Vaiko organizmo atsistatymas po antibiotikų vartojimo: esminės gairės ir patarimai

Šaltuoju metų laikų žmonės dažnai serga įvairiomis ligomis. Žinoma, dažnai pasitaiko virusinės ligos, kurių metų nereikia vartoti antibiotikų. Tačiau kartais jie neišvengiami. Vis dėl to, antibiotikus visame pasaulyje žmonės vartoja be saiko, todėl ir ligos tampa vis atsparesnės jiems. Tai ne tik neatsakinga, bet ir žalinga. Vartojant be reikalo antibiotikus, silpninama imuninė sistema, sujaukiama žarnyno mikroflora.

Kada antibiotikai yra reikalingi ir kada jų vartoti negalima?

Garsiai ir su nerimu prakalbus apie didėjantį antibakterinių preparatų suvartojimą, dažnai be akivaizdžių bakterinės infekcijos požymių, baimėmis pagrįstą stiprių antibiotikų skyrimą esant banalioms infekcijoms, augantį bakterijų atsparumą, tenka pradėti garsiai kalbėti ir apie natūralios žmogaus žarnyno mikrofloros pažeidimo padarinius. Antibiotikai yra skiriami tuomet, kai sergate bakterine liga, o ne virusine. Tai vaistai, kurie ne tik sustabdo bakterijų dauginimąsi, bet jas ir visiškai sunaikina. Vis dėl to, jų vartoti negalima be tyrimų ir gydytojo paskyrimo. Antibiotikai naikina bakterijas, virusų jie negydo. Dažniausiai jais gydomas viduriniosios ausies uždegimas, ūminis bakterinis tonzilitas, šlapimo takų užkrečiamosios ligos, sinusitas, kitos bakterinės ligos. Antibiotikai visiškai neveikia virusų, kurie labai dažnai sukelia peršalimo ligas. Deja, dažnai labai sunku nuspręsti, ar ligą sukėlė bakterijos, ar virusai. Todėl ne taip retai antibiotikai skiriami be reikalo. Jei mažylis pasveiko be antibiotikų, ligos sukėlėjai buvo virusai. Antibiotikai, vos tik atsiradus peršalimo ligos simptomams, nesutrumpina ligos trukmės ir nepalengvina jos eigos. Bakterijų sukeltos peršalimo ligų komplikacijos kartais atsiranda 4-5 ligos dieną. Ydinga praktika „Didžiajai daugumai žmonių antibiotikai yra skiriami nepagrįstai“, - konstatuoja Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas, VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės gydytojas vaikų gastroenterologas doc. dr. Vaidotas Urbonas. Jis pabrėžė, kad net jeigu antibiotikai tikrai reikalingi, jie turėtų būti skiriami itin atidžiai. Skirtingai ligai gydyti reikia skirtingų antibiotikų, tikslios dozės ir vartojimo kurso.

Doc. dr. Vaidotas Urbonas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad receptą antibiotikams gauti nėra sudėtinga, taigi žmogus vaistą dažnai pasiskiria pats, net nepasitaręs su gydytoju. Tai yra ydinga praktika. Pasak V.Urbono, užsiimant tokia savigyda ne tik negydoma liga, bet ir be reikalo žalojamas organizmas.

Antibiotikų šalutinis poveikis ir disbiozė

Neabejotinai stipriais antibiotikais pavyks išgydyti daugelį infekcinių ligų, tačiau viso to kaina - tarsi šluota iššluotos vadinamosios gerosios žarnyno bakterijos. Antibiotikai pražudo ne tik ligą sukėlusias bakterijas, bet ir gerąsias bakterijas. Taip pažeidžiama ir išderinama žarnyno mikroflora. Ypatingai neigiamą poveikį pajaučia vaikai, vyresnio amžiaus žmonės. Sutrikus žarnyno mikroflorai jausmas tikrai nebus pats geriausias. Tuomet ima pūsti pilvą, pasireiškia viduriavimas, alergiškiems žmonėms pasireiškia stipresnės alerginės reakcijos. Taip pat po antibiotikų kurso vartojimo gali būti juntamas pykinimas, sumažėti apetitas, viduriai gali užkietėti, kartais juntamas pilvo skausmas.

Šalutinis antibiotikų poveikis pasireiškia viduriavimu, pilvo skausmu, pykinimu, rėmeniu, vėmimu, apetito sumažėjimu, rečiau - vidurių užkietėjimu. Antibiotikų sukeltas viduriavimas gali atsirasti medikamentų vartojimo metu, praėjus kelioms dienoms ar net savaitėms po gydymo pabaigos.

Disbiozės mechanizmas ir pasekmės

Bet koks ilgai trunkantis normalios žarnyno mikrofloros pusiausvyros sutrikimas vadinamas disbioze (dar kitaip žinoma kaip disbakteriozė). Antibiotikai „užmuša“ ne tik blogąsias bakterijas - ligų sukėlėjas, bet ir gerąsias žarnyno bakterijas, be kurių neįmanomas normalus virškinimo procesas. To padarinys - disbiozė ir viduriavimas, kurie yra bene vieni dažnesnių ir gyvenimo kokybę labai prastinančių nepageidaujamų antibiotikų vartojimo reiškinių. Tai ne vienintelis mikrofloros pažaidos padarinys. Gerosios žarnyno bakterijos, atsakingos ir už vitaminų sintezę, yra svarbi virškinimo ir maisto medžiagų absorbcijos, imuninės sistemos dalis. Esant šiai būklei, sutrinka pagrindinės žarnyno mikrofloros funkcijos:

• vietinė apsauga nuo patogeninių bakterijų;
• vitaminų, nepakeičiamųjų aminorūgščių sintezė;
• geležies, kalio, vitamino D pasisavinimas, kt.

Kitaip tariant, pažeidžiama svarbi imuninės sistemos sudėtinė dalis, sutrikdoma vitaminų, mineralinių medžiagų apykaita, sudaromos sąlygos tapti patogeniniams mikroorganizmams. Tyrimais pastebėta, kad išderinta vaiko mikrobiota po antibiotikų kurso atsistatinėja ilgai, kartais - net iki 6 mėnesių.

Su antibiotikų vartojimu susijęs viduriavimas

Su antibiotikų vartojimu susijęs viduriavimas - tai dažnas tuštinimasis vandeningomis išmatomis be aiškios priežasties, kaip atsakas į infekcijos gydymą antibiotikais. Paprastai viduriuoti pradedama dar gydantis ar per savaitę nuo antibiotikų vartojimo pabaigos. Viduriavimą lemia sutrikęs balansas tarp gerųjų ir patogeninių žarnyno bakterijų. Vaikams skaičiuojama apie 5-30 proc. (gali siekti net 80 proc. stacionare gydomų labai jaunų vaikų) (2), o suaugusiesiems - 5-70 proc. (3). Su antibiotikų vartojimu susijusios padidėjusios viduriavimo rizikos grupės:

• pacientai, anamnezėje jau patyrę nors vieną tokio tipo viduriavimo epizodą;
• ilgą laiką vartojantys antibiotikus ar besigydantys sudėtinėmis antibakterinių preparatų schemomis;
• vyresni kaip 65 metų asmenys;
• turėjusieji virškinimo trakto operacijų;
• neseniai gydyti ligoninėje ar slaugos namuose;
• sergantieji sunkiomis gretutinėmis ligomis, paveikiančiomis žarnyną, pavyzdžiui, Crohno liga, celiakija.

Lengvo viduriavimo, susijusio su antibiotikų vartojimu, gydyti nereikia. Kartais pakanka tiesiog nutraukti gydymą antibiotikais. Sutrikus normaliai žarnyno mikrofloros pusiausvyrai, susidaro palankios sąlygos sparčiai daugintis *Clostridium difficile* (vienai iš normalios mikrofloros bakterijų), kuri sukelia sunkiausią su antibiotikais susijusį viduriavimą ir yra atsakinga už beveik visus pseudomembraninio kolito atvejus. Su antibiotikų vartojimu susijusio viduriavimo komplikacijos yra dehidratacija, elektrolitų disbalansas, žarnų perforacija, išsiplėtusi storoji žarna (megacolon) ar net mirtis. Dėl viduriavimo, kaip pagrindinės vaikų sergamumo ir mirštamumo priežasties, Pakistane miršta daugiau nei 200 tūkst. vaikų kasmet (600 mirčių per dieną).

Alerginės reakcijos ir imuniteto silpninimas

Ilgiau ar dažniau vartojant antibiotikus vaikui galimos ne tik alerginės reakcijos, bet ir įvairūs virškinimo sutrikimai. Vaikui gali imti niežėti kūną, išberti, jis net gali pradėti tinti ar ištikti anafilaksija, kuri vaikui yra ypač pavojinga. Vaikui duodant antibiotikų ypač ankstyvame amžiuje, ilgainiui pastebimos pasireiškiančios alerginės reakcijos. Tyrimais nustatyta juodoji antibiotikų pusė: jie silpnina imunitetą. Kadangi mūsų imunitetas didžiąja dalimi susijęs su mūsų mikrobiota, tai mikrobiotą atstatyti šiuo atveju taip pat labai svarbu.

Organizmo atsistatymas po antibiotikų: probiotikai ir mityba

Vienas pirmųjų būdų padėti greičiau atsistatyti organizmui po antibiotikų vartojimų, reikėtų pradėti vartoti ir gerąsias bakterijas. Probiotikai yra gyvos bakterijos. Sėkmingai vartojami tiek atopinių ligų profilaktikai, tiek jų gydymui. Esama duomenų, kad probiotikai vaikams gali sumažinti kvėpavimo takų infekcijų dažnį. Probiotikų apsauginis mechanizmas nuo skrandžio ir žarnyno ligų grindžiamas sukeliamais žarnyno pralaidumo pokyčiais - tai įrodo probiotikų gebėjimą gerinti žarnyno barjerinę funkciją. Manoma, kad probiotikų gebėjimas prisitvirtinti prie žarnų epitelio turi lemiamą įtaką reguliuojant asmens atsparumą infekcijoms.

Gerasias bakterijas pradėkite vartoti jau pradėjus vartoti antibiotikus ir būtinai pratęskite jų kursą užbaigus antibiotikų kursą. Esant viduriavimui reikėtų vartoti didesnę gerųjų bakterijų dozę. Organizmo mikrobiotai atkurti ir antibiotikų sukeltam viduriavimui bei kitiems virškinamojo trakto negalavimams gydyti pasitarnauja kartu vartojami probiotikai - maisto papildai iš gyvųjų organizmų. Vaikų gastroenterologas priminė, kad probiotikus veiksminga vartoti ir ūminių virusinių bei bakterinių viduriavimų profilaktikai.

Probiotikų veiksmingumas vaikams ir suaugusiesiems

Metaanalizės duomenimis, probiotikai labai sumažina su antibiotikų vartojimu susijusio viduriavimo (52 proc., 95 proc. PI 35-65 proc.) ir ūminio viduriavimo dėl įvairių priežasčių atvejus - 34 proc. (8-53 proc.). Atlikti ir vis dar intensyviai atliekami klinikiniai tyrimai su probiotikų sudėtinėmis dalimis (gerosiomis bakterijomis) faktiškai išimtinai visada pasireiškia teigiamu poveikiu ir saugiu vartojimo profiliu. Siekiant tarsi iš naujo sustyguoti žarnyno veiklą, mikrofloros funkcijoms atkurti tikslingas gydymas probiotikais.

Tyrimų rezultatai apie specifines probiotikų padermes

Prie žmogaus žarnyno enterocitų prisijungusios gerosios bakterijos (pvz., *Lactobacillus acidophilus*, *Bifidus*) neleidžia prisitvirtinti enterotoksiniams ir enteropatogeniniams mikroorganizmams. Skirtingi bakterijų štamai nevienodai stipriai geba prisitvirtinti prie žarnyno sienelės ląstelių.

Atlikta sisteminė literatūros apžvalga ir metaanalizė, kurioje vertintas *Lactobacillus rhamnosus* efektyvumas vaikams ir suaugusiesiems antibiotikų sukelto viduriavimo atvejais. Į metaanalizę įtraukti 12 atsitiktinių imčių tyrimų (1 499 tiriamieji) duomenys. *Lactobacillus rhamnosus* grupėje stebėta dėl antibiotikų vartojimo sumažėjusi viduriavimo rizika - nuo 22,4 proc. iki 12,3 proc. Reikšmingas skirtumas stebėtas vaikams (nuo 22,4 proc. iki 12,3 proc.). Suformuluotos metaanalizės išvados kalba pačios už save - *Lactobacillus rhamnosus* yra efektyvi priemonė su antibiotikų vartojimu susijusio viduriavimo prevencijai tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Taip pat atliktas atsitiktinių imčių, placebu kontroliuojamas, dvigubai aklas, daugiacentris tyrimas, kuriame vertintas *Lactobacillus acidophilus* ir *Bifidobacterium bifidum* veiksmingumas ir saugumas su antibiotikų vartojimu susijusio viduriavimo prevencijai. Tyrime probiotikų grupėje antibiotikų sukeltas viduriavimas pasireiškė 10,8 proc., palyginti su 15,6 proc. placebo grupėje. Probiotikais gydomų pacientų grupėje viduriavimo trukmė buvo statistiškai reikšmingai trumpesnė - 2 dienos, palyginti su placebo grupe, kurioje viduriavimas tęsėsi apie 4 dienas.

Atlikta sisteminė literatūros apžvalga, vertinanti *Saccharomyces boulardii* naudą užkertant kelią su antibiotikų vartojimu susijusiam viduriavimui. *S. boulardii* vartojimas, palyginti su placebu ir neskirto jokio gydymo grupėmis, sumažino su antibiotikų vartojimu susijusio viduriavimo riziką nuo 18,7 proc. iki 8,5 proc. Vaikams su antibiotikų vartojimu susijusio viduriavimo riziką *S. boulardii* sumažino nuo 20,9 proc. iki 8,8 proc. Be to, *S. boulardii* sumažino ir *Clostridium difficile* susijusio viduriavimo riziką, tačiau šis sumažėjimas kaip kliniškai reikšmingas įvertintas tik vaikams. Ši metaanalizė patvirtina, kad *S. boulardii* yra veiksminga mažinant su antibiotikų vartojimu susijusio viduriavimo riziką vaikams ir suaugusiesiems.

Tinkama mityba ir skysčiai

Po antibiotikų kurso svarbu ir tinkama mityba. Taip pat rekomenduojame vartoti ir maistines skaidulas. Skaidulos padeda atstatyti žarnyno mikroflorą ir padeda sukurti palankią terpę gyvuoti gerosioms bakterijoms. Gerkite kuo daugiau skysčių. Vandens rekomenduojame gerti daugiau nei įprastai. Galima ir apie 3 l per dieną. Įtraukite į mitybą daugiau daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų, sėlenų, ispaninio šalavijo sėklų. Visi šie produktai turi daug skaidulinių medžiagų. Kaip minėjome, skaidulos yra būtinos norint sukurti palankią terpę augti gerosioms bakterijoms. Norint papildyti organizmą probiotikais labai naudinga valgyti raugintus produktus. Tam puikiai tinka rauginti kopūstai, agurkai, burokėliai ar kitos daržovės. Galima rinktis ir raugintus vaisius. Naudingų probiotikų turi svogūnai, saldžiosios bulvės, porai, šparagai, česnakai, slyvos, obuoliai, citrusiniai vaisiai. Norint išvengti disbiozės ar ją sumažinti, nuo pirmosios antibiotikų vartojimo dienos ir po antibiotikų kurso, nuo kelių savaičių iki maždaug 2 mėnesių, reikėtų vartoti raugintus maisto produktus.

Sergančiam mažyliui reikia kokybiško maisto. Nieko bloga, kad kurį laiką jis nenori valgyti. Nereikia dėl to panikuoti, svarbu, kad gertų daug skysčių. Apskritai nereikia siūlyti sunkiai virškinamo ir riebaus maisto. Galima pasiūlyti jogurto (geriausia su gyvosiomis bakterijomis), vaisių, daržovių, sulčių. Ilgai vartojant antibiotikus jie „suvalgo“ naudingas maistines medžiagas, vitaminus. Todėl būtina stebėti vaiko mitybą.

Dažniausi mitai apie antibiotikus ir vaikų sveikatą

Tėvai dažnai nerimauja dėl antibiotikų vartojimo, ypač kai vaikui jie skiriami pakartotinai. Apžvelgiame dažniausius mitus apie antibiotikus ir pateikiame gydytojų patarimus.

Vaikas gali užaugti ir be antibiotikų

Ir tiesa, ir mitas. Vaikų, kaip ir suaugusiųjų, organizmas yra skirtingas. Vienų atsparumas ligoms yra geras, kitų - nelabai. Vienas mažylis, tarkim, darželyje „pasigavęs” virusą per kelias dienas pasveiksta, kitam prisideda bakterinė liga. Nereikia savo vaiko lyginti su kaimynų mažyliu, kuris dar nėra ragavęs antibiotikų. Nes vienas vaikas pasveiksta be to, o kitas mirtų.

Antibiotikai neveikia virusų

Tiesa. Antibiotikai naikina tik bakterijas, todėl jie skiriami jų sukeltoms ligoms gydyti. Dažniausiai jais gydomas viduriniosios ausies uždegimas, ūminis bakterinis tonzilitas, šlapimo takų užkrečiamosios ligos, sinusitas, kitos bakterinės ligos. Antibiotikai neveikia dažnai peršalimo ligas sukeliančių virusų. Tačiau neretai sunku nuspręsti, ar ligą sukėlė bakterijos, ar virusai.

Vaikas greičiau pasveiks, jei vos susirgęs gaus antibiotikų

Mitas. Pirmiausia reikia pasikonsultuoti su gydytoju ir išsiaiškinti, ar iš tiesų antibiotikų reikia. Įvairios peršalimo ligos gali prasidėti tais pačiais požymiais, bet gydyti jas reikia skirtingai. Tik gydytojas gali spręsti, mažyliui reikia antibiotikų ar ne. Apskritai peršalusio vaiko negalima gydyti savarankiškai gausybe vaistų, nes vaiko organizmui juos sunku pasiimti, paskui išskirti daug cheminių medžiagų. Ligos trukmė dažniausiai priklauso nuo mažylio organizmo atsparumo.

Antibiotikus geriausia duoti tuo pačiu metu

Tiesa. Daugelis antibiotikų yra veiksmingiausi, jeigu geriami tuo pačiu metu. Vaistus girdykite tik taip, kaip skyrė gydytojas, ne rečiau ir ne dažniau. Labai svarbu, kad antibiotikai būtų duodami tomis pačiomis valandomis. Tuo pačiu metu negirdykite vaikui įvairių skirtingų vaistų, pavyzdžiui, nuo temperatūros ir antibiotikų, palaukite bent 30 minučių. Duokite vaistus vaikui tik taip, kaip skyrė gydytojas, ne rečiau ir ne dažniau, pasistenkite išlaikyti vienodą laiko intervalą tarp vaistų davimo. Tai ypač svarbu, kai vaikas gydomas antibiotikais.

Jei mažylis jaučiasi geriau, antibiotikų galima nebeduoti

Mitas. Labai dažnai pradėjus vartoti antibiotikus mažylio sveikata iškart pagerėja. Tačiau tuo metu nutraukti antibiotikus yra didžiulė klaida. Pradėjus vartoti, jie naikina silpnesnes bakterijas ir vaikas pasijunta geriau. Tačiau dalis bakterijų išlieka gyvos, toliau dauginasi ir kenkia organizmui. Todėl antibiotikus būtina vartoti tiek laiko, kiek skyrė gydytojas, net jeigu mažylis atrodo visiškai sveikas. Per kiek laiko vaikas pasveiksta, priklauso nuo to, ar sunki liga. Pavyzdžiui, bakteriniam tonzilitui gydyti antibiotikai skiriami dažniausiai 10 dienų. Jeigu ligą sukėlė virusai, antibiotikai bus neefektyvūs ir gydymas jais ligos trukmei jokios įtakos neturės.

Jei dažnai gauna, vaikas prie jų pripranta ir jie tampa neveiksmingi

Tiesa. Prie antibiotikų pripranta ne vaikas, o bakterijos, kurių daugybė mūsų aplinkoje ir organizme. Jeigu antibiotikai vartojami dažnai, ypač be reikalo, bakterijos prie jų pripranta ir vaistai tampa neveiksmingi. Tuomet, kad mažylis pasveiktų, tenka skirti vis stipresnių. Tai blogai dar ir tuo, kad jie turi šalutinį poveikį - atsiranda viduriavimas, antibiotikai netoleruojami. Antibiotikams atsparios bakterijos sukelia ligas, kurios ilgiau gydomos. Kiekvieną kartą susirgus ir esant poreikiui, gydytojas išrašo kitų vaistų receptą. Senųjų antibiotikų vartoti negalima, nes kol stovės vaistinėlėje, gali pasibaigti galiojimo laikas. Net ir tą pačią ligą gali sukelti įvairios bakterijos. Tarkim, tą patį uždegimą gali sukelti streptokokas, meningokokas ar mikoplazma, taigi, ir antibiotikų prireiks skirtingų rūšių.

Antibiotikai numuša aukštą temperatūrą

Ir tiesa, ir mitas. Jeigu antibiotikai yra skirti atitinkamai bakterinei ligai gydyti, kuria sergant mažylis smarkiai karščiuoja, temperatūra, be abejo, nukrinta. Tačiau antibiotikai skirti ne temperatūrai sumažinti, jais gydomas bakterinis užkratas. Nors bakterine liga susirgęs mažylis dažniau sukarščiuoja, temperatūra dar nerodo, kad ligą tikrai sukėlė bakterijos. Paprastai tai išduoda vaiko savijauta. Jeigu jis guvus, žaidžia, bendrauja, nėra mieguistas, o jo savijauta pablogėja tik pradėjus kilti temperatūrai, antibiotikų nereikia. Sergančio bakterijų sukelta liga mažylio ne tik pablogėja savijauta, bet jis yra išblyškęs, nori pagulėti (tai mažiesiems nebūdinga), yra vangus, nenori žaisti, gerti ir valgyti. Esant tokiems požymiams būtina kreiptis į gydytoją.

Antibiotikus geriausia suduoti po valgio

Ir tiesa, ir mitas. Kada jų duoti, priklauso nuo rūšies. Vienus organizmas geriau pasiima, kai duodami prieš valgį, kitus - po valgio, o tretiems valgis neturi jokios įtakos. Jeigu gydytojas, skyręs antibiotikų, nepaaiškino, kaip vartoti, paskaitykite instrukciją ar pasiteiraukite vaistinėje.

Svarbios rekomendacijos tėvams

Klinikos „Mama, aš sergu“ vaikų ligų gydytoja dr. sako, kad po antibiotikų vartojimo paprastai bent kelias savaites siūloma vartoti probiotikus (gerąsias bakterijas). Dėl organizmo sustiprinimo, tai priklauso nuo to, kokių medžiagų vaikui trūksta - ar yra pakankamas vitamino D, folio rūgšties, geležies kiekis? Tai atsakyti galėtų atliekami papildomi tyrimai. Įprasta praktika - po persirgtos ligos vartoti polivitaminų preparatus. Neskubėkite duoti antibiotikų, ypač kai vaiko būklė nėra sunki. Jokiu būdu antibiotikų neduokite „avansu“ - profilaktikai. Visuomet vaikui susirgus būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Tik gydytojas, įvertinęs vaiko būklę, sprendžia, skirti ar neskirti antibiotikų. Todėl sekite vaiko ligos eigą ir apie tai smulkiai pasakokite gydytojui. Nesistenkite peršalusio vaiko gydyti gausybe vaistų. Leiskite susirgusiam vaikui miegoti tiek, kiek jis norės. Susirgusiam vaikui miegas yra ne tik poilsis, bet ir vaistas. Antibiotikai - ypač toksiški vaikui, tad juos vartojant vaikui būtina duoti daugiau skysčių (negazuoto mineralinio, natūralios arbatos, vandens). Būtina stebėti vaiko organizmo reakciją į antibiotikus. Taip pat tėvai turi stebėti, kaip po 3 dienų keičiasi vaiko sveikata. VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą.

Antibiotikų atsparumo problema ir prevencija

Dar didesnė problema - atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimas, kurios rimčiau susirgus gali ir į kapus nuvaryti. Ypač tuomet, kai medikamentų vartojimas nutraukiamas savavališkai, vėliau tai pačiai ligai gydyti prireikia platesnio spektro antibiotikų. Tuomet ir gydymas būna ilgesnis, ir šalutinio poveikio galimybė didesnė. Antibiotikams atsparių bakterijų išplitimas yra pavojingas šeimai ir visuomenei. Ką gi daryti, kad neišsivystytų atsparumas antibiotikams?

1. Reikėtų jų nevartoti kas kartą, vos tik vaikas pradėjo sloguoti, čiaudėti, kosėti, paraudo gerklė, pablogėjo nuotaika ir apetitas, kilstelėjo temperatūra.
2. Neduoti antibiotikų nepasitarus su gydytoju.
3. Antibiotikus duoti tiek laiko, kiek skyrė gydytojas.
4. Nesidalinti antibiotikais su šeimos nariais.

Tarp kitko V.Urbonas priminė, kad nepagrįstai antibiotikų galima gauti ir iš kitų šaltinių. „Didelė problema pasaulyje - antibiotikų vartojimas žemės ūkyje. Viena mokslininkų draugija yra paskaičiavusi, kad kone 80 proc. pagamintų antibiotikų skiriama ne žmonių gydymui, o sunaudojama žemės ūkyje. Todėl antibiotikų galima gauti vartojant tam tikrus produktus.“

tags: #vaika #isbere #nuo #antibiotiku

• Rekomendacijos žindančioms mamoms
• Netikėtas silkės ir bananų derinys
• Patikima apsauga vaikų rankoms žiemą
• Akušerijos skyrius Santaros klinikose
• Iššūkiai Linkaučių vaikų globos namuose