Auksinis stafilokokas (lot. Staphylococcus aureus) yra viena iš labiausiai paplitusių bakterijų pasaulyje, kurią ant savo odos ar nosies gleivinėje nešioja maždaug trečdalis visų žmonių. Daugeliu atvejų šis „sugyventinis” nesukelia jokių problemų arba sukelia tik nedidelius odos negalavimus. Ši rutulio formos bakterija natūraliai egzistuoja žmogaus mikrobiotoje, dažniausiai aptinkama nosies šnervėse, pažastyse, kirkšnyse ar ant rankų odos. Kol mūsų imuninė sistema veikia sklandžiai, o oda yra nepažeista, bakterija išlieka pasyvi.
Situacija drastiškai pasikeičia, kai bakterija patenka į gilesnius organizmo sluoksnius, kraujotaką ar vidaus organus. Tuomet nekalta bakterija tampa mirtinai pavojingu priešu, galinčiu sukelti sepsį, pneumoniją ar kaulų infekcijas. Infekcija prasideda tada, kai bakterija įveikia organizmo apsauginius barjerus. Tai gali nutikti per menkiausią įbrėžimą, įpjovimą, chirurginę žaizdą ar net per kateterio įvedimo vietą. Patekęs į palankią terpę, stafilokokas pradeda sparčiai daugintis ir išskirti toksinus, kurie žaloja aplinkinius audinius ir sukelia uždegiminį atsaką.

Kūdikiai gali užsikrėsti auksiniu stafilokoku keliais būdais:
Kūdikiai išties disbioze suserga dažniau, nes jų žarnyno mikroflora nepastovi ir priklauso nuo mamos bei aplinkos mikrofloros. Dažniau auksinis stafilokokas įsivyrauja tuose mažylių organizmuose, kurie yra nusilpę. Ar naujagimis, susidūręs su auksiniu stafilokoku, susirgs, priklauso nuo imuninės sistemos. Kuo silpnesnis mažylis, tuo didesnė tikimybė, kad bakterija sukels užkrečiamąją ligą.
Auksinio stafilokoko infekcija kūdikiams gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo infekcijos vietos ir sunkumo. Susirgęs kūdikis tampa neramus, blogai valgo, mažai ar visai nepriauga svorio, dažnai be priežasties rėkia, tuštinasi žalsvomis išmatomis su gleivėmis, viduriuoja, atpila. Gali atsirasti pūlinukų, vočių, supūliuos bambutė.
Dažniausiai auksinis stafilokokas pasireiškia odos infekcijomis. Simptomai gali varijuoti nuo paprasto spuogelio iki didelių, skausmingų pūlinių. Tai yra viena dažniausių stafilokoko apraiškų. Veido bėrimas gali būti vienas iš ryškiausių požymių.
Greta istorijoje minimi supūliavusi bambutė, pažastėlėse ir už ausyčių atsiradę pūlinukai, o ant nugarytės iškilusi didžiulė pūlinga votis.
Dr. Sophia Müller pabrėžia: „Net mažas pūlinukas gali būti rimtos infekcijos pradžia. Jei skausmas ar paraudimas plinta, negalima delsti - būtina kreiptis į gydytoją.“

Kai bakterijos patenka į plaučius, išsivysto stafilokokinis plaučių uždegimas (pneumonija). Jam būdingas aukštas karščiavimas, kosulys su pūlingais ar kruvinais skrepliais, krūtinės skausmas ir dusulys. Kai bakterija patenka į kraujotaką (bakteriemija), ji gali nukeliauti į bet kurį organą. Tai vadinama invazine infekcija, kuri yra pavojinga gyvybei. Jei stafilokokas nukeliauja į plaučius, išsivysto stafilokokinė pneumonija. Jei bakterijos pažeidžia širdies vožtuvus, išsivysto endokarditas, pasireiškiantis krūtinės skausmu, ritmo sutrikimais ir kvėpavimo nepakankamumu. Meningitas gali pažeisti smegenis, sukelti cerebrinį paralyžių, kurtumą, regėjimo ir raidos sutrikimus, priepuolius ir net būti mirties priežastis.
Dr. Matteo Russo pažymi: „Kuo giliau infekcija įsiskverbia, tuo sunkiau ją sustabdyti. Kraujyje esantis auksinis stafilokokas reikalauja neatidėliotino gydymo ligoninėje.“
Auksinis stafilokokas yra viena dažniausių apsinuodijimo maistu priežasčių. Retas, bet gyvybei pavojingas toksinio šoko sindromas, nors istoriškai siejamas su tamponų naudojimu, gali išsivystyti bet kam po operacijų ar odos nudegimų. Svarbu paminėti ir MRSA (meticilinui atsparų auksinį stafilokoką), kuris mutavo ir tapo atsparus daugumai įprastų penicilino grupės antibiotikų. MRSA infekcijos simptomai iš esmės nesiskiria nuo paprasto stafilokoko - tai tie patys pūliniai, celiulitas ar pneumonija.
Svarbu atskirti auksinio stafilokoko infekciją nuo kitų odos ligų, tokių kaip atopinis dermatitas ir egzema, kurios taip pat pasireiškia veido bėrimais kūdikiams.
Atopinis dermatitas - neišgydoma odos būklė, bet mes galime kontroliuoti jos eigą, palengvinti ir atitolinti paūmėjimus. Priežastis - žmogaus vidinių (genetinių) ir išorinių (aplinkos) veiksnių sąveika. Sausa oda ir silpnesnė apsauginė odos funkcija gali būti nulemta genetiškai, tokia oda yra jautresnė fiziniams, cheminiams ar kitokiems aplinkos veiksniams. Ligą gali paūminti įvairūs alergenai: maisto, įkvepiami alergenai, kontaktiniai alergenai. Dauguma žmonių, linkusių sirgti atopinėmis ligomis - egzema, astma, šienlige, yra auksinio stafilokoko turėtojai.
Simptomai: Kūdikiams ir mažiems vaikams dažniausiai beria veidą (kaktą, skruostus, ausų kaušelius), plaukuotąją galvos dalį, rankų ir kojų tiesiamuosius paviršius. Vargina stiprus niežėjimas, ypač naktį.
Gydymas: Gydant atopinį dermatitą svarbu pašalinti alergenus ir įvairius dirgiklius, provokuojančius ligą. Labai svarbi tinkama odos priežiūra, pirmiausia odos drėkinimas. Odos būklei paūmėjus gydymui skiriami vietiniai priešuždegiminiai vaistai. Esant infekcijos požymių (stiprus paraudimas, šlapiavimas, pūlinukai) gali būti skiriami antibakteriniai vaistai.
Egzema - populiariausia ilgai besitęsianti odos liga. Oda tampa sausa ir pažeista uždegimo. Sunkiais atvejais oda parausta, lupasi ir pažeistą vietą labai niežti. Kartais ligos priežastis būna alergija pienui. Tokiu atveju rekomenduojama vaiką kuo ilgiau žindyti ir vengti kitokio pieno. Tai sumažins dermatito riziką vaikui ateityje.
Simptomai: Mažesniems negu metukų vaikams paprastai išberia žandukus, už ausyčių, krūtinę ir nugarytę. Dažnai išberia taip pat ir galvą, todėl atsiranda pleiskanų. Vyresnių vaikų ligos požymiai panašūs į suaugusiųjų.
Gydymas: Paprastai gydytojas pasiūlo individualų gydymą. Vieną kartą susirgus egzema, liga gali kartotis. Mažiems vaikams ji praeina savaime, bet gydymo, kuris garantuotų visišką ligos išnykimą, nėra.
Odoje taikiai gyvenančios bakterijos, patekusios į odos mikro įtrūkius, gali sukelti infekciją, ypač - jeigu vaikas stipriai kasosi. Pažeista odos vieta pasidengia gelsva luobele, pro kurią veržiasi skystis. Gali padidėti šios kūno vietos limfmazgiai, o kartais infekcijos požymiai neišryškėja. Galima įtarti infekcinę egzemą, jeigu nepaisant gydymo pažeistas plotas didėja.

| Būklė | Bėrimo Išvaizda / Tipas | Dažniausiai Pažeidžiamos Vietos | Papildomi Simptomai | Sukėlėjas |
|---|---|---|---|---|
| Auksinio stafilokoko impetiga | Didelės pūslės, kurios trūksta ir pasidengia medaus spalvos šašais | Aplink nosį ir burną, delnai | Skausmingas bėrimas | Staphylococcus aureus |
| Furunkulas | Raudonas, ištinęs, skausmingas guzas su pūlinga viršūne centre | Plaukuotos kūno vietos, veidas, pažastys, intymios vietos | Stiprus skausmas | Staphylococcus aureus |
| Atopinis dermatitas | Sausos, pleiskanojančios, paraudusios dėmės (gali šlapiuoti) | Kūdikio veidas (kakta, skruostai, ausys), galvos oda, tiesiamieji paviršiai | Stiprus niežėjimas (ypač naktį), sausa oda | Genetiniai ir aplinkos veiksniai |
| Egzema | Sausa, paraudusi, besilupanti oda, sunkiais atvejais šlapiuojanti | Žandukai, už ausyčių, krūtinė, nugarytė, galvos oda | Labai niežti, pleiskanos | Alergija (pvz., pienui), odos uždegimas |
| Infekcinis dermatitas | Gelsva luobelė, pro kurią veržiasi skystis | Pažeista odos vieta, dažnai kur vaikas kasosi | Gali padidėti limfmazgiai | Odoje gyvenančios bakterijos (patekusios į mikro įtrūkius) |
Auksinio stafilokoko infekcijos gydymas priklauso nuo infekcijos sunkumo ir vietos. Paprastai gydytojai skiria antibiotikus ir liepia vartoti gerąsias bakterijas, kad organizmas stengtųsi kovoti pats. Kitąkart nusilpus imunitetui, auksinis stafilokokas atsinaujina - tiesiog svarbu laiku tai pastebėti ir kreiptis į gydytoją. Ypač svarbu stebėti vaikus iki 3 metų.
Jei kūdikio būklė yra patenkinama, nėra skysčių trūkumo požymių, jis nekarščiuoja, nėra vangus, auga jo svoris, gydyti tinka probiotikai. Suprantama, visiškai ignoruoti stafilokoko negalima, ir jei jis išplinta už žarnyno ribų, su juo elgiamasi agresyviau - skiriamas gydymas antibiotikais. Žinoma, po jų kurso vėlgi visuomet pavartokite gerųjų bakterijų (patiems mažiausiems jų būna lašiukų formos). Tai padeda atstatyti mikrofloros pusiausvyrą. Disbiozės priežastis gali būti ir netinkama mamos mityba, kai kūdikis žindomas. Tokiu atveju padėtų probiotikai kartu su mamos dietos korekcija.
Greta atveju, kai kūdikiui buvo vos du mėnesiai ir kraujo tyrimai rodė uždegimą, buvo skirtas 5 dienų antibiotikų kursas, po kurio būklė žymiai pagerėjo, tačiau atsirado disbiozė ir sausesnė, šiek tiek paberta oda, kas gali būti alerginė reakcija į antibiotikus.
Esant odos infekcijoms, gali būti skiriami vietiniai antibiotikai, tokie kaip Fucidin tepalas. Fucidin tepalo sudėtyje yra veikliosios medžiagos natrio fuzidato, kuris yra antibiotikas, turintis stiprų antibakterinį poveikį prieš daugelį mikroorganizmų. Tepalas tepamas ant pažeistų odos vietų 2-3 kartus per parą, įprastai 7 paras. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Fucidin tepalo sudėtyje yra butilhidroksitolueno (E321), kuris gali sukelti vietinių odos reakcijų arba sudirginti akis ir gleivinių paviršius. Mažus, paviršinius pūlinukus galima gydyti šiltais kompresais ir higiena, tačiau gilesnės infekcijos reikalauja gydytojo priežiūros. Bandymas patiems „išspausti” furunkulus gali būti pavojingas, nes infekcija gali išplisti į kraują. Atsiradusius odos pažeidimus reikia sutvarstyti.
Be antibiotikų, svarbu užtikrinti tinkamą odos priežiūrą:
Nereikia visų naujagimio neramumų nurašyti stafilokokui. Pirmiausia apsilankykite pas gydytoją, aptarkite tai. Jis įvertins vaikučio būklę, svorio prieaugį, aptarsite maitinimą. Jei reikės, atliks išmatų tyrimą - koprogramą ar bakteriologinį tyrimą, kuris suteiks daug informacijos apie žarnyno būklę. Gali būti, kad bus paskirta neurologo konsultacija. Juk naujagimio neramumas būna nulemtas ne tik pilvelio, dažniau kaltininkė yra nebrandi centrinė nervų sistemos veikla.
Nedelsiant kreipkitės į medicinos įstaigą, jei pastebėjote, kad odos paraudimas plečiasi akyse, jaučiate stiprų karštį pažeistoje vietoje arba jei mažą žaizdelę lydi aukštas karščiavimas ir šaltkrėtis. Ypač atidūs turėtų būti tėvai - jei vaikui atsiranda pūlingų pūslių (impetigos požymių), būtina profesionali apžiūra, kad infekcija neišplistų kitiems šeimos nariams ar darželio grupėje.
Siekiant užkirsti kelią stafilokokų plitimui, svarbu laikytis geros asmeninės higienos. Įprastas rankų plovimas muilu ir vandeniu, ypač po kosulio ar čiaudėjimo, gali sumažinti infekcijos perdavimo riziką. Sergantys žmonės turėtų būti izoliuoti, kad būtų užkirstas kelias bakterijų perdavimui kitiems.
Dažniau auksinis stafilokokas įsivyrauja tuose mažylių organizmuose, kurie yra nusilpę, todėl svarbu stiprinti kūdikio imunitetą.
Taikant prevencines priemones siekiama kuo labiau sumažinti stafilokokų perdavimo riziką naujagimiams ir kūdikiams. Kelią infekcijų plitimui gali užkirsti itin griežta higiena. Naujagimiai ir kūdikiai gali susirgti, jei stafilokokų bakterijos patenka į kraują ar kvėpavimo takus. Ligoninių personalas imasi atsargumo priemonių, kad apsaugotų mažuosius pacientus, tačiau auksinis stafilokokas yra paplitęs ir ligoninėse. Nėščiai moteriai nėra atliekami auksinio stafilokoko tyrimai, nes net skyrus antibiotikų ir sunaikinus bakteriją tuoj pat vėl ją „pasigautų”.