Kugelio klausimas kūdikių mityboje yra gana dažnas tarp tėvų. Pradedant kūdikio primaitinimą, tėvai dažnai susiduria su klausimu, kada galima įtraukti į racioną tradicinius patiekalus, tokius kaip kugelis. Šiame straipsnyje aptarsime, nuo kokio amžiaus galima pradėti duoti vaikui bulvinių tarkių patiekalus, tokius kaip kugelis, bulviniai blynai ar cepelinai, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas ir mamų patirtį. Kūdikio virškinimo sistema yra jautri, todėl svarbu atsižvelgti į amžių ir galimas alergijas ar netoleravimą tam tikriems produktams.

Daugelis mamų teigia, kad pradėjo duoti kugelio savo vaikams įvairiu amžiuje. Vieni davė paragauti dar būdami 10 mėnesių, o kiti laukė iki 2-3 metų.
Visgi, specialistai rekomenduoja būti atsargiems su tarkuotu maistu. Šiaip tai tarkuotas maistas nerekomenduojamas iki 3 metų, tačiau daug kas duoda nuo 2 metų. Esu skaičiusi, kad čia yra ypač sunkus maistas ir jo iki 3 metų yra negerai duoti. Mamytės čia rašančios anksti pradeda duoti šį maistą.
Nors rekomendacijos yra tik nuo 3 m., bet savo dukrytei daviau paragauti truputį bulvinių blynų su grietine nuo 1 m. 2 mėn. „Nesakau, kad tai gerai, bet po nedaug ir neriebiai pradėjau pratinti. Norėtųsi iki 3 m. neduoti to, ko nerekomenduoja gydytojai ir literatura, bet jaučiu, kad tikrai taip neišeis“, - teigė viena mamytė.

Bulviniai tarkių patiekalai, tokie kaip kugelis, yra laikomi sunkiu maistu mažam skrandukui. Net ir vyresniems vaikams nerekomenduojami tarkuotų bulvių patiekalai, o jau mažyliams iki trejų metų jų iš viso nereikėtų duoti.
Svarbu atkreipti dėmesį į bulvių kokybę. Žalios dėmės bulvėse atsiranda neteisingai jas laikant šviesioje vietoje. „Solaninas augalui yra naudingas, nes padeda apsisaugoti nuo kenkėjų ir mikrobų, tačiau dėl savo toksiškų savybių gali sukelti žmonių ir gyvūnų organizmo apsinuodijimą, kuris pasireikš virškinimo bei neurologiniais sutrikimais.“ Vis dėlto jei pažaliavusi ne visa, o tik dalis bulvės, neskubėkite jos mesti į šiukšlių dėžę - pakaks atidžiai apipjaustyti pažaliavusias bulvės dalis.
Bulves mitybos specialistai laiko gera, vertinga daržove. Viena priežasčių, kodėl bulvės staiga tampa nepalankiomis sveikatai, yra jų apdorojimo būdas. Kuo ilgiau ir aukštesnėje temperatūroje apdorojame bulves, tuo daugiau susidaro kancerogenų. Kancerogeninės medžiagos akrilamidai susidaro krakmolinguose produktuose, kai apdorojimo temperatūra didesnė nei 120 laipsnių. To indikatorius - spalva. Stebėkite, kad ji būtų kuo šviesesnė.
Stipriai perdirbtose gruzdintose bulvytėse nebelieka vitamino C ir daugelio kitų naudingų medžiagų. Toks patiekalas vaikams iš viso neturėtų būti siūlomas! Dažnai ir daug jų valgant, vaikui gali sutrikti tuštinimosi procesas. Gruzdintų bulvyčių neturi būti ant kasdieninio stalo, apskritai tai nėra maistas, palankus vaiko sveikatai. Taip paruoštos bulvytės iškraipo natūralų skonio suvokimą ir bulvė su lupena tampa neskanu. Atminkite, kad, išderinus vaiko natūralų skonio suvokimą, jį sugražinti daug sunkiau nei ugdyti nuo pat pradžių sveikatai palankius įpročius.
Svarbu atidžiai stebėti kūdikio reakciją į naujus produktus ir, jei reikia, pasikonsultuoti su gydytoju.
Po bulvės lupena ir iš karto po ja yra susikaupę daugiausia naudingų medžiagų, kurių netenkame skusdami. Taigi tik nušveitę bulvę šepetėliu ir nuplovę išsaugosime jos naudą. Mažiems vaikams geriau jas virti garuose, virti su lupena, galima iškepti orkaitėje ant grotelių. Jei jau bulves verdate skustas - jokiu būdu nelaikykite jų ilgai šaltame vandenyje, nes jame tirpsta vitaminai ir taip netenkate didelės dalies daržovės naudos. Be to, bulves dėkite į verdantį pasūdytą vandenį. Vandens turėtų būti kuo mažiau, taip išsaugosite dalį vitaminų. Atminkite, kad pervirti bulvių nereikia, nes kuo ilgiau verdate, tuo labiau mažėja naudingų medžiagų kiekis.
Geriausia visuomet ruošti šviežią maistą, nes vitaminai ir kiti antioksidantai nyksta ne tik verdant, bet ir vėsinant maistą, o dar mažiau lieka antrą kartą šildant maistą.
Sveikatai palanku bulves valgyti 2-3 kartus per savaitę, tinkamai jas paruošus: virtas vandenyje ar garuose, keptas konvekcinėje krosnelėje su ne daugiau kaip 1 g/100 g nerafinuotos druskos, patiekiant su šviežiomis daržovėmis, liesa mėsa ar žuvimi.

Atsižvelgiant į tai, kad kugelis dažniausiai gaminamas iš bulvių, kiaušinių, pieno produktų ir riebalų, rekomenduojama palaukti, kol kūdikis bus vyresnis nei 1 metai. Pradėkite nuo mažo kiekio ir stebėkite, ar neatsiranda alerginių reakcijų ar virškinimo problemų. Galima gaminti kugelį su cukinija, taip pat kepti orkaitėje, vengiant aliejaus.
Šis receptas yra švelnesnis ir tinkamesnis kūdikiams, nes jame mažiau riebalų ir pieno produktų.

Jei norite paįvairinti kūdikio mitybą, galite išbandyti ir kitus receptus:
Jei pastebėjote kūdikio irzlumą, pilvuko dieglius ar pūtimą, bėrimus, atpylimus, tai gali būti ženklas, kad jam netinka tam tikros maisto medžiagos. Kūdikio virškinimo sistema netoleruoja (nėra pasirengusi suvirškinti) tam tikrų medžiagų. Kita problema - kūdikis yra alergiškas tam tikriems maisto produktams. Tai rimtesnė problema, nei maisto netoleravimas. Taip pat kūdikį veikia tam tikros maiste esančios medžiagos.
Svarbu pažymėti, kad mama neturėtų atsisakyti produkto vien todėl, kad vaikui tai sukėlė pilvuko pūtimą: dauguma „rizikingų“ produktų yra sudėtinė sveikos mitybos dalis ir tikrai ne visiems vaikams dėl jų kyla bėdų. Vienaip ar kitaip, tiek mamų stebėjimai, tiek mokslininkų tyrimai rodo, kad tam tikri produktai gali būti įtraukti į „rizikingų“ produktų sąrašą visai pagrįstai.

Lietuvoje dažniausiai mažyliai pradedami maitinti daržovių tyrėmis. Sulaukus 6 mėnesių kūdikių mitybos racionas turėtų būti sudarytas ne tik iš mamos pieno, bet po truputį pildomas ir pirmosiomis daržovių košelėmis bei tyrelėmis.
Tarp rečiausiai alergijas sukeliančių daržovių - bulvės. Primaitinimą mitybos ekspertė rekomenduoja pradėti nuo bulvių: „Tai - puikus, gerai įsisavinamas energijos šaltinis. Vėliau į mitybą galima įtraukti ir kitų rūšių daržovių košeles, kas savaitę kūdikiui duoti ragauti vis naujų skonių.“
Naujas maistas - tai naujas potyris, prie kurio kūdikis turi priprasti, todėl bulvę ar moliūgą gali tekti siūlyti ne du, o gal net šešis kartus.
Pirmoji taisyklė, pradedant primaitinti - NESKUBĖTI. Tik taip galima išvengti ir pastebėti produkto netoleravimo, alergijos požymius. Jų konsistencija turėtų būti tokia kaip grietinės, be gumulėlių. Jei kūdikis springsta, gali būti, kad košelė jam per tiršta, tuomet reikėtų ją praskiesti virintu vandeniu. Apsišarvuokite kantrybe - su pirmosiomis makalainėmis mažasis supažindamas pamažu: pradedama nuo vienos daržovės, kas savaitę pridedant po naują.
Po dviejų-trijų savaičių nepastebėjus alergijos ar naujo produkto netoleravimo požymių, galima įvesti vaisinę tyrelę. Ji duodama priešpiečiams arba pavakariams. Jei pirmoje dienos pusėje rekomenduojama šviežių vaisių ar uogų tyrė, tai pavakariams vaisiai ir uogos turi būti termiškai apdoroti (virtos ant garų, ar keptos folijoje orkaitėje).
Daržoves pirmajai tyrei galima virti vandenyje arba garuose. Tiesiog reikia atkreipti dėmesį, kad kiekvienos daržovės terminio apdorojimo laikas skiriasi. Todėl verdant viename inde keletą daržovių, reikėtų susmulkinti į atitinkamo dydžio gabalėlius. Rekomenduojama skirtingos rūšies daržoves virti skirtinguose induose. Kai daržovės jau išvirtos, belieka jas sutrinti į vientisą masę. Verdant daržoves jų nepervirkite. Verdant garuose geriausiai išsaugomi naudingi elementai. Daržovės labiau išlaiko savo natūralų skonį. Dažniausiai mamos ruošdamos daržovių tyrę daro pagrindinę klaidą, kad daržoves smulkina smulkintuvu (blenderiu). Rekomenduojama termiškai apdorotas daržoves trinti per sietelį.
Dažniausios problemos su kuo susiduriama, pradedant primaitinti: žiaugčiojimas, nenoras ragauti, suvalgo nedidelį kiekį paruoštos tyrės. Visa tai lemia keletas priežasčių. Tiesiog kūdikiui reikia laiko priprasti prie naujos maisto konsistencijos, naujo skonio, naujos patirties, išmokti kramtyti ir ryti.
Kūdikio skrandžio talpa auga palaipsniui, todėl svarbu atsižvelgti į jo virškinimo sistemos gebėjimus.
| Amžius | Skrandžio talpa |
|---|---|
| Gimusio naujagimio | 5-10 ml |
| 7 dienų naujagimio | 40-60 ml |
| 1 mėnesio kūdikio | 80-150 ml |
| 6-9 mėn. kūdikio | 250 g |
| 9-12 mėn. kūdikio | 285 g |
| 12-13 mėn. kūdikio | 345 g |

Vaikas nevalgo daržovių? Jis tikrai ne vienintelis toks. Nenuleiskite rankų, jei vaikas atsisako valgyti vieną ar kitą daržovę: jis taip daro, nes instinktai liepia nesidėti į burną neaiškių dalykų. Leiskite vaikui „prisijaukinti“ daržoves. Dėkite daržoves ant stalo ir leiskite vaikui jas tyrinėti tol, kol jis ryšis jų paragauti. Rodykite pavyzdį patys valgydami daržoves. Valgykite patys tuos produktus, kuriuos siūlote vaikui, grimasomis ir garsais parodykite, kad Jums skanu. Pirkite ir gaminkite daržoves kartu su vaiku: eikite kartu apsipirkti, sudarykite jų sąrašą, paskatinkite vaiką jas rasti parduotuvėje: tai dar vienas būdas „prisijaukinti“ daržoves ir vaisius. Vėliau kartu jas ruoškite. Tai, ką „nupirko“ ir gamino pats, vaikas daug noriau išbando. Paskatinkite už tai, kad ragauja. Leiskite vaikui nuspręsti pačiam, kiek ir ko jis suvalgys. Jei vaikas suvalgys visas jam įdėtas daržoves - puiku, pagirkite, koks jis šaunuolis! Jei ne - nesureikšminkite to.
Eksperimentuokite su tekstūromis. Maži vaikai gali turėti pačių keisčiausių nuostatų dėl maisto spalvos, formų ar konsistencijos. Vieniems vaikams labiau patinka šviežios traškios morkytės, kitiems - virtų morkų ir žirnelių garnyras. Dar kitiems jų niekaip neįsiūlysite, tik paslapčia įmaišę į trintą daržovių sriubą. Šios keistos užgaidos anksčiau ar vėliau praeis - stebėjimai rodo, kad dauguma vaikų tokias užgaidas išauga iki 6-7 metų amžiaus.
Vaisiai gali būti puikus desertų papildymas ar net pakaitalas! Pavyzdžiui, šaldytų trintų bananų skonis yra beveik kaip grietinėlės ledų. Braškės, slyvos ar kiviai puikiai dera su šokoladu (be to, vaikai noriai įsijungs į jų ruošimo procesą). Pasaldinkite. Tai neatrodo pati sveikiausia rekomendacija, tačiau sauja daržovių (vaisių) su šiek tiek cukraus yra mažesnė blogybė nei jokių daržovių (vaisių) vaiko racione. Žaiskite ir mokykitės. Žaidimai puikiai motyvuoja vaikus ir daro valgymą gerokai įdomesniu procesu. Išnaudokite daržovių spalvas (tegu vaikas jas išvardina), formas (pavyzdžiui, brokolis yra panašus į medį, žirnio ankštis, į laivelį, kurio keleivius galima suskaičiuoti). „Paslėpkite“ daržoves.
Yra daugybė maisto produktų, kurių reikėtų vengti arba duoti vaikams labai saikingai, atsižvelgiant į jų amžių ir virškinimo sistemos jautrumą.
Vaikas mėgsta saldumynus, tačiau ši sąvoka be galo plati. Saldumynai - tai ne tik saldainiai, bet ir šokoladas, tortai, sviestiniai pyragėliai, kremai, plakta grietinėlė, zefyrai, chalva ir t.t. Visi minėti produktai gali būti pradėti duoti, kai vaikui sukako vieneri metai, tačiau kuo vėliau pradėsite duoti, tuo geriau, o geriausia - kai mažajam sukako 3 metai. Vaikas gimsta su saldaus skonio suvokimu, tačiau tai dar nereiškia, kad vaikams nuolat turi būti brukami bet kokie saldumynai, nesvarbu, kaip jie bebūtų pavadinti. Bet kokių saldainių maistinė vertė neprilygsta šviežių vaisių, uogų, daržovių. Saldumynai ir riebalai slopina apetitą. Tai blogai, nes vaikas nebegauna visų jo organizmo medžiagų apykaitai ir augimui reikalingų medžiagų. Patarimas vienas - nebūti vaiko užgaidų vykdytojais, nes cukrus yra skonio ir energijos turinti medžiaga, kurioje nėra kitų organizmui būtinų medžiagų.
Sveikas saldainis yra džiovintas vaisius. O sveikiausia būtų patiems saldų patiekalą pasigaminti.Vaikas riebalų turi gauti saikingai, pvz., 2 m. ir vyresniems vaikams tinka ne riebesnis kaip 2 proc. pienas, neriebūs jogurtai, kefyras, varškė, o per šventes - vaisinis jogurtinis tortas, simboliškai papuoštas šokoladu. Saldainiai, šokolado skiltelė, jau minėto torto saikinga porcija tinka tik progomis, kurios negali būti dažnos. Namuose neturi būti laikoma saldainių, chalvos ar kitų panašių saldumynų.

Greitasis maistas - mėsainiai, sūrainiai, skrudintos bulvytės, picos ir kebabai - vaikus ypač vilioja. Vaikų norą valgyti greito maitinimo restoranuose skatina ir mada. Ne paslaptis - yra tėvų, kurie nesupranta, kad greitas maistas nėra tinkamas vaikams, ir dėl to net savo atžaloms ir jų draugams rengia gimtadienius greito maisto prekyvietėse. Taip paplinta potraukis greitam maistui. Greitas maistas yra gausiai prisotintas druskos, prieskonių, kurie žadina apetitą, o tai suformuoja žalingą įprotį daug ir aštriai valgyti. Visi greito maisto patiekalai nerekomenduojami priešmokyklinio amžiaus vaikams. Jie neskirstomi į labai blogus ir blogus, blogesnius ir blogiausius. Kioskuose pardavinėjami kebabai yra greitas pakeleivio užkandis, bet ne vaikų patiekalas.
Pupelės ar žali žirneliai iš skardinių tik šiek tiek pakeičia išvirtas pupeles ar tik ką nuskintus žirnius. Padažuose, kuriuose maudosi konservuotos pupelės, žirneliai yra maisto priedų, o senelių sode užaugintos iš išvirtos tos pačios daržovės jų neturi. Tiek, kiek priešmokyklinio amžiaus vaikui reikia mėsos ar žuvies, jos poreikį puikiausiai galima patenkinti be mėsos ir žuvies konservų.
Bulvių traškučiai, sūrūs riešutėliai, krekeriai dažnai šmėžuoja ant suaugusiųjų stalo, ypač jei vaišinamasi alumi. Vaikai mokosi iš suaugusių juos mėgdžiodami, kopijuodami jų manieras ir elgesį. Jeigu blaivūs ar apspangę nuo alaus gardžiuositės klausime išvardinta užkanda, bet kokio amžiaus vaikai darys tą patį ir jokie žodiniai draudimai nepadės. Prie gėrimo ir maisto-šlamšto vaiką pripratina patys tėvai.
Rauginimas - tai produktų veikimas pieno rūgšties bakterijomis, kurių yra mūsų aplinkoje: ore, ant vaisių ir uogų, daržovių. Vaikai mėgsta raugintus, marinuotus produktus todėl, kad šie yra neįprasto skonio, rūgštesni bei kartesni. Jei vaikas nori pakramtyti ar pačiulpti kokybiškai raugto agurko skiltelę, raugto mamos ar močiutės - prašau. Tačiau suprantama, raugintos, marinuotos daržovės, vaisiai ar kiti rauginti ir marinuoti produktai nėra ir vaikų iki 3 metų kasdienis maistas. Vaikams kokybiškų marinuotų, raugintų daržovių ar kitų produktų gali būti įmaišyta į daržovių mišraines, salotas. Nei raugintos, nei marinuotos daržovės nepakeičia žalių - šviežių daržovių ir vaisių, o marinuota, sūdyta mėsa nepakeičia šviežios - šaldytos.
Įdomu palyginti mitybos įpročius Lietuvoje ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Čilėje, tradicinė virtuvė, kaip ir lietuviška, skalsi ir ne itin sveika. Tiesa, valgoma labai daug baltos duonos, mėgstami saldumynai, ypač su virtu kondensuotu pienu, panašiu į lietuviškąjį Rududu. Dėl tokių mitybos įpročių didelė dalis visuomenės turi bėdų su antsvoriu.
Kalbant apie mažylių primaitinimą, Čilėje visai nerekomenduojamos kruopų košės, čia jos nepopuliarios. Augindama sūnų, viena mama klausė pediatro, ar neverta būtų vieną kartą per dieną duoti kruopų košės, bet jis parekomendavo verčiau įberti šiek tiek kruopų į daržovių ir mėsos košes.
Kartais sakoma, kad nėštumo metu moteris turėtų valgyti už du, tačiau tai yra netiesa. Energijos poreikis nėštumo metu išauga, palyginus, nežymiai. Esant nepakankamai, skurdžiai ar stipriai apribotai žindyvės mitybai, jos organizmas naudos savo atsargas tam, kad būtų užtikrinta pakankama pieno gamyba ir optimali motinos pieno sudėtis.
Svarbu pažymėti, kad papildomų kalorijų poreikis išlieka viso žindymo metu, net ir pradėjus primaitinimą, bet žindymui retėjant. Iki kūdikio primaitinimo (t.y. ~ pirmuosius 6 mėn.) pieno gamyba yra intensyviausia, vėliau ji kiek nuslopsta, tačiau žindymo pradžioje yra sunaudojama dalis motinos kūno riebalų atsargų ir jie nebegali būti naudojami kaip energijos šaltinis. Lietuvos akušerių ginekologų draugijos pateikiamose rekomendacijose teigiama, kad žindančios moterys netenka svorio būtent dėl kūno riebalų atsargų sunaudojamo: per pirmuosius 6 mėn.
