Nėštumo požymiai: kada pradeda tamseti speneliai ir kiti kūno pokyčiai
Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Kiekvienas organizmas unikalus, tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali padėti atpažinti, ar prasidėjo šis ypatingas gyvenimo etapas. Kai kurios moterys nėštumą pajunta vos po kelių dienų nuo apvaisinimo, kitos - tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Nors kiekviena moteris nėštumą patiria skirtingai, yra keletas pagrindinių požymių, kurie pasireiškia daugumai nėščiųjų.
Vienas iš pirmųjų ir dažniausių ženklų - mėnesinių vėlavimas. Jei menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, tačiau šįkart jos neprasideda laiku, tai gali reikšti, kad pastojote. Tačiau visgi, kai kurioms moterims gali pasireikšti implantacinis kraujavimas - silpnas, trumpalaikis kraujavimas, atsirandantis, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina gimdos gleivinėje.
Kitas labai dažnas simptomas - krūtų jautrumas ir padidėjimas. Dėl hormonų pokyčių krūtys gali tapti skausmingos ar pastebimai didesnės, o speneliai - tamsesni ir jautresni. Krūtų jautrumas yra vienas pirmųjų nėštumo požymių, kurį moterys gali jausti po pastojimo praėjus vos 1-2 savaitėms. Krūtys nėštumo metu padidėja, visų pirma, dėl pieno liaukų padidėjimo. Įprastai labiau padidėja arba pokytis ryškiau matomas, jeigu moters krūtinė iki nėštumo buvo maža ir/arba jeigu tai pirmasis nėštumas. Normalu ir tai, kad speneliai taps tamsesni ir didesni. Nėštumo ir laktacijos metu aureolėse atsiras mini guziukai. Tai - Montgomerio liaukos. Jos išskiria sekretą, kuris sutepa spenelius ir veikia kaip antibakterinė priemonė, o taip pat saugo spenelius nuo sudirgimų. Nėštumo viduryje krūtys ima išskirti priešpienį, kurį mažylis žįs pirmosiomis savo gyvenimo dienomis. Tačiau nereikia jaudintis, jei priešpienis ir nepasirodo iki pat gimdymo. Taip nutinka dėl hormonų pokyčių, nes vyksta krūtų pasiruošimas naujagimio žindymui. Šiuos pokyčius pajaučia apie 75% nėščiųjų. Tai vienas anksčiausių nėštumo požymių, kuris prasideda po 1-2 savaičių nuo pastojimo, tai yra 4-6 nėštumo savaite.
Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinami „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Pykinimą dažniausiai sukelia padidėjęs nėštumo hormono hCG lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas gali lemti padidėjusią hormonų koncentraciją kraujyje, sulėtėjusius virškinamojo trakto judesius.
Kitas dažnas požymis - staigus nuovargis. Organizmas pradeda gaminti daugiau progesterono, kuris atpalaiduoja raumenis ir paruošia kūną nėštumui, todėl nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo miego. Mieguistumas prasideda nuo pirmųjų vaisiaus vystimosi savaičių ir tęsiasi iki antrojo nėštumo trimestro, vėliau atsiranda energijos stoka, bet mieguistumo pojūtis išnyksta. Šiuos pojūčius galima sieti su padidėjusiu progesterono lygiu.
Be šių pagrindinių simptomų, nėščiosioms gali pasireikšti dažnesnis šlapinimasis, nes auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, o organizmas gamina daugiau skysčių. Daugelis moterų taip pat pastebi skonio ir kvapų pokyčius. Staiga gali pradėti erzinti anksčiau mėgti maisto produktai, atsirasti stiprus potraukis tam tikram maistui arba, atvirkščiai, nepaaiškinamas pasibjaurėjimas tam tikrais kvapais. Hormonai taip pat veikia emocinę būseną - kai kurios nėščiosios jaučia emocinius pokyčius, nuo džiaugsmo iki staigaus liūdesio ar nerimo.
Kiti galimi nėštumo požymiai apima galvos skausmus, galvos svaigimą, vidurių užkietėjimą ar net odos pokyčius, tokius kaip spuogų atsiradimas, ar atvirkščiai, oda ima švytėti. Odos pokyčiai yra dažni nėštumo metu. Nuo 16 savaitės gali atsirasti priešpienis. Krūtims didėjant, gali atsirasti strijų. Nuo 28 nėštumo savaitės krūtys dar labiau išdidėja, jei neturėjote priešpienio jis gali atsirasti, o kartais jo nebūna iki gimdymo. Didelio pagrindo tokie nuogąstavimai neturi, problemų galėtų sukelti nebent labai ankštos, labai stipriai įsispaudusios liemenėlės ilgalaikis nešiojimas. Nėštumo pabaigoje daugeliui moterų patogu nešioti žindymo liemenėles su atsegamais kaušeliais. Naudokite liemenėlės įklotus. Pasirodžius priešpieniui, naudokite į liemenėlę įdedamus, drėgmę sugeriančius įklotus. Jie būna vienkartiniai arba daugkartiniai.
Nėštumas - tai labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Tačiau rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai. Labai svarbu žinoti kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti.
Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą.
Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu: patvirtinamas nėštumas ultragarsu, atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai, nustatoma numatoma gimdymo data, įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.
Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Vienas svarbiausių - folio rūgštis (vitaminas B9), kuri būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Kitas itin svarbus papildas - geležis, kurios poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Be geležies, svarbus ir kalcis, nes jis būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi. Dar vienas svarbus papildas - omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHR (dokozaheksaeno rūgštis), kuri būtina vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi. Taip pat labai svarbus vitaminas D, kuris padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą. Kiti naudingi papildai - magnis, cinkas bei jodas. Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju.
Ši stulbinanti animacija rodo neįtikėtiną moters organų judėjimą nėštumo metu
Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas: stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą; staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai; aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją; sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.
Reguliarūs vizitai pas gydytoją leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus. Be to, gydytojas gali patarti, kaip sumažinti nemalonius nėštumo simptomus ir pasiruošti gimdymui. Nėštumo metu kūnas patiria daugybę pokyčių, todėl svarbu pasikliauti ne tik savo intuicija, bet ir pasinaudoti gydytojų pagalba. Rūpinimasis savimi - tai geriausia dovana būsimo kūdikio sveikatai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
