Lietuvoje netrūksta puikiai savo sritį išmanančių medikų, bet kalbėti sveikatos temomis taip aiškiai ir įdomiai, kad suprastų visi, geba tikrai ne kiekvienas. Vienas iš tokių žmonių yra Alvydas Unikauskas - gydytojas, profesorius, televizijos laidų vedėjas, kurio populiarumas nuolat auga. Paulius Jurkevičius sako: "Vieni jį dievina. Kiti keiksnoja. Vieni giria jo profesijos išmanymą. Kiti be gailesčio kritikuoja. Vieniems jis - sveikos, liekninančios mitybos dievas. Kitiems - mitybos šamanas, šou žvaigždė." Tai liudija apie daktaro Alvydo Unikausko, vadinamo sveikos gyvensenos autoritetu, reikšmę. Daugelis supranta, kad jaustis geriau, matyt, norėtų visi.

1956 metų lapkričio 4 dieną Kaune inžinieriaus ir buhalterės šeimoje gimė A. Unikauskas. Vietoj vaikiškų pasakų - istorijos apie trėmimus bei sovietinius lagerius, taip vaikystę prisimena medicinos mokslų daktaras Alvydas Unikauskas. „Mano giminėje labai mažai žmonių, kurie nebuvo ištremti. Daugiausia informacijos sužinodavau, kai atvykdavo mamos brolis, nes jis ir mano motina buvo politiniai kaliniai, o tėtis - tremtinys. Ilgą laiką tos valandos buvo mėgiamiausios, nes pasakodavo daug istorijų“, - prisimena A. Unikauskas.
„Jie pasakodavo apie amžino įšalo zoną, kurioje buvo apgyvendinti. Visko neprisimenu, bet žinau, kad gyveno iš ledo pastatytuose nameliuose. Rytais gaudavo duonos davinius, o jei draugą rasdavo negyvą - paimdavo savo porciją ir atkišdavo negyvojo ranką, kad gautų dar vieną duonos riekę“, - dalijasi A. Unikauskas. Šeima ir sovietinio teroro patirtys turėjo didelę įtaką jauno Alvydo pasaulėžiūrai.

Gimus seseriai, gydytojui A. Unikauskui tekdavo ja rūpintis ne tik tada, kai tėvų nebūdavo, bet ir tuo metu, kai suaugusieji likdavo namuose. Pasak A. Unikausko, tėvai prašydavo seserį prižiūrėti ir su ja kalbėtis: „Kai sesuo buvo jauna, kartais labai nesutarė su tėvais. Būdavo, kad tėvai siųsdavo mane pas ją kaip ambasadorių. Tam tikra prasme - aš ją auginau.“
Būdamas 6-erių A. Unikauskas pradėjo lankyti mokyklą, tačiau kitaip nei visi vaikai - spalio mėnesį į mokyklą jį atvedė tėtis. „Aš žaidžiau kieme su kitais vaikais, buvau nešvarus, nes kapstėmės smėlyje. Grįžęs tėtis paėmė mane už rankos ir nuvedė į kitoje kelio pusėje buvusią mokyklą. Įėjęs į klasę - nesupratau, kas vyksta, mačiau būrį vaikų. Sulaužiau vienos mergaitės tušinuką, išpyliau rašalą.“ Alvydas Unikauskas mokėsi Kauno Juozo Aleksonio vidurinėje mokykloje, kurioje buvo sustiprinta fizika ir matematika. Iš pradžių jam atrodė savaime suprantama savo ateitį sieti su technikos mokslais. Kaip ir visi, jis norėjo stoti į Kauno Politechnikos institutą.
Nemenką vaidmenį gydytojo gyvenime suvaidino ir mėgstama sporto šaka. Daug metų A. Unikauskas lankė vadinamąsias graikų-romėnų imtynes: „Ši sporto šaka padėjo mano kūnui, charakteriui. Kai manęs tėvai klausia, į kokį sportą geriausia leisti savo vaikus - jei tai sūnus, manau, kad vienas geriausių sportų - imtynės.“

A. Unikauskas, baigęs septynias klases ir turėjęs laisvą vasarą, gavo pirmą apmokamą veiklą - tėtis įdarbino įmonėje kaip darbininkų pagalbininką. „Labai gerai prisimenu, kad ėjau pirkti džinsų. Turguje vaikščiojo labai daug keisto jaunimo, bet buvo tie laikai, kai tu negalėjai laisvai pardavinėti savo prekių. Tardavomės slapta, o matuotis drabužių eidavome į gretimo namo laiptinę“, - sako A. Unikauskas.
Gydytojas pasakoja niekada negalvojęs apie mediciną. „Kai buvau 11 klasėje, mama pradėjo kalbėti, kad stočiau į mediciną. Aš nesupratau, ko ji iš manęs nori. Nuo tos dienos pradėjo sistemingą ataką - kiekvieną mielą dieną primindavo, kad man reikia stoti į mediciną. Aš maniau, kad atsilaikysiu“, - pasakoja A. Unikauskas. Tačiau galiausiai pasirinko medicinos studijas.
Alvydas Unikauskas - docentas, 1995 metais birželio 21 dieną baigęs mokslus Kauno medicinos akademijoje. Daktaras apgynė Lietuvos respublikos medicinos mokslų daktaro disertaciją, kurios pavadinimas „Lėtiniu bronchitu sergančiųjų pirminis invalidumas: dabartis ir perspektyvos“. Baigęs studijas, A. Unikauskas gavo paskyrimą internatūrą atlikti tėvo gimtinėje Ukmergėje, ten gyveno kartu su žmona. Kaip pats pripažįsta, laukė nenormalus darbo krūvis, o apie miegą galvoti nebuvo laiko: „Pilnu etatu dirbau tiek skyriuje, tiek poliklinikoje, be to, naktimis budėjau. Praktiškai gyvenau ligoninėje.“

Vis dėlto gydytojo specialybė lėmė tai, kad A. Unikauskas ne kartą susidūrė su mirtimi. „Man labiausiai įstrigo ligonė, kurią per naktį teko atgaivinti 7-8 kartus. Pamenu, ta moteris atgaudavo sąmonę, o praėjus 15-20 min, vėl numirdavo. Tiesą pasakius, buvau įsitikinęs, kad nieko gero nebus. Tačiau nuo to laiko prabėgus 3 metams, aš ją sutikau mieste - ji gyveno pilnavertį gyvenimą“, - kalba gydytojas A. Unikauskas.
Alvydas Unikauskas yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vidaus ligų klinikos gydytojas ir medicinos profesorius. Taip pat A. Unikauskas dėsto Lietuvos sveikatos mokslų universitete medicininę diagnostiką, kuri apima endokrininę, nervų sistemas, kraujo, širdies, plaučių ligas, judėjimo sutrikimus ir kita.
Numetęs virš 30 kilogramų, gydytojas pakviečiamas išbandyti naują sritį - televizijos laidos vedėjo kėdę. „Man labai nepatinka žodis „šlovė“, tačiau dar labiau nemėgstu, kai mane vadina „žvaigžde“. Man pasisekė, kad į televiziją atėjau tam tikrame amžiuje ir manęs tai nebepaveiks.“ Profesorius Alvydas Unikauskas, kartu su Liepa Mondeikaitė-Norkevičienė, veda LRT televizijos laidą „Klauskite daktaro“. Be to, profesorius grįžo į TV eterį naujoje TV3 laidoje „Kviečiame daktarą!“. Profesorius Alvydas Unikauskas yra populiarus gydytojas, televizijos laidų vedėjas, kurio populiarumas nuolat auga.

Šią savaitę televizijos eterį pasiekė nauja „Eurovaistinės“ reklama, kurios veidas - gerai pažįstamas ir žmonių pamėgtas medicinos profesorius Alvydas Unikauskas. Vaistinių tinklo reklamoje jis kartu su vaistininku konsultuoja klausimą dėl geros savijautos turinčią senjorę. „Eurovaistinė“ reklamai pasitelkė profesorių Alvydą Unikauską.
Vienas iš įsimintinų įvykių televizijoje buvo daktaro jubiliejus. Tačiau profesoriui moters įvaizdis nesukėlė įtarimo - jis vis dar tikėjosi, kad kolegos apie jubiliejų nenutuokia. Tądien buvo filmuojamas laidos segmentas apie alergiją. „Niekada nemėgstu lankytis pas gydytojus, bet pažintis su profesoriumi man didžiulė gyvenimo dovana“, - nuo alergijos nutolo vedėja. Kaskart kartojantis, jog cukrus - vienas didžiausių sveikatos priešų, A. Unikauskas vietoj torto gavo žaižaruojančius ugnies fontanus. O vežimėlis, ant kurio paprastai matome filmavimo rekvizitą, buvo nukrautas tik sveikas užkandžiais. „Tai labai netikėta. O kas labiausiai patiko - tai „tortas“, - džiaugėsi „Klauskite daktaro“ vedėjas.
Alvydas Unikauskas yra vedęs medikę Mariną. Su Marina mokėmės vienoje klasėje. Tiesa, tai nėra vientisa istorija. Mokykloje draugavome, paskui jų keliai išsiskyrė, o tada ir vėl susiėjo. Alvydas ir Marina kartu jau 28 metus, nors pažįstami - 47-erius. Kartu mokėsi, studijavo viename kurse. Net draugavo, bet galiausiai išsiskyrė ir ilgokai nesimatė. Per tą laiką abu sukūrė šeimas, susilaukė vaikų. Bet nė vienas, sako, nebuvo skyrybų su savo šeimomis priežastis. Tiesiog kartą netyčia susitiko Kauno respublikinėje ligoninėje. O po to ir nesiskyrė. Koks jų ilgametės sėkmingos santuokos receptas? Marina prisipažįsta, kad svarbiausia - mokėti spręsti konfliktus.
Dukra yra baigusi mediciną, bet dabar sako, kad jos profesija yra mama. Ji augina penkis vaikus. Sūnų veikla susijusi su finansais, bet tiksliai apibrėžti, ką jie veikia, Alvydas negali. Gera žinoti, kad jie visi yra. Smagu, kai suvažiuoja su vaikais pas mus, bet taip pat smagu, kai išvažiuoja ir liekame su žmona dviese.
A. Unikauskas aiškina, kad šiais laikais maistas yra nekokybiškas, o jei galėtų, tokią situaciją pakeistų: „Norėčiau grąžinti maisto pramonę 50 metų atgal, kad parduotuvėse nebūtų viso to maisto, kuris yra dabar. Ačiū Dievui, kad sovietmečiu nieko nebuvo. Mėsa pardavinėta be priemaišų, o gyvulių niekas taip masiškai nešėrė grūdais. Negali būti tikro maisto dėžutėse.“
Alvydas Unikauskas pabrėžia, kad svarbu ne tik tai, ką valgai, bet ir kiek valgai. Visą laiką turėtume jaustis šiek tiek neprivalgę. Kita rimta mūsų amžiaus problema - mažėjantis fizinis aktyvumas. Mūsų kūnui tas nejudrumas yra neįprasta būsena, evoliuciškai esame užprogramuoti kuo daugiau judėti ir daryti tai turėtume dėl sveikatos, o ne dėl atvaizdo veidrodyje. Jei nori deginti vidinius riebalus, sportuoti reikėtų ne mažiau kaip 400 minučių per savaitę. Fizinis aktyvumas atgaivina daugybę genų.

A. Unikauskas mano, kad nėra universalių patarimų, tinkančių visiems žmonėms, tačiau, jo nuomone, visiems derėtų atsisakyti cukraus. Jis sako: „Įvardykite vieną dalyką, kurio atsisakiusi žmonija taptų gerokai sveikesnė - cukrus ir kiti greitieji angliavandeniai. Aš cukraus esu beveik atsisakęs, vengiu perdirbto maisto, pusfabrikačių, baltų miltų gaminių. Duonos riekelę suvalgau kartą per du ar tris mėnesius.“ A. Unikauskas kiekvieną dieną daro mankštą. Vakarienę stengiasi valgyti ne vėliau kaip 20 valandą, o po jos nevalgo 16 valandų. Dietų nesilaiko.
A. Unikauskas mano, kad homeopatiją žmonės dažnai painioja su fitoterapija, gydymu vaistažolėmis. „Man patinka vienas iš pagrindinių homeopatijos principų - gydyti sužadinant organizmo gynybines galias, o ne slopinant patologiją.“
Kiti svarbūs daktaro įžvalgos ir patarimai, kuriuos jis dalijasi viešai:
Mėgstama muzika - bliuzas. Paskutinę skaičiau Joe Dispenza'os „Jūs esate placebas. Kaip pasąmonė virsta materija.“ Dabar gavau dovanų ir ruošiuosi skaityti Gregg'o Braden'o „Dieviškąją matricą“.
tags: #daktaras #alvydas #unikauskas #gime