Tėvystė augina vyrus: sūnaus auginimo iššūkiai ir džiaugsmai

Kiekvienam vyrui tapti tėvu - vienas juokas, bet būti tėvu yra tikrai nelengva. Tėvai, kaip žmonės, apskritai būna skirtingi ir turbūt neegzistuoja jokie universalūs idealaus tėvo standartai. Juoba kad tas pats vyras bus vienoks tėvas dukrai, kitoks - sūnui, nes jo vaidmeniui turi įtakos ir santykiai su konkrečiu vaiku. Tėčio vaidmuo vaiko gyvenime yra unikalus ir nepakeičiamas, o jo buvimas lemia vaiko sėkmę ir savijautą. Šiuolaikiniai tėvai susiduria su daugybe iššūkių, pradedant vėlyva tėvyste ir baigiant pastangomis būti „pakankamai gerais“ tėvais. Šiame straipsnyje gvildensime tėvo vaidmenį sūnaus gyvenime, aptarsime vėlyvos tėvystės privalumus ir trūkumus, bei ieškosime atsakymų, kaip pagerinti tėčio ir sūnaus santykius net ir sudėtingiausiose situacijose.

Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime: nuo pinigų uždirbėjo iki emocinio palaikymo šaltinio

Dar ne taip seniai elementari tėvo užduotis buvo užtikrinti visos šeimos materialinę gerovę, o motinos pareiga buvo užauginti savo atžalą. Tuo metu kiekvieno vyro brandos matas buvo jo finansinės galimybės. Tokiame klasikiniame vaidmenų pasiskirstyme tėvui nebuvo vietos parodyti meilės, perteikti vertybes ar užmegzti kokių nors santykių su savo vaikais. Tas tėvas po darbo sėdėdavo prie televizoriaus arba skaitydavo laikraštį. „Tėtis daug dirba, ateina vėlai pavargęs, pavalgo, atsigula ant sofos, skaito ar žiūri filmą, šiuolaikiniai tėvai gali naršyti telefone ar žaisti kompiuterinius žaidimus“. Kai kurios mamos tėčio figūrą naudoja, kaip bauginimo priemonę: „Kai ateis tėtis, aš jam viską papasakosiu“, o kai kurios mamos saugo tėvo ramybę nuo vaikų: „Netrukdyk tėčiui, tu matai, jis labai pavargęs“.

Daugelis tėčių pasisako besijaučiantis suglumę: „Stengiuosi viską padaryti dėl šeimos, jiems nieko nereikia, ko dar reikia? Vaikai?! Taigi jie turi mamą, ji geriau supranta, ką su jais daryti. Ir apskritai vasarą atostogaujame su visa šeima. Žinoma, taip nutinka ne visose šeimose ir ne visada, bet yra tam tikra tendencija. Šiandien susiduriame su didžiuliu socialiniu pokyčiu šioje srityje. Tėčio vaidmuo neapsiriboja vien tik pinigų uždirbimu.

Tėvo svarba vaiko raidai

Tyrėjai įrodė, kad šeimose, kurių vaikų auklėjime ir gyvenime aktyviai dalyvauja tėvas, auga protingesni ir sėkmingesni vaikai. Tėvas vaidina svarbų vaidmenį vaiko gyvenime. Be to, tai unikalus vaidmuo. Tėtis nėra „antra mama“. Jo nepakeis senelis, mokytojas ar treneris.

Įsivaizduokime, laiminga diena atėjo! Šeimoje atsirado ilgai lauktas kūdikis! Moteriai, devynis mėnesius nešiojusiai kūdikį po širdimi, „motiniškas instinktas“ pabunda iš karto arba beveik iš karto po gimdymo. Tik mama gali maitinti kūdikį krūtimi, mama ne tik sumažina kūdikio alkį, bet suteikia vaikui artumo, saugumo jausmą, numalšina emocijas, skausmą ar baimę. Mamos, pasinaudodamos motinystės atostogomis, pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais, dažniausiai atlieka pagrindinės vaiko globėjos funkcijas. Šiuo ankstyviausiu gyvenimo tarpsniu vaikas turi užmegzti saugų ryšį su mama.

Tėvui, norint priprasti prie naujo vaidmens, dažnai reikia daugiau laiko nei mamai. Tėvas vaidina svarbų vaidmenį vaiko gyvenime. Be to, tai unikalus vaidmuo. Tėtis nėra „antra mama“. Jo nepakeis senelis, mokytojas ar treneris. Kartu su sekančiais vaiko gyvenimo mėnesiais ir jo motorikos bei kalbinės raidos pažanga tėtis yra ir tas, kuris natūraliai „atpalaiduoja“ labai artimus mamos ir vaiko santykius. Tėvo dėka vaikas palaipsniui, jausdamas sukurtą saugumą, nuo mamos keliauja į „platesnį pasaulį“, kuriam pradžioje atstovauja tėtis.

Psichologiniai tyrimai parodė, kad kuo daugiau tėtis dalyvauja kūdikio gyvenime pirmaisiais gyvenimo metais, tuo glaudesnis emocinis ryšys tarp vaiko ir tėvo susikuria ateityje. Todėl labai svarbu, kad tėtis dalyvautų maudant, maitinant naujagimį. Kai tėtis yra įtraukiamas į vaiko auklėjimo procesą, vaikas jaučia saugumo, stabilumo, stiprybės jausmus. Kai abu tėvai dalyvauja vaiko auginime, kūdikis turi vientisumo jausmą. Vaikams labai reikia laiko su tėčiu.

Jaunesniems labai naudinga smagiai praleisti laiką kartu! „Tėviškų žaidimų“ modelis dažnai yra labiau stimuliuojantis ir įdomesnis nei ramūs žaidimai su mama. Tokia laiko praleidimo forma prisideda prie to, kad vaikas išmoksta susidoroti su stipriomis emocijomis, įskaitant agresiją. Vaikai mėgsta žaisti su tėčiais sporto salėse ir lenktyniauti. Vyresniems vaikams ir paaugliams taip pat yra naudingas laikas, praleistas kartu. Gal jau ne žaidžiant, o, pavyzdžiui, vykstant į žygius, išvykas, kiną, sportą. Toks kartu praleistas laikas yra žinia vaikui, kad „tu esi svarbus“, tai pastiprina jį visam gyvenimui. Tėvai, atminkite, kad laikas jūsų sūnui / dukrai turi būti ne tik „atostogos“.

Sūnaus santykis su tėvu: vyriškumo modeliavimas ir emocinis palaikymas

Ryšys su tėvu turi didelę reikšmę formuojant kiekvieno žmogaus tapatybę. Berniukui tėvas yra vadovas po vyrišką pasaulį. Sūnui tėtis yra ne tik tėvas, bet ir sektinas pavyzdys, nes kūdikis negimsta pasiruošęs vyru, juo tampa stebėdamas tėtį. Vaikas tiesiogine prasme sugeria tėčio veido išraiškas, gestus, elgesio su aplinkiniais būdus. Jeigu tėčiui visuomenėje būdingas agresyvus elgesys, tai greičiausiai mažylis smėlio dėžėje daiktus „sutvarkys“ kumščių pagalba. Jei tėtis dažniau būna diplomatiškas, vargu ar sūnus bus kovotojas.

Kiekvienas tėvas svajoja, kad jo sūnus užaugtų ir sukurtų stiprią šeimą. Stebėdamas mamos ir tėčio santykius, vaikas ugdo vyro ir moters santykių kultūrą. Jei gerbiate savo žmoną, mokate taikiai spręsti konfliktus, šeimoje viešpatauja meilė ir harmonija, užaugęs sūnus stengsis su savo moterimi kurti būtent tokius santykius. Taigi berniukas susitapatina su tėvu ir per stebėjimą iš jo mokosi, kaip užmegzti artimus santykius su moterimi, kaip susidoroti su iššūkiais, kaip elgtis su kitais. Sūnus, kuris girdi iš savo tėvo, „aš didžiuojuosi tavimi, gerai padaryta!“, jaučiasi palaikomas, saugus, stiprėja pasitikėjimo, savigarbos jausmai. Vėliau jam bus lengviau susidurti su įvairiais gyvenimo iššūkiais.

Berniukams taip pat svarbu, kad tėtis atpažintų jų „gležną dalį“ - tą, kuri išgyvena baimę, liūdesį, nerimą, kartais rūpestingą, užjaučiančią, braukiančia ašarą dalį. Kad taip nutiktų, pirmiausia tėvas turi priimti, kad „ir berniukai kartais verkia“. Daugelis tėčių, bijodami, kad sūnus užaugs „mamos suneliu“, nuo mažens organizuoja vaikui „vyrišką auklėjimą“. Kaip parodė naujausi tyrimai, atšiauriomis sąlygomis augę berniukai, kuriems nebuvo rodoma pakankamai šilumos ir meilės, užauga nerimastingais, nepasitikinčiais savimi, infantiliais ir dažnai lengvai paveikiamais kitų asmenimis. Arba vaikai tampa pernelyg agresyvūs ir žiaurūs, mėgdžiojantys savo tėvą. Darniai berniuko asmenybės raidai reikia švelnumo ir meilės ne tik iš mamos, bet ir iš tėčio!

Nebūkite grubus ir žiaurus savo sūnaus atžvilgiu! Būtent su tėčiu berniukas gali įvaldyti vyriškus užsiėmimus. Nesvarbu, ar tai žvejyba, ar automobilių remontas, ar paukščių namelio statyba. Su tėčiu galite žaisti aktyvius ir triukšmingus žaidimus. Su tėčiu augantis sūnus gali aptarti su lytiniu švietimu susijusius klausimus.

Dukros santykis su tėvu: savivertės formavimas ir santykių su vyrais pavyzdys

Dukroms ne mažiau svarbus ryšys su tėvu. Auginant dukrą reikia atkreipti dėmesį ne tik į tinkamą santykį su dukra, bet ir į santykį su jos mama. Tėtis turi suteikti mergaitei palaikymą ir saugumą! Mergaitės savigarba priklausys nuo tėčio požiūrio į ją. Dukra, kurią tėvas priima, išsiugdys tinkamą savivertę. Mergina žiūri į tėvo akis ir, matydama jose pritarimą bei susižavėjimą, vėliau susikurs adekvatų savęs įvaizdį. Ji sugebės parodyti dėkingumą savo kūnui - jį mylės, gerbs ir galės sveikai juo rūpintis. Be to, tėvas yra svarbus pavyzdys savo dukrai, kaip ji gali būti mylima ir gerbiama kitų vyrų bei kaip ir kokius santykius galėtų kurti su vyrais. Taigi, meilę, pagarbą ir pripažinimą iš tėvo patyrusi dukra to paties galės ieškoti ir vyruose. Jei tėtis pasakys mergaitei, kad ji graži, protinga ir kad jis ją myli, pasitiki, mergina užaugs savimi pasitikinčiu žmogumi.

Matome, kad tėvo vaidmenį abiejų lyčių vaikų auklėjime vertinti nelengva. Laikai pasaulyje nėra patys lengviausi. Ir jums sunku, tėčiai! Bet vaikams tėvo labai reikia!!!!

Tėvystės etapai ir sūnaus raida

Berniukai neauga tolygiai. Daugelis vyrų intuityviai jaučia, kad tėvo vaidmuo sūnaus gyvenime yra milžiniškas, tačiau kasdienybėje dažnai kyla klausimų: „Ką ir kada aš turiu daryti?“ Ar būti griežtam, ar atlaidžiam? Remiantis garsaus psichologo ir šeimos terapeuto Steve Biddulph bestseleriu „Raising Boys in the 21st Century“, galima išskirti tris esminius berniuko vystymosi etapus. Suprasdami šiuos etapus, tėvai jausis ramesni ir labiau pasitikintys savo tėvyste.

1. Pirmieji šešeri gyvenimo metai: meilės, švelnumo ir saugumo pamatas

Pirmieji šešeri gyvenimo metai yra pamatas visam likusiam gyvenimui. Nors tėvo buvimas čia taip pat labai svarbus, Steve Biddulph pastebi, kad šiame etape berniukas dažniausiai labiau „priklauso“ mamai. Ji yra pagrindinis meilės, švelnumo ir saugumo šaltinis. Tačiau tai nereiškia, kad tėvas gali nusišalinti. Priešingai - jūsų, kaip tėvo, užduotis yra būti aktyviai įsitraukusiam. Jei sūnus šiuo laikotarpiu gaus pakankamai meilės ir dėmesio, jis užaugs turėdamas stiprų vidinį saugumo jausmą. Jis išmoks intymumo ir gebėjimo užmegzti gilius ryšius su kitais žmonėmis. Taigi, mėgaukitės šiuo laiku - jis skirtas apkabinimams, juokui, žaidimams ant kilimo ir tiesiog buvimui kartu.

2. Nuo 6 iki 14 metų: tėvo, kaip herojaus ir mokytojo, vaidmuo

Tai yra tas momentas, kai tėvo vaidmuo sūnaus gyvenime tampa kritiškai svarbus ir neišvengiamas. Apie šeštuosius gyvenimo metus berniuko viduje įvyksta didelis, beveik magiškas pokytis. Visame pasaulyje stebimas tas pats fenomenas: šešiamečiai berniukai tarsi „užsifiksuoja“ ties savo tėvu (arba kitu artimu vyru). Jie nori būti šalia jūsų, kopijuoti jus, mokytis iš jūsų. Jie stebi, kaip jūs elgiatės stresinėse situacijose, kaip sprendžiate problemas, kaip bendraujate su moterimis ir kitais vyrais. Šiuo etapu berniukas mokosi kompetencijos ir įgūdžių, tačiau kartu ugdosi gerumą ir žaismingumą.

Jei tėvas šiuo laikotarpiu yra emociškai ar fiziškai neprieinamas (pavyzdžiui, nuolat dirba viršvalandžius ar yra pasinėręs į savo problemas), sūnus gali jausti didelį vidinį trūkumą. Dažnai berniukai pradeda elgtis blogai, tapti agresyvūs mokykloje ar destruktyvūs namuose vien tam, kad atkreiptų tėvo dėmesį. Tai yra jūsų „aukso amžius“. Skirkite laiko sūnui - ne tik kokybiško, bet ir kiekybiško. Nesvarbu, ar tai bendras darbas garaže, žvejyba, sporto varžybų stebėjimas, ar tiesiog pasivaikščiojimas su šunimi. Sūnui reikia matyti jus veiksme. Jam reikia jausti, kad jūs juo domitės ir kad jis jums rūpi. Psichologai pabrėžia, kad įsitraukusi tėvystė turi tiesioginę įtaką vaiko emociniam stabilumui ir savivertei.

3. Nuo 14 metų: paauglystės iššūkiai ir mentorių svarba

Kai sūnus įžengia į paauglystę (apie 14-15 metus), prasideda trečiasis, audringiausias etapas. Čia iškyla paradoksas: sūnui vis dar reikia jūsų meilės ir palaikymo, bet jis taip pat turi pradėti atsiskirti nuo tėvų, kad rastų savo paties tapatybę. Būtent todėl šiame etape dažnai kyla ginčų tarp tėvų ir sūnų. Steve Biddulph pabrėžia, kad šiame etape sūnui gyvybiškai reikia mentorių. Tai kiti patikimi suaugę vyrai - dėdės, treneriai, mokytojai ar šeimos draugai - kurie gali padėti jaunuoliui pereiti į suaugusiųjų pasaulį. Kodėl ne tėvas? Nes su mentoriumi paaugliui nereikia kovoti dėl valdžios ar laisvės taip, kaip su tėvais. Nepriimkite sūnaus atsitraukimo asmeniškai. Padėkite jam rasti gerų mentorių. Išlikite tvirti, bet mylintys. Jam vis dar reikia žinoti, kad namai yra saugus uostas, į kurį galima sugrįžti, kai gyvenimo audros nurimsta.

Auginti sūnų - tai ne tik „išmaitinti ir aprengti“. Tai kelionė, kurioje jūs esate pagrindinis gidas.

Vėlyvoji tėvystė: privalumai, iššūkiai ir asmeninės patirtys

Pastaruoju metu žmonės iš tiesų tuokiasi ir susilaukia vaikų vėliau. Tai susiję su kontracepcijos atsiradimu, moters vaidmens pasikeitimu visuomenėje, karjeros galimybių gerėjimu, poreikiu įsitvirtinti, šiuolaikinio žmogaus individualizmu ir su daugeliu kitų priežasčių. Reiškinys, kai tėvais tampa penkiasdešimtmečiai vyrai, tikrai nėra retas. Vyrų amžius tikrai nėra kliūtis susilaukti vaikų. Dažniausiai tai vyksta antroje santuokoje. Ją sudarę vyresni žmonės nori turėti bendrų vaikų. Vyrai, kurie perkopę per 50 metų vėl tampa tėvais, patys nori pasijusti jaunesni. Vaikas vyrui yra įrodymas, kad jis turi potencijos, yra pajėgus, nesenas.

Vėlyvosios tėvystės privalumai

Vėlyvoji tėvystė vyrams gali būti naudinga sveikatai, tokią išvadą padarė Vokietijos Vyrų sveikatos organizacija. Tyrimas atskleidė, kad vėlai tapę tėvais vyrai gyvena fiziškai aktyvesnį gyvenimą, be to, jie, turėdami mažų vaikų, yra labiau linkę rūpintis savo sveikata, tikrintis sveikatą profilaktiškai. Taip pat nustatyta, kad vėlyva tėvystė teigiamai veikia vyrų širdies sistemos darbą. Vyresni tėvai jau yra susitvarkę buitį ir finansus, išsilakstę, altruistiškesni - turi ir nori daugiau, ką duoti, jaunesniam žmogui. Jie geriau suvokia, ko nori, jau yra išsprendę ir permąstę santykius su savo pačių tėvais, nebeturi nepamatuotų iliuzijų nei sutuoktinio, nei vaiko atžvilgiu, geresni jų bendravimo įgūdžiai, daugelis jų santykių yra laiko patikrinti, mažesnė skyrybų rizika. Tyrimais nustatyta, kad vyresnių tėvų vaikai geriau mokosi, daugiau žino, yra protingesni.

Štai keletas pavyzdžių iš straipsnio, patvirtinančių vėlyvosios tėvystės privalumus:

• Vilnietė Asta pasakojo: „Kai man buvo 35-eri, o vyrui 46-eri, mes susilaukėme sūnaus. Visi savirealizacijos klausimai jau buvo išspręsti, karjera pasiekta, pinigų užsidirbta, savęs reikšmingumo paragauta sočiai ir jau norėjosi kažko kito. Taigi šiam motinystės etapui aš atsidėjau.“
• Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos prezidentas Antanas Bosas teigė: „Aš jaučiuosi labai gerai, o ką kiti galvoja, man nusispjauti. Tiesą sakant, kiti 35 metų vyrai nesijaučia taip gerai kaip aš.“ Jis taip pat paminėjo: „Krūtinė pilna jausmų ir jais norisi dalytis.“
• "Mūsų pagrandukas yra tiek išlauktas, kad jam sugramdyta visa mūsų meilė. Jo gimimas mane patį pajaunino 20-čia metų. Į Vytuką žiūriu visai kitomis akimis, nei būčiau jaunas tėvas.“
• Kitas vyras džiaugiasi: „Kai gimė Martynas, mano gyvenimas įgavo visai kitą prasmę. Jis mano geriausias draugas.“

Vėlyvosios tėvystės iššūkiai

Nors vėlyvoji tėvystė turi daug privalumų, ji susiduria ir su tam tikrais iššūkiais:

• Tomas gėdijosi savo tėvo, kuris atrodė kaip senelis: „Buvau jauniausias vaikas šeimoje... Man baisiausia buvo, kad tarp klasės draugų mano tėvai buvo vyriausi... kartais net gėdydavausi savo tėvo, nes jis atrodė kaip senelis.“
• Tomas taip pat teigia, kad vyresniems tėvams megzti santykius su vaikais yra sudėtinga, nes jų mąstymas labai skiriasi.
• Psichologė Genovaitė Petronienė paminėjo, kad vyresniems tėvams sunkiau keltis prie vaiko naktį, žaisti su juo, nes jie pavargę. Yra grėsmė, kad vaikas gali augti nuovargio ir nereikalingumo atmosferoje.
• Vyresnių tėvų vaikams gresia dar viena problema - jiems teks karšinti savo tėvus, kai patys bus dar visai jauni.
• Vyrų vaisingumas mažėja su amžiumi, o tai gali sukelti sunkumų susilaukiant vaikų. Carlas, nusprendęs susilaukti vaikų sulaukęs 50-ies, susidūrė su prostatos padidėjimu, kuris galėjo pakenkti vaisingumui.
• Kai tėvui yra daugiau nei 50 metų, padidėja tikimybė, kad vaikas sirgs tokia liga kaip autizmas.

Vyrų nevaisingumas ir amžius

Bėgant metams moterys dažnai nerimauja dėl to, kad pasidarys nevaisingos. Tačiau tai ir vyrų problema, tik jie apie ją kalba retai. Vyrai neretai nesupranta, kad jų vaisingumas irgi mažėja. Jie mano, kad jiems nereikia skubėti susilaukti palikuonių. „Tyrimai rodo, kad vyrui senstant mažėja jo sėklos koncentracija ir judrumas, - teigė urologas Kevinas McEleny iš Didžiosios Britanijos. - Vyrai savo kūną pažįsta prasčiau nei moterys. Jie neturi tokių vaisingumo liudininkų kaip menstruacijos ir dažniausiai mano, kad iš prigimties yra vaisingi.“

Trys britai pasidalijo savo skaudžiomis istorijomis, kad paskatintų kitus vyrus apie vaikus pagalvoti jaunystėje:

• C. Hallingas vaikų ėmė norėti tik sulaukęs 50-ies, kai išsigydė depresiją. Tačiau jam buvo diagnozuotas prostatos padidėjimas.
• M. Fergusonas serga genetine liga, dėl kurios yra nevaisingas. Jam - beveik 40, beveik visi jo draugai jau turi vaikų.
• S. Barnesas ketverius metus bandė susilaukti vaiko su 37-erių sužadėtine Claire, tačiau paaiškėjo, kad serga nepaaiškinamu nevaisingumu. Pora vaiko susilaukė tik po pagalbinio apvaisinimo.

Vyrų nevaisingumo priežastys dažniausiai lieka nežinomos. „Gyvenimo būdas ir genetika turi įtakos, tačiau retai randama priežastis, dėl kurios sėklos kokybė būna prasta“, - tvirtino urologas K. McEleny.

Tėvo amžiaus įtaka auklėjimui ir santykiams su sūnumi

Kai vaikų susilaukia labai jauni žmonės, jie patys dar jaučiasi kaip vaikai, o jų vaikai jiems yra kliuvinys mokslams ar linksmybėms, todėl realiai juos augina seneliai. Todėl vaikai jaučiasi pamesti. Kita vertus, jaunesni tėvai paprasčiau žiūri į daugelį situacijų, yra „lengvesni“, nelinkę į per didelius nuogąstavimus ir perdėtą globą, todėl jaunų tėvų vaikai auga labiau savarankiški. Vyresni tėvai turi daugiau baimių, nebėra tokie optimistiški ir labiau saugo vaikus nuo įvairių pavojų, linkę į perdėtą globą. Augę ne tokiais liberaliais laikais (kuo toliau į senovę, tuo labiau gerbiamas autoritetas), vaikus jie auklėja griežčiau, mažiau jiems leidžia, o šie dėl to dažnai jaučiasi nuskriausti, nors kartais taisyklės išeina ir į naudą.

Psichologė Genovaitė Petronienė paminėjo liūdnų atvejų, kai vyresni tėvai taip pririšo prie savęs vaikus, kad net neleisdavo jiems bendrauti su bendraamžiais, žiūrėti televizoriaus, naudotis kompiuteriu ir t. t. „Taip izoliuotai augantis vaikas jautėsi vienišas, nepilnavertis, o kai pradėjo studijuoti, nebeatlaikė įtampos. Jam prasidėjo psichozė“, - pasakojo pašnekovė.

„Kartų skirtumas - taip pat didelė problema. Faktiškai vyresni tėvai, prieš augindami vaikus, turėtų prisiimti įsipareigojimą stengtis juos suprasti, domėtis, kuo gyvena šiuolaikinis jaunimas, nepriklausomai nuo to, ar jie tam turi jėgų ir ar jiems patinka tai, kas šiuolaikiška. Jei jie nepriims šio iššūkio, galės būti artimi su vaikais ir daryti jiems poveikį tik iki paauglystės, kaip dažnai nutinka tarp senelių ir anūkų - paauglystėje šie ryšiai nutrūksta ir seneliai tiesiog pamirštami.“

Viską lemia ne biologinis, o psichologinis tėvų amžius. Tyrimais nustatyta, kad optimaliausias laikas auginti vaikus - apie 30 metų, tačiau žmonių įvairovė labai didelė, kai kurie jų sutinka tikrąją meilę ar subręsta santuokai labai vėlai.

Tėvo ir sūnaus santykių pagerinimas: praktiniai patarimai

Yra vienintelis paprastas atsakymas į klausimą, kaip tapti geru tėvu. Vaikams nereikia tobulų tėvų, kad jie tinkamai vystytųsi. Vaikams reikia tėvų „iš kūno ir kraujo“ - autentiškų, kurie, suklydę, jam prisipažins ir pasakys „atsiprašau“. Reikia tėvo, kuris nemėgdžioja mamos, o yra autentiška savęs versija. Tuo, kuris visų pirma nori praleisti laiką su vaiku, yra aktyvus, atsidavęs, tačiau gali nustatyti ribas ir pasakyti vaikui „ne“, nejausdamas kaltės. Nereikalaukite tobulumo nei iš savęs, nei iš savo vaiko.

Ieškokite įkvėpimo ir palaikymo

Vyras mokosi būti tėvu daugiausia stebėdamas savo tėvą. Jei santykiuose su juo buvo patenkinti vaiko poreikiai, sūnus galėtų stebėti šalia esantį, įsipareigojusį, stiprų ir kartu švelnų tėvą; vėliau jis galės tokiu būti savo vaiko atžvilgiu ir tai vyks savaime, automatiškai, apie tai negalvojant. O jeigu santykiuose su tėvu tokio modelio nebuvo? Svarbu yra norėti ir dėti pastangas. Įkvėpimo galima semtis iš kitų vyrų, tėčių. Nekopijuokite savo partnerio. Ieškokite modelių vyrų pasaulyje. Gali būti naudingi tėvystės įgūdžių seminarai tėčiams ar paramos grupės vyrams, kurių pastaruoju metu vis daugiau atsiranda. Asmeninė terapija gali padėti, nes padės susitvarkyti ir geriau suprasti praeitį. Įkvėpimo galima pasisemti straipsniuose, knygose ir tinklaraščiuose, kur atsiranda vis daugiau vertingų tinklaraščių, kuriuos tėčiai rašo tėčiams. Svarbu siekti, veikti, stengtis. Tėti - tu esi svarbus savo vaikui! Tavęs nepakeis nei mama, nei senelis, nei kas nors kitas.

Bendravimas ir laikas kartu

Berniukui - ir mažyliui, ir paaugliui - nepaprastai svarbu jausti artimųjų domėjimąsi jo asmeniu. Kitaip vaikas ima jaustis vienišas, apleistas, nemylimas. Todėl nevenkite galimybės pabendrauti su savo vaiku, net jei grįžote iš darbo pavargę ir alkani. Pasidomėkite, kaip jam sekasi, kas naujo įvyko per dieną. Tėvo užduotis - taktiškai ištraukti vaiką iš perdėtos motinos globos. Svarbiausia - gerbti vaiko asmenybę nuo mažumės. Reikia sugebėti visada rasti tinkamus žodžius vaiko išdaigoms „įvertinti“ ir negailėti pagyrimų už gerus darbus.

Dauguma suaugusiųjų įsijaučia į santykių aiškinimąsi ir pamiršta, kad šalia yra vaikai ir kad šeimyninius nesutarimus jie pakelia sunkiau už tėvus. Vaikas visada bus vartotojas. Tėvai vaikui yra jo saugumo garantija. Jokiu būdu negalima pakirsti tokio vaiko įsitikinimo. Vaikas neturi matyti savo tėvo amžinai paniurusio, pikto, viskuo nepatenkinto.

Jei sūnus elgiasi blogai, svarbu barti konkretų jo poelgį, o ne jį patį. „Taip elgiasi tik blogi vaikai“ - dėl to vaikui formuojasi menkavertiškumo kompleksas - juk jis nuoširdžiai tiki kiekvienu tėvo žodžiu.

Vienas iš būdų pagerinti tėčio ir sūnaus santykius yra skirti kokybišką laiką kartu. Tai gali būti:

• Bendri žaidimai: „Tėviškų žaidimų“ modelis dažnai yra labiau stimuliuojantis ir įdomesnis nei ramūs žaidimai su mama.
• Veikla lauke: žvejyba, sportas, žygiai, išvykos į kiną.
• Bendri projektai: kartu planuoti išvykas, nuspręsti, ką nori veikti, kur važiuoti.
• Buitiniai eksperimentai: ieškoti internete įvairių eksperimentų ir juos kartu atlikti.

Tai - žinia vaikui, kad „tu esi svarbus“, tai pastiprina jį visam gyvenimui.

Santykių su sūnumi atnaujinimas sudėtingais atvejais

Panaši situacija buvo vienoje šeimoje, kurioje sūnus pradėjo demonstruoti agresyvų elgesį. Mama ieškojo pagalbos pas specialistus, o tėvas buvo nusistatęs prieš visokius „smegenų plovėjus“. Tik gavus diagnozę ir tėvui supratus vaiko problemas, atsirado kantrybės ir noro bendrauti. Tai rodo, kad kartais tėvams reikia pagalbos, kad jie susitaikytų su vaiko sunkumais ir išmoktų su jais elgtis.

Svarbu ramiai kalbėtis su vyru apie jo jausmus, susijusius su vaiko elgesiu. Jei vyras nenori lankytis pas specialistus, galima kartu ieškoti informacijos internete, skaityti straipsnius ir tinklaraščius. Reikia duoti tėčiui laisvės ir galimybę pailsėti, ištrūkti iš namų. Vyrai nemoka taip neigiamų emocijų ir blogų išgyvenimų išreikšti, kaip moterys. Vyrai savy viską kaupia, kol sprogsta. Gal tas negražus elgesys ir kyla iš nuolatinio savęs graužimo, mąstymo, ką aš blogo padariau, kad sūnus toks ir anoks.

tags: #kai #vyras #susilaukai #sunaus

• Sužinokite daugiau apie Chicco kūdikių prekių asortimentą
• Supratimas, pagalba ir sveikimas po persileidimo
• Bobausių virimo paslaptys
• Sužinokite apie kūdikio tuštinimosi ypatumus
• Kodėl „Lietuvos balsas. Vaikai“ yra daugiau nei tik konkursas?