Abortas, priklausomai nuo valstybės požiūrio į žmogaus gyvybės pradžią ir moters privatų gyvenimą, yra legalizuotas arba draudžiamas. Mūsų šalyje abortai yra leidžiami, o prioritetas teikiamas moters pasirinkimo laisvei ir privataus gyvenimo neliešiamumui. Visgi, kai procedūra atliekama pažeidžiant nustatytą tvarką, kyla neteisėto aborto klausimas.

Baudžiamajame kodekse neteisėto aborto pagrindinė nusikaltimo sudėtis įtvirtinta 142 straipsnio 1 dalyje. Abortas laikomas neteisėtu esant bent vienai šių aplinkybių:
Neteisėtas abortas pasižymi dideliu latentiškumu ir nesulaukia didesnio dėmesio baudžiamosios teisės doktrinoje, tačiau aštrios visuomenėje kylančios diskusijos rodo, kad ši tema yra aktuali ir reikalauja platesnės analizės.
Pagal subjektą neteisėtas abortas yra kvalifikuojamas, t. y. nustatoma, kuri Baudžiamojo kodekso 142 straipsnio dalis turi būti taikoma. Šiame kontekste svarbu atskirti skirtingus asmenis, atliekančius procedūrą:
Jiems taikoma griežčiausia baudžiamoji atsakomybė, nes neteisėto aborto atlikimas neturint medicininio išsilavinimo yra ypač pavojingas. Už neteisėto aborto padarymą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų.
| Subjektas | Teisinis pagrindas (BK str.) | Aplinkybė |
|---|---|---|
| Sveikatos priežiūros specialistas (be teisės) | 142 str. 2 d. | Atlikta įstaigoje |
| Kitas fizinis asmuo (nuo 16 m.) | 142 str. 3 d. | Atlikta moters prašymu |
Baudžiamojo kodekso 143 straipsnis numato atsakomybę tam, kas panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiajai ar jos artimiesiems, privertė nėščią moterį darytis neteisėtą abortą. Psichologinė ar psichinė prievarta - tai grasinimas padaryti žalos nukentėjusiosios ar jos artimųjų interesams, pavyzdžiui, panaudoti fizinį smurtą ar atskleisti kompromituojančias žinias. Svarbu pažymėti, kad net ir nepavykęs vertimas darytis neteisėtą abortą užtraukia baudžiamąją atsakomybę kaip pasikėsinimas padaryti šį nusikaltimą.
