bei Kaune ant „Fluxus ministerijos“ stogo. Vilniuje taip pat yra idėjų sodą-daržą įrengti ant Šermukšnių gatvėje įsikūrusio „Hub Vilnius coworking“ pastato stogo.
Istorinė perspektyva ir dabartinės tendencijos
Kadaise Vilniuje vešėję daržai vargingiausius gyventojus saugojo nuo bado ir taip atliko praktinę funkciją, o štai šių dienų vilniečiai, kalbėdami apie čia užaugintas gėrybes, pabrėžia kitokius aspektus. Daržas mieste sostinės gyventojams - proga susiburti, sutelkti bendruomenę. Ir nors savo rankomis užaugintos salotos ir ridikėliai tikrai skanūs, kur kas svaresniu derliumi laikomas bendravimas, edukacija ir prasmingi ateities planai.
Bendruomeninių sodų reiškinį sostinėje yra aptaręs Vilniaus tyrinėtojas Darius Pocevičius. „Pas mūsų kaimynus latvius ir lenkus bendruomeniniai sodai atkeliavo XX amžiaus pradžioje ir išliko iki šiol, tapę kultūros ir istorijos paveldu. Artimi kolektyvinių sodų giminaičiai sklypiniai daržai (lenk. ogródy działkowe) Vilniuje atsirado 4-ojo dešimtmečio pradžioje, maitino vilniečius karo metu ir buvo smarkiai išplėsti pokariu, kai miestas kėlėsi iš griuvėsių.
1930 metais sostinės bedarbiams skirti 29 daržų sklypai Sėlių ir Lūšių gatvių sandūroje Žvėryne, po poros metų daržai suformuoti vakarinėje Kalvarijų gatvės pusėje. Bėgant metams daržų atsirado vis daugiau - abipus Antakalnio gatvės, tarp Vilnios ir Belmonto gatvės. Itin didelė daržų teritorija, pasak miesto tyrinėtojo, išvystyta tarp Savanorių prospekto, Kedrų ir T. Narbuto gatvių. Kokiais 1945 metais daržų būta ir pačiame Vilniaus centre: „Antai Gedimino prospekte, tada dar turėjusiame gatvės statusą, bulvės, kopūstai ir morkos augintos mažiausiai penkiose vietose.“
D. Pocevičius rašo, kad bėgant laikui atsirado kiek neigiamas požiūris į daržus pačioje miesto širdyje. Taip po truputį daržai imti riboti. Nors šiuo metu, eidamas Gedimino prospektu, neišvysi ten augančių salotų ar sirpstančių pomidorų, Vilniuje nesunku rasti vietų, kur tokį vaizdą pamatyti tikrai galima.
Antakalnyje esantis vienas iš labiausiai išvystytų ir tikrai geriausiai žinomų bendruomenės daržų jungia 10-12 aktyvių narių - tai rajono gyventojai, kurie čia užsuka gana dažnai ir dirba neskaičiuodami jėgų. Kiekvienas turime savo lysvių, o dar yra bendro naudojimo lysvės, kurias taip pat reikia stropiai prižiūrėti. Dėl laisvų lysvių, kuriomis norėtų naudotis, žmonės gali kreiptis nuo naujųjų metų iki balandžio pradžios.
Antakalnio daržo darbų koordinatorius teigia, kad šiame darže, taip pat įrengtame šiltnamyje, vilniečiai sodina visiems įprastas daržoves ir žoleles - pomidorus, agurkus, krapus, ridikėlius. Kalbėdamas apie ateitį ir planus, R. Kučiauskas teigia, kad norėtųsi ne tik auginti daržoves, ne tik rengti susitikimus su rajono bendraminčiais, bet ir įgyvendinti edukacines idėjas: „Norėtume, kad į šį daržą ateitų kuo daugiau vaikų, kad jie galėtų pamatyti, jog morka užauga žemėje, o ne parduotuvės lentynoje.“
Nuo senojo Antakalnio bendruomenės daržo keliaukime prie visiškai naujo, bet jau spėjusio sužavėti vilniečius, projekto - Pilaitės rajone vykdomos iniciatyvos „Idėjų lysvė“. „Idėjų lysvė“ siūlo bendrą veiklą nuo miesto centro nutolusio rajono gyventojams, kartu siekia atgaivinti kiek apleistas vietas. „Mūsų tikslas nėra daržovių kultivavimas. Gerokai svarbiau suburti kuo daugiau žmonių veiklai, iš kurios randasi kur kas daugiau nei valgomas produktas.
Pilaitę pasirinkau todėl, kad joje užaugau, šis rajonas man artimas. Su bendraminčiais „Idėjų lysvę“ įkūrėme neseniai, praėjusį rudenį, tad šis sezonas bus pirmasis“, - pasakoja L. Petruškevičiūtė.
Daržininkystės mieste idėja - graži, bet ši veikla - ugdanti kantrybę, pabrėžia L. Petruškevičiūtė. Projektą su bendraminčiais vykdanti pašnekovė džiaugiasi, kad į komunikaciją apie daržą Pilaitėje reaguoja ir nepažįstami, net aplinkinių rajonų gyventojai. Šio sezono „Idėjų lysvės“ planuose - daržovių, vaismedžių sodinimas, teritorijos sutvarkymas, taip pat - vaikų purvo virtuvės ir poilsio zonos įrengimas.
„Žmonės jau per pirmąjį susitikimą sakė, kad nenori uždaro daržo. Norime, kad jis būtų atviras, kartu tai bus socialinis testas. Daržininkystės projektas, tikina „Idėjų lysvės“ iniciatorė, gali būti įgyvendinamas bet kur. „Net ant šaligatvio, miesto centre yra įvairių būdų, kaip įrengti augalams reikalingą žemės plotą, Europoje yra tikrai daug gerų pavyzdžių. Viskas prasideda ir vystoma grupelės bendraminčių. Nors ši veikla nereikalauja itin didelių lėšų, pati daržininkystė neatsiejama nuo laiko. Tuo užsiimantys turi būti pakankamai atsidavę“, - pasakoja L. Petruškevičiūtė.
Manau, kad Lietuvoje santykis su gamta vis dar labai glaudus - turime tėvus, senelius, kurių ryšys su gamta - stiprus. Jei pažvelgsime į miestus, kur miesto daržininkystė itin vystoma, pamatysime, kad kelios ten gyvenančios kartos neturi tokio sąlyčio su gamta.
Miesto sodai ir daržai - tai ne tik maisto auginimo erdvės, bet ir gyvybingos bendruomenių, edukacijos ir tvaraus požiūrio į aplinką židiniai. Šios iniciatyvos prisideda prie miestų žalinimo, skatina socialinę integraciją ir keičia mūsų požiūrį į maistą ir jo kilmę.
tags: #darzai #miesto #teritorijoj
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
