Kada vaikas turi miegoti atskirai: tėvų pasirinkimas ir specialistų įžvalgos
Ar miegoti su vaikučiu vienoje lovoje nuo pat gimimo, ar jį migdyti atskirame kambaryje? Šie klausimai domina jau esamus ir būsimus tėvelius, jais ginčijasi psichologai ir pediatrai. Nuo kiekvienoje šeimoje vyraujančių įsitikinimų priklauso tai, ar bus dalinamasi tėvų lova ir kiek laiko tai truks. Ar pasikliausite instinktais ar mokslinėmis prielaidomis - tai jau Jūsų pasirinkimas.
Bendro miego argumentai: ryšys ir saugumas
Vieni pediatrai, psichologai ir tėvai, vadovaudamiesi psichoanalitiko Donaldo Winnikotto (Vinikoto) XX a. viduryje atliktais tyrimais, pasisako už kūdikio migdymą tėvų lovoje. D. Winnikotto teorija teigia, kad gimęs kūdikis patenka į jam nepažįstamą, svetimą aplinką, kuri jam kelia nerimą. Vaikui gimus, vientisumo jausmas išlieka kelis mėnesius, todėl migdomas atskirai jis išgyvena stresą.
Miegojimas kartu su mažyliais leidžia tėvams kuo geriau išnaudoti šį laiką, kol vaikai yra mažamečiai ir dar nereikalauja tiek daug fizinės erdvės. Miegojimas kartu padeda žindančioms mamoms lengviau pamaitinti kūdikius vidury nakties ar ankstyvą rytą, rečiau keltis iš lovos, blaškyti savo ir artimųjų miegą - tai reiškia, visiems geriau pailsėti. Be to, mamos kūnas atsiliepdamas į kūdikio žindimą išskiria hormonus, kurie skatina mamą atsipalaiduoti ir apsnūsti.
Saugumo aspektai ir pavojai
Pediatras B. D. Schmittas (Šmitas), knygos „Jūsų vaiko sveikata” autorius, įspėja, kad tėvų lovoje vaiko laukia ne tik jaukumas, bet ir pavojus. Dėl per minkšto tėvų lovoje įkloto čiužinio bei purios patalynės kūdikis gali uždusti. Kita grėsmė, kurią išskiria šis autorius - miegodami tėvai gali netyčia prispausti kūdikį ir šis uždus. Amerikos pediatrų akademija (AAP) pasisako griežtai prieš bendrą miegą su jaunesniais nei 1 metų vaikais ir rekomenduoja pirmus 6 vaiko gyvenimo mėnesius miegoti atskirose lovose, bet viename kambaryje.
Amžiaus grupė
Rekomenduojamas miego laikas (val.)
Kada vaikas turėtų miegoti atskirai nuo tėvų
Ar miegoti su vaikučiu vienoje lovoje nuo pat gimimo, ar jį migdyti atskirame kambaryje? Pripratimas, patogumas ar yda? Šie klausimai domina jau esamus ir būsimus tėvelius, jais ginčijasi psichologai ir pediatrai. Todėl trumpai pristatome abiejų nuomonių šalininkų argumentus.
Argumentai už bendrą miegojimo praktiką
Vieni pediatrai, psichologai ir tėvai, vadovaudamiesi psichoanalitiko Donaldo Winnikotto (Vinikoto) XX a. viduryje atliktais tyrimais, pasisako už kūdikio migdymą tėvų lovoje. D.Winnikotto teorija teigia, kad gimęs kūdikis patenka į jam nepažįstamą, svetimą aplinką, kuri jam kelia nerimą. Kūdikis dar įsčiose pripranta nuolatos girdėti motinos širdies ir žarnyno garsus, jausti jos emocijas, todėl save suvokia kaip jos dalį. Vaikui gimus, šis vientisumo jausmas išlieka kelis mėnesius, todėl migdomas atskirai jis išgyveną stresą. Anot šios nuomonės šalininkų, kūdikiams yra būdingas negilus, paviršutiniškas miegas, kurio metu vystosi smegenys.
Kita vertus, miegojimas kartu su mažyliais gali padėti užmegzti gilesnį ryšį, o vaikui suteikti saugumo jausmą. Tėvai, kurie turi neįprastą darbo grafiką ir negali būti šalia visomis valandomis, gali rinktis bendrą miegą, kad turėtų daugiau brangaus laiko su augančiais vaikais. Miegojimas kartu padeda žindančioms mamoms lengviau pamaitinti kūdikius vidury nakties ar ankstyvą rytą, rečiau keltis iš lovos, blaškyti savo ir artimųjų miegą - tai reiškia, visiems geriau pailsėti, o auginant mažylius tėvams brangi kiekviena poilsio minutė. Mamos ir kūdikio miegojimas kartu, pasak specialistų, gali net paskatinti ilgesnį žindymą.
Nors atskiro miegamojo trūkumas gali būti viena iš akivaizdžių miegojimo kartu priežasčių, yra keletas kitų priežasčių, dėl kurių šeimos gali rinktis bendrą lovą. Kai kurios šeimos šį sprendimą priima norėdamos būti artimesnės su mažyliais, kitos - tiesiog dėl praktinių sumetimų ir patogumo. Daugelis tėvų susiduria su varginančiais iššūkiais, kai tenka naktį keltis dešimtis kartų, todėl siekdami patogumo, tiesiog nusprendžia miegoti kartu.
Argumentai prieš bendrą miegojimo praktiką ir rekomendacijos
Kitos pusės nuomonę palaikantys tėvai ir specialistai nerekomenduoja vaikų migdyti tėvų lovoje. Pasak psichologės, manoma, kad atskirai miegantis vaikas greičiau tampa savarankiškas. Išmokęs užmigti, atsibusti, vėliau - apsikloti, jis užkopia pirmosiomis savarankiškumo pakopomis. Manoma, kad pirmaisiais mėnesiais pakanka mažylio lovelę statyti greta tėvų lovos. Šios nuomonės šalininkai pataria jau nuo 4 mėnesių vaiką migdyti atskirame kambaryje. O dviejų metų vaikui nebeleisti miegoti tėvų lovoje.
Pediatras B. D. Schmittas (Šmitas), knygos „Jūsų vaiko sveikata” autorius, įspėja, kad tėvų lovoje vaiko laukia ne tik jaukumas, bet ir pavojus. Dėl per minkšto tėvų lovoje įkloto čiužinio bei purios patalynės kūdikis gali uždusti. Tai nutinka vaikučiui įsisupus į patalus ar įsispraudus į tarp baldo ir sienos ar pan. susidariusį tarpą. Kita grėsmė, kurią išskiria šis autorius - miegodami tėvai gali netyčia prispausti kūdikį ir šis uždus.
Amerikos pediatrų akademija (AAP) pasisako griežtai prieš bendrą miegą su jaunesniais nei 1 metų vaikais. AAP rekomenduoja pirmus 6 vaiko gyvenimo mėnesius miegoti atskirose lovose, bet viename kambaryje, nes ši saugi praktika gali labai sumažinti staigios kūdikių mirties sindromo (SIDS) riziką. Tiesa, nepriklausomai nuo amžiaus, yra įvardinamos situacijos, kai miegoti kartu su vaiku yra nerekomenduojama ir pavojinga. Tėvai turėtų vengti miegoti kartu su vaiku, jei jie yra vartoję alkoholio arba narkotikų.
Tyrimų, nagrinėjančių ilgalaikį bendro miego su mažais vaikais poveikį, yra nedaug, tačiau 2017 m. atliktame tyrime analizuotos 944 mažas pajamas gaunančios šeimos ir iš pradžių nustatyta, kad mažyliams, kurie miegojo vienoje lovoje su tėvais, buvo daromas neigiamas poveikis tiek socialiniam elgesiui, tiek pažintiniams gebėjimams. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad motinos, kurių kūdikiai miegojo kartu su jomis, naktį pabudo dažniau ir blogiau miegojo nei motinos, kurių kūdikiai miegojo atskirai nuo jų. Miego trūkumas gali turėti neigiamos įtakos tėvų sveikatai ir bendram šeimos gerbūviui. 2018 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad mamos, kurios miegojo kartu su mažamečiais vaikais, kurie nuolat prabusdavo arba netvarkingai judėdavo, prarasdavo vidutiniškai 51 minutę miego per naktį ir įvardindavo jaučiančios didesnį nerimo, streso ir depresijos lygį.
Nekokybiškas miegas, laiko sau stoka ir kitos priežastės ilgainiui tėvus verčia galvoti - kaip nutraukti bambagyslę ir išmokyti vaikus miegoti savarankiškai? Kodėl reikėtų tai daryti, kokie miego kartu trūkumai ir pasekmės, o galiausiai - kaip pradėti „miego atskirai“ etapą?
Kaip pereiti prie miegojimo atskirai?
Jei miegate kartu su vaiku - kažkada jam ateis laikas persikraustyti į savo lovelę. Tuomet prireiks kantrybės pakeisti šį įprotį nauju.
Sukurkite ritualą. Net jei vaikelis dar visai mažas - pratinkite vaiką prie pačių sukurto ritualo, kurį atlikinėsit kas vakarą prieš guldant miegoti. Tai turėtų būti kasdieniai darbai - naktipiečiai, maudynės, sauskelnių pakeitimas, dantų valymas, gal pasaka ar tiesiog bučinys tėveliui arba lopšinė.
Planuokite. Pratinkite vaiką prie minties, kad jis gyvens kitame - tik jam vienam skirtame kambaryje. Kartu su vaiku rinkite naują lovelę ar kitus baldelius - kartu sukurkite vaikui skirtą erdvę.
Susitarkite. Paaiškinkite vaikui, kad jis jau didelis ir turi miegoti savo lovelėje. Būtinai pasakykite, kad jį mylite, kad ir toliau kartu leisite laiką: eisite pasivaikščioti, žaisite. Paaiškinkite, kad mylite ne tik vaiką, bet ir tėvelį, kuris turi miegoti savo vietoje, šalia mamos.
Skatinkite.
Nusileiskite. Jei vaikas naktį taikosi įslinkti į Jūsų lovą - nedelsdami parveskite/parneškite jį į jo kambarį ir būtinai pasidžiaukite savo atžalėle, kad ji jau tiek paaugo, jog gali net savo kambarį turėti, kur laukia visi žaislai, knygelės ir patalėliai. Jei vaikas išsigandęs ar sunerimęs - būtinai nuraminkite.
Norėdami atsikovoti savo lovą pasiruoškite susidurti ir su vaiko protestu - ašaromis ir verksmais ar net isterijoms. Vaikas jau išaugo kūdikystę, tačiau vis dar miega jūsų lovoje? Tačiau, jei miegas kartu trukdo gerai pailsėti ir išsimiegoti arba jei miegas kartu tampa iššūkiu intymiam gyvenimui, greičiausiai norėsite vaiką „iškraustyti“ į jo lovytę.
Tinkamai paruoškite vaiko kambarį. Leiskite vaikui išsirinkti patalynę. Dauguma vaikų turi ryškų savininkiškumo jausmą, todėl turėdami SAVO patalynę jie nenorės su ja skirtis. Dienos miego guldykite į vaiko lovytę. Miegokite su vaiku jo kambaryje. Pirmas kelias dienas - jei vaikui to reikia - galite miegoti jo kambaryje. Suraskite miego „partnerį“. Pereinamuoju periodu labai gali pagelbėti Mylimukas: mėgiamas žaisliukas užklotėlis ar maitinimo metu naudojamas marliukas. Nupirkite lovytę žaisliukui. Pažaiskite vaidmenų žaidimą, paskatindama vaiką migdyti žaisliuką žaislinėje lovytėje - tai gali padėti vaikui suprasti, kad kiekvienas turi miegoti savoje lovytėje.
Jei vaikas reguliariai sugrįžta į jūsų lovą, tačiau tai nėra susiję su prasta vaiko savijauta, liga ar naktiniais košmarais, grąžinkite jį atgal į jo lovytę ir pabūkite su juo kurį laiką iki jis nurims arba užmigs. Kartais prisiversti atsikelti ir padaryti tai gali būti sunku, ypatingai tuomet, kai vaikas įsėlina nepastebėti ir kurį laiką ramiai miega kartu su jumis. Tačiau jei norite atpratinti nuo šių žygių, turite prisiversti tai padaryti.
Yra situacijų, kai trumpalaikis miegojimas kartu yra pateisinamas: jei vaikas serga, susapnavo naktinį košmarą. Po blogo sapno vaikas būna labai išsigandęs, tad priimdami jį į lovą jį nuraminsite ir leisite pasijausti saugiai. Kita medalio pusė - jei leisite vaikui likti jūsų lovoje, jis gali pamanyti, kad jo lovytė išties yra nesaugi. Be to, nepamirškite, kad mažyliai yra tikri gudruoliai: nenorėdami miegoti vieni, jie gali pradėti simuliuoti išgąstį ar baimę, taip bandydami suminkštinti jūsų širdis.
Sprendimas dėl vaiko miego pirmaisiais jo gyvenimo metais turi ilgalaikių padarinių. Tyrimo duomenys šiek tiek prieštarauja APA rekomendacijoms, kad vaikas pirmuosius metus turėtų miegoti viename kambaryje su tėvais. APA specialistų teigimu, naujagimiai turėtų miegoti arti tėvų dėl kelių priežasčių: pirmuosius mėnesius naujagimius kelis kartus per naktį reikia maitinti, be to, pirmus šešis gyvenimo mėnesius didžiausia staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) rizika - tai dažniausia vieno mėnesio-vienerių metų amžiaus kūdikių mirties priežastis. Miegodami viename kambaryje su vaiku, tėvai greičiau pastebės, jei pasikeistų mažylio kvėpavimas. Tačiau, kadangi po pusės metų SKMS rizika sumažėja, vaikui augant vertėtų atsižvelgti į kitus veiksnius: „Pernelyg ilgai neperkraustant vaiko į atskirą miegamąjį, gali sustiprėti nerimas dėl miego, vaiko miegas gali dar labiau sutrikti.“
Kaip rodo statistika, Lietuvoje tėvai vaikų iškelti į atskirą kambarį neskuba: pasitaiko atvejų, kai tėvų kambaryje miega ikimokyklinio ir net mokyklinio amžiaus vaikai. Priešingai nei JAV, kur apie 70 proc. vaikų miega atskiruose kambariuose.
Jei nusprendėte vaiką perkelti į atskirą kambarį, omenyje turėkite kelis svarbius dalykus ir neskubėkite. Pirmiausia reikėtų pasitarti su pediatru. Ar kūdikis auga gerai, ar jį vis dar reikia maitinti naktį? Labai svarbu, ar vaikas išmiega visą naktį: jei jis kasnakt po kelis kartus prabunda, veikiausiai kraustymąsi dar kuriam laikui teks atidėti. Geriausia, jei vaiko ir tėvų kambariai yra šalia, kad vaikui suverkus ar pabudus greitai galėtumėte nueiti ir pažiūrėti, ar viskas tvarkoje. Taip pat kurį laiką patariama palikti praviras tėvų miegamojo ir vaiko kambario duris arba naudoti mobiliąją auklę (ypač jei į atskirą kambarį perkeliamas 1 m. amžiaus vaikas).
Pirma, ypač svarbu vaiko kambarį pritaikyti saugiam miegui. Tai reiškia, kad reikia įsigyti lovelę su tvirtu čiužiniu, nelaikyti joje žaislų, antklodės, nedėti specialių minkštų lovos apsaugėlių. Perkeliant vaiką į jo kambarį ypač svarbu laikytis ritualų. Nerekomenduojama kūdikio (vaiko) palikti vieno, jį paguldžius iškart uždaryti duris: patariama įjungti naktinę lemputę, pasekti ar paskaityti pasaką, jei reikia, mažylį pasūpuoti ir mieguistą perkelti į jo lovą. Kelias naktis tėvams išėjus vaikas gali protestuoti, pradėti verkti. Jei tėvams šiek tiek neramu, kaip vaikas jausis savo kambaryje, vienas iš jų kelias pirmąsias naktis gali nakvoti kartu, pavyzdžiui, ant pripučiamo čiužinio, išskleidžiamos lovos ar fotelio.
Psichologė P. Bilielinytė išskiria keletą argumentų už miegojimą kartu viename kambaryje ir prieš. „Miegojimas viename kambaryje gali palengvinti mamoms žindymo periodą, kai nereikia keltis ir eiti į kitą kambarį žindyti. Vaikai miegodami arčiau savo tėvų gali justi didesnį emocinį saugumą, ypatingai tada, kai kūdikystėje tik prasideda pasitikėjimo ir ryšio kūrimas. Mažesnis atskirtumas gali padidinti saugumo jausmą, o tai padeda užmigti ir prisideda prie ramesnio miego. Tačiau tėvai, ypač per pirmuosius vaiko metus, gali patirti nuolatinį miego trūkumą dėl naktinių pabudimų, ypač jei kūdikis ar mažas vaikas dažnai keliasi. Tai gali turėti neigiamą poveikį tėvų sveikatai ir bendram šeimos gerbūviui. Jei tėvai miegos su vaikais viename kambaryje per ilgai, tai gali turėti įtakos jų santykiams ir intymumui. Tėvai privalo turėti savo asmeninės erdvės tiek fiziškai, tiek emociškai, kad galėtų atnaujinti savo ryšį, atsipalaiduoti ir atsikvėpti. Jei vaikas ilgą laiką užima tą erdvę, tai gali sukelti įtampą ir nuovargį, o tai neigiamai veikia šeimos dinamiką ir santykius, kurie tarp tėvų gali tapti labiau orientuoti tik į vaiko priežiūrą, o ne į poros bendravimą ir tai gali sukelti jausmą, kad nėra intymumo ar asmeninės erdvės.
Psichologė apibendrina, kad kūdikiams ir mažiems vaikams gali būti naudinga miegoti su tėvais dėl jų poreikių, saugumo, maitinimo ir naktinės priežiūros. Jau tikrai pakankamas amžius atsiskirti yra 2-3 m., nes augdami vaikai pradeda siekti daugiau privatumo ir asmeninės erdvės. Vaikams, pasiekus tam tikrą amžių, gali būti svarbu turėti atskirą erdvę miegui, kad jie galėtų plėtoti savo nepriklausomybę ir autonomiją. Pašnekovė priduria, kad per ilgas miegojimas su vaikais gali didinti priklausomybę nuo tėvų. Kai vaikas tampa pernelyg priklausomas, jam sunkiau savarankiškai susitvarkyti su emociniais iššūkiais, priklausomybė iš esmės trukdo vaikui ugdyti savarankiškumą.
Kai viename kambaryje gyvena du vaikai, tėvai turėtų būti ypač atidūs jų skirtingiems poreikiams, ypač vyresniame amžiuje, kai vaikų privatumas ir lytinė tapatybė pradeda formuotis ir aiškėti. Svarbu siekti užtikrinti, kad vaikai turėtų privatumo persirengti, laikyti savo higienos ir, žinoma, kur jie gali pasikviesti draugų. Svarbu suteikti jiems asmeninės erdvės, pavyzdžiui, turėtų atskirus staliukus, spintas arba užuolaidas, kurios suteiks asmeniškumo ir atskirs erdves.
Reikėtų patiems sau atsakyti į vieną klausimą: „Kai kurie tėvai persikelia vaikus atgal į savo lovą per pereinamąjį laikotarpį tarp miegojimo su vaikais ir savarankiško miego atskirame kambaryje. Ir tai nėra nieko blogo, jei tai daroma tam ir tada, kai vaikas pradeda mokytis miegoti savarankiškai, tačiau dar nėra pasiruošęs miegoti visą naktį savo kambaryje. Tai leidžia vaikui palaipsniui priprasti miegoti savarankiškai, tačiau vis tiek turėti saugumo jausmą per tėvų buvimą šalia. Tačiau čia reikėtų patiems tėvams sąžiningai sau atsakyti, kodėl jie tai daro. Jei tai daro iš patogumo, nes paprasčiau ir greičiau arba emociškai patiems ramiau, tada tokiu atveju verta pamąstyti apie tai, jog toks persikėlinėjimas ir apskritai ilgas miegojimas su vaikais viename kambaryje gali kelti priklausomybę nuo tėvų, taip apsunkinti savarankiškumą užmiegant ir ilgainiui didinti nerimą, kelti miego sutrikimus.“
Svarbu, kad vaikas, miegodamas atskirame kambaryje, jaustųsi saugiai ir komfortiškai. Pirmiausiai sukurkite saugią aplinką, kad vaikas galėtų laisvai judėti, jei bijo tamsos, kad būtų jauki švieselė. Vaikui ramybę gali teikti jūsų sugalvoti miego ritualai, pavyzdžiui pasakėlių skaitymas, pasikalbėjimas apie dienos įvykius, paglostymai. Įtraukite vaiką į jo erdvės kūrimą, kambario dekoravimą ir pan. Svarbu ne iš karto palikti vaiką savarankiškai miegoti, bet palaipsniui mažinti savo buvimą šalia jo.
Būkite pasiruošę tam, kad procesas gali užtrukti. Vaikai dažnai prisiriša prie tėvų buvimo ir pokyčiai gali sukelti nerimą, miegas gali tapti ne toks ramus. Tai visiškai normalu, svarbu būti kantriems bei nuosekliems. Pokyčių eigoje norint paskatinti vaiko savarankiškumą ir pastiprinti motyvaciją į pagalbą galima pasitelkti įvairias lenteles ar žvaigždžių kūrimo sistemas, kuriose už kiekvieną sėkmingą naktį atskirame kambaryje vaikas gaus žvaigždutę.
Psichologė kviečia nepamiršti apkabinti savo vaikų prieš miegą, nes tai ne tik fizinis kontaktas, bet ir labai svarbus emocinis momentas. Tai padeda sukurti saugumo jausmą, ramina, ypač jei vaikas turi nakties baimių ar nerimo. Be to, apkabinimas prieš miegą stiprina ryšį su tėvais ir yra svarbus vaiko vystymuisi.
