Kada kūdikis pradeda girdėti ir kaip vystosi jo klausa?
Nuo pat pirmųjų gyvenimo akimirkų kūdikis yra pasirengęs pažinti pasaulį. Nors rega dar tik pradeda vystytis, klausa jau yra puikiai išsivysčiusi dar prieš gimstant. Paskutiniame nėštumo mėnesyje kūdikio klausa tampa labai jautri išorėje sklindantiems garsams, ypač mamos balsui.
Moksliniai tyrimai teigia, kad vos valandos naujagimis jau gali atskirti mamos balsą iš visų kitų moteriškų balsų. Dažnai girdėtą pasaką ar melodiją naujagimis irgi sugeba atskirti nuo kitų. Kembridžo universiteto (JAV) kalbos ir kalbėsenos centro tyrinėtoja K. Karmiloff rekomenduoja visoms besilaukiančioms moterims kalbėtis su būsimuoju kūdikiu, nes tai yra judviejų ryšio dalis. Ypač tai svarbu paskutinius tris nėštumo mėnesius. Kai ilsitės, garsiai kalbėkite, dainuokite, skaitykite pasirinktas pasakas ir atkreipkite dėmesį, kaip vaisius reaguoja. Taip darykite kiekvieną dieną.
Šeštą nėštumo mėnesį ir vėliau įsčiose būsimasis kūdikis girdi ne tik jūsų balsą, bet ir visus kitus balsus, kurie sklinda šalia. Būsimasis kūdikis „savus balsus“, t.y. tuos, kuriuos dažniausiai girdi, atskiria nuo negirdėtų. Įrodyta, kad suaugusiųjų balsas kito, atsižvelgiant į tai, ar šnekate su vaiku, ar suaugusiuoju. Daugumos žmonių, kalbinančių naujagimį ar kūdikį, kalba pasidaro melodingesnė ir švaresnė, paprastesnė, sakiniai - trumpesni. Paskutinį nėštumo trimestrą besivystantis būsimasis kūdikis prisitaiko prie unikalių kalbos savybių. Tyrinėtojai įrodė, kad gimęs vaikas pirmenybę teikia tai kalbai, kuria dažniausiai kalbėjo jo motina. Jie taip pat aptiko, kad naujagimis gali atpažinti visus 150 garsų, kurie sudaro žmonių kalbas. Tai reiškia, kad gali išmokti daugelį kalbų, nepaisant to, ar jas girdėjo būdamas įsčiose. Todėl kūdikis labiau klausosi tos melodijos, kurią jis nuolat girdėjo.
Kūdikio vystymasis per pirmuosius 12 gyvenimo mėnesių yra tiesiog nepakartojamas. Bendraudamas ir žaisdamas su tėveliais ar kitais šeimos nariais jis išmoksta mąstyti, judėti, reikšti emocijas ir dar daugiau.
Kūdikio klausos vystymasis pagal amžių:
- Nuo gimimo: Naujagimio nervų sistema nėra iki galo subrendusi. Įsivaizduokime, jei jis reaguotų į absoliučiai visus garsus, jam būtų labai sunku apsiprasti su aplinka, todėl jis reaguoja tik į stiprius garsus: naujagimį išgąsdina stiprus pliaukštelėjimas, garsus barškutis, lojantis šuo. Suveikus refleksui, kūdikis užsimerkia arba, priešingai, atsimerkia, sumirksi, krūpteli, pradeda arba nustoja čiulpti, rodo įvairias grimasas. Tik vėliau, po kelių mėnesių, ima reaguoti į silpnesnius garsus.
- 1-3 mėnesiai: Kūdikis dar nesupranta kalbos, tačiau jau pradeda bendrauti be žodžių - išmoksta šypsotis. Nuo mėnesio kūdikis ima skirti įprastą mamos balsą, kurį girdi kasdien.
- 2-3 mėnesiai: Antrasis kūdikio mėnuo jau pasižymi didesne gausa reakcijų, o įgimtus refleksus pradeda papildyti išmokti. Būdamas dviejų-trijų mėnesių, kūdikis jau ima girdėti ir žemus, tylius garsus, mokosi gretinti tai, ką išgirdo, su tuo, ką pamatė, siedamas regimuosius ir girdimuosius įspūdžius. Mažylį gali išbudinti arba išgąsdinti netikėti garsai, ir jis pravirks demonstruodamas savo nepasitenkinimą.
- 3-4 mėnesiai: Klausa ištobulėja tiek, kad jie pradeda girdėti 30-40 decibelų garsą. Garsiniai žaisliukai pasidaro reikalingi irgi nuo maždaug 3-4 mėnesio. Šiame laikotarpyje mažylis jau pradeda jais domėtis. Tačiau žaislas neturi būti šaižus, itin garsus. Kūdikiai ypač mėgsta tas skaitomas knygutes, kurios čeža.
- 4-5 mėnesiai: Reakcija tampa audringesnė: mažylis ima guguoti, mojuoti rankomis ir kojomis. Dabar vaikas jau gali suvokti, kur yra garso šaltinis, ir pasuka galvą ten, kur sklinda suaugusiojo balsas.
- 6 mėnesiai: Maždaug nuo pusės nėštumo vaikas gimdoje jau girdi. Apie šeštą mėnesį, o kartais ir anksčiau kūdikis ieško garso šaltinio - kurioje pusėje kalba mama ar groja žaislas. Pirmiausia skiria iš šonų sklindančius garsus, o vėliausiai pradeda ieškoti viršuje ir apačioje esančių garsų. Mažylis reaguoja į savo vardą (tai gali įvykti ir vėliau). Taip pat supranta ir jaučia aplinkinių nuotaikas.
- 9 mėnesiai: Vystosi kūdikių gebėjimas pamėgdžioti išgirstus garsus, kartoti kai kuriuos iš jų.
- 8-12 mėnesiai: Kūdikis tikrai supranta bent keletą pačių paprasčiausių žodžių - ypač tų, kurie lengvai susiejami su konkrečiais, kasdien matomais objektais ar pasikartojančiais veiksmais. Šio amžiaus kūdikiai jau pakankamai aiškiai supranta ir draudimo bei žodelio „ne“ prasmę. Išgirdęs „ne“ kūdikis ne tik suklūsta, bet ir pasižiūri į suaugusįjį liaunasi daręs kas jam uždrausta. Mažylio kalboje pasirodo pirmieji suvokti žodžiai: mama, tėtė, katė etc. Dabar vaikas ima suprasti, ką kalba suaugusieji, apmąsto ką išgirdęs.
Patarimas: Norint stimuliuoti kūdikio klausą, žvangink barškutį už kūdikio galvytės arba vienoje jos pusėje, taip skatinsi mažylį suktis į tą pusę. Mėgink pakviesti kūdikį iš įvairių vietų, keisk balso intensyvumą. Be to nepamiršk, kad Tavo kūdikis įsimena garsus, kuriuos dažnai girdėjo būdamas gimdoje.
Kalbai išmokti reikia atskirti apie 40 garsų. Būtent tiek garsų per antrąjį gyvenimo pusmetį kūdikis išmoksta atskirti.
Visuotinė naujagimių klausos patikra Lietuvoje nuo 2014 m. tikslas yra patikrinti kiekvieno Lietuvoje gimusio naujagimio klausą. Klausa tikrinama otoakustinės emisijos būdu (OAE). Į kūdikio ausį įdedamas mažas daviklis, kuris nesukelia jokio skausmo, siunčiamas garso signalas ir stebima, ar yra atsakas. Būtina tyrimo sąlyga yra rami aplinka ir geriausiai miegantis mažylis. Jeigu tyrimas neigiamas (atsako nėra), dar negalima sakyti, kad vaikas blogai girdi. Gali būti, kad trukdo naujagimio ausies landoje likęs sekretas, siaura landa, išorės triukšmas, vaiko garsus šnopavimas. Tokiu atveju tyrimas paskiriamas kartoti.
Negirdinčių vaikučių gimsta 2-3 iš tūkstančio, vadinasi, per metus Lietuvoje apie keliasdešimt. Nebūtinai klausos sutrikimas aptinkamas gimusiam, gali pasireikšti per pirmuosius gyvenimo metus. Kuo anksčiau randamas, tuo geriau galima padėti vaikui. Uždelsus sutrinka kalbos raida, pasaulio pažinimas.
Kaip saugoti vaikų ausis namie: Klausai kenkia ne tik staigus ir didelis triukšmas, pavyzdžiui, sprogimas ar roko koncertas, bet ir nuolatinis ilgalaikis triukšmas. Vaikų nervų sistema, kaip ir ausis, yra labai jautri, todėl namuose nuolat „triukšmaujantis“ televizorius ar tranki muzika dirgina nervų sistemą ir sukelia nuovargį. Tuo tarpu mamos balsas, jos dainavimas ir klasikinės muzikos klausymas naudinga klausai, todėl kalbėti su vaiku ir jam skaityti patartina nuo pirmųjų dienų.
Laikinas neprigirdėjimas, kitaip tariant, ausų užgulimas, pasitaiko dažniausiai po slogos ar prasirgus ausų uždegimu, kai viduriniojoje ausyje kaupiasi skystis. Paprastai gera klausa grįžta savaime. Tačiau reikėtų stebėti, ar neprigirdėjimas neužsitęsia.
Kaip namuose patikrinti vaiko klausą? Stebėkite vaiko elgesį: ar 3 mėn. kūdikis išsigąsta stipraus garso? Ar 6-8 mėn. amžiaus kūdikiai guguoja, suklūsta, kai kalba žmogus, ar ieško garso, sklindančio iš dešinės ar kairės? Ar 8-10 mėn. mažyliai reaguoja į savo vardą? Ar 12 mėn. kūdikis reaguoja paliepus: „Paduok kamuolį“, „Parodyk, kur nosis“ ir pan. Tačiau vien pagal elgesį klausos sutrikimą pastebėti yra sunku, todėl jei kilo įtarimų dėl kūdikio ar vaiko klausos, kreipkitės į gydytoją.
Kūdikio raida. 12 pirmųjų mėnesių.
Klausa. Dar motinos gimdoje kūdikis geba išskirti garsus, supančius nėščią moterį. Kūdikis girdi tėvų balsus, muziką, grojančią kambaryje, automobilių gausmą, pasakojimus, kuriuos mama skaito garsiai, ir panašiai. Įdomu tai, kad iškart po gimimo vaikas išskiria motinos balsą iš kitų. Dar daugiau, kūdikis renkasi klausyti tų dainų ir eilių, kurias jis girdėjo dar prieš gimdamas, mamos pilvelyje. Visai tai byloja apie faktą, kad klausa formuojasi dar iki gimstant. Kai mažylis pasirodo šiame pasaulyje, pirmąsias savaites jis girdi tik garsius tonus. Aukšti skambūs tonai patraukia jo dėmesį greičiau. Būtent todėl naujagimiai taip gyvai reaguoja į suaugusiųjų kalbinimą, kuris dažniausiai būna paplonintu balsu. Būdamas dviejų-trijų mėnesių, kūdikis jau ima girdėti ir žemus, tylius garsus, mokosi gretinti tai, ką išgirdo, su tuo, ką pamatė, siedamas regimuosius ir girdimuosius įspūdžius. Dabar mažylį gali išbudinti arba išgąsdinti netikėti garsai, ir jis pravirks demonstruodamas savo nepasitenkinimą. Šiuo periodu galima pamatyti ir teigiamą reakciją mažylio veide - šypseną. Beje, pirmiausia kūdikis šypsosi ne atsakydamas į suaugusiojo šypseną, o atsakydamas į jo balsą. Esant keturių-penkių mėnesių, reakcija tampa audringesnė: mažylis ima guguoti, mojuoti rankomis ir kojomis. Dabar vaikas jau gali suvokti, kur yra garso šaltinis, ir pasuka galvą ten, kur sklinda suaugusiojo balsas. Įdomu tai, kad mažylio judesiai „pokalbio“ su tėvais metu sinchronizuojasi ir kopijuoja kalbančiojo judesius - mokslininkų nuomone, taip vaikas ruošiasi būsimam kalbos mokymuisi. Būdamas šešių-septynių mėnesių, mažylis reaguoja į savo vardą, taip pat supranta ir jaučia aplinkinių nuotaikas. Taigi jei mamos veidas džiaugsmingas, vaikas juokiasi tikėdamasis tokio pat juoko, šypsenos, pagyrimo iš jos. Jei suaugusiojo veidas rūstus, vaikas gali išsigąsti ir net pravirkti, susiedamas piktą išraišką su riksmu ir barniu. Nuo devynių mėnesių vystosi kūdikių gebėjimas pamėgdžioti išgirstus garsus, kartoti kai kuriuos iš jų. Esant dešimties-dvylikos mėnesių mažylio kalboje pasirodo pirmieji suvokti žodžiai: mama, tėtė, katė etc. Dabar vaikas ima suprasti, ką kalba suaugusieji, apmąsto ką išgirdęs. Jo kalba vystosi kartu su klausa. Akivaizdu, kad vaiko kalba glaudžiai susijusi su jo klausa. Tačiau ne visi tėvai suteikia pakankamai reikšmės tam, ką ir kokiais kiekiais girdi jų vaikas. Mamos dažnai nežino, ką kalbėti su vaiku, juolab kad jų mažylis nesupranta ir pusės iš jos monologų. Todėl tiesiog apsieina retomis frazėmis ir taip stabdo vaiko raidą. Juk būtent nuolatinis „girdėjimas“ ir „matymas“ stimuliuoja paties vaiko kalbos raidą. Devyniasdešimt procentų ikimokyklinio amžiaus vaiko žodžių atsargų sudaro žodžiai ir frazės, išgirstos iš tėvų lūpų. Stenkitės bendrauti su vaiku, komentuoti tai, ką pamatėte bevaikštinėdami, skaitykite vaikui eiles, pasakas. Klaidinga manyti, kad kalbinių įgūdžių mokyti gali padėti televizorius. Tyrimai rodo, kad vaikas turi matyti ir girdėti gyvą, o ne televizinę kalbą.
Vašingtono universiteto profesorė Linn Verner, kalbos ir klausos klausimų specialistė, įrodė, kad kūdikiai girdi visus dažnius vienu metu. Būtent todėl skaitant vaikui knygą arba kalbantis su juo reikia išjungti televizorių, radiją arba kitus garso šaltinius, kad vaiko neatitrauktų pašaliniai garsai ir jis galėtų susitelkti į suaugusiojo balsą.
Pasak neonatologės Jolantos Savulionienės, naujagimių nervų sistema dar yra labai nebrandi, todėl į garsą jie sureaguoja žymiai lėčiau. Tylesnio garso naujagimiai dar neatskiria, tad nereikia, kad namuose būtų tylu, gyvenimas turi vykti sava eiga, nereikia vaikščioti ant pirštų galų jam miegant. Žinoma, nereikia labai šūkauti, tačiau kalbėkite įprastai. Naujagimis skiria patį garsą, yra jis ar nėra.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
