Išnešioti naujagimiai įprastai gimsta sverdami 2500-4000 g, tačiau jų svoris ima mažėti jau pirmomis valandomis po gimimo. Naujagimio ir kūdikio svoris - labai delikatus reikalas visų pirma dėl to, kad mažyliai gimsta skirtingo svorio, svorį lemia lytis, genetika, mamos įpročiai nėštumo metu, įvairūs kiti faktoriai. Tačiau sveikų ir išnešiotų naujagimių svoris turėtų būti artimas standartiniam vidurkiui.
Naujagimių tėveliai ypač baiminasi, kad dėl per mažo svorio naujagimiui teks grįžti į ligoninę. Svoris - viena didžiausių pirmųjų mėnesių aktualijų. O daugiausia rūpesčio sukelia nepakankamas svorio augimas. Naujagimio svorio augimas - svarbus bendro vystymosi ir sveikatos būklės rodiklis.
Iš karto po gimimo naujagimis pradeda netekti dalies savo kūno svorio. Šis svorio kritimas - visiškai įprastas ir normalus. Taip nutinka dėl to, kad pasikeičia aplinka (iš šlapios terpės patenkama į sausą), naujagimis netenka skysčių per šlapimą ir tuštinimąsi mekonijumi (juodos, tirštos, bekvapės pirmosios išmatos).
Maždaug 75 proc. naujagimių kūno masės sudaro vanduo, kuris palaipsniui pašalinamas. Vandens naujagimiai netenka ne tik su šlapimu ir išmatomis, bet ir per odą bei plaučius. Pirmasis naujagimių maistas - priešpienis, padedantis iš žarnyno greičiau pašalinti mekonijų ir „užvedantis“ visą virškinimo sistemą. Pirmosiomis dienomis naujagimiui visiškai užtenka priešpienio.
Nustatyta, kad vidutiniškai naujagimiai netenka 6-7 proc. savo gimimo svorio. Daugiau svorio (iki 7-10 proc.) netenka motinos pienu maitinami naujagimiai. Nuo pat gimimo pieno mišiniu maitinami naujagimiai netenka maždaug 5 proc. Pirminis svoris greičiau sugrįžta pieno mišiniais maitinamiems naujagimiams.

Tačiau panikuoti tikrai nereikėtų: normalu, kad laiku gimęs, sveikas bei žindomas naujagimis per pirmąsias kelias gyvenimo dienas numeta 7-8 proc. Po svorio netekimo pirmosiomis dienomis naujagimiai palaipsniui pradeda priaugti ir tikimasi, kad tas prieaugis augimo lentelėse seks nuosekliai savo liniją.
Svorio augimą lemia fiziologija, naujagimio maitinimo būdas ir kt. Yra keletas esminių priežasčių, kodėl naujagimis gali sverti per mažai arba jo svoris auga nepakankamai.
Pasitaiko, kad nėštumas trunka tiek, kiek rekomenduojama - 40 savaičių, tačiau naujagimis gimsta mažesnio svorio, negu įprasta. Naujagimio svoris gali būti per mažas (hipotrofiškas) dėl to, kad mama serga lėtine liga ar nebakterine infekcija: citomegalija, toksoplazmoze. Kai kas stebisi, kad per mažo svorio kūdikio sulaukia diabetu serganti mama, nes įprasta manyti, kad ši liga susijusi su per dideliu naujagimio svoriu. Tačiau jei diabetas moterį vargina jau seniai ir atsirado kraujagyslių pokyčių, naujagimis gali sverti per mažai, nes jomis į vaisiaus organizmą pateko nepakankamai deguonies.
Per mažas vaikelio svoris gali būti dėl mamos mažakraujystės, įgimtos širdies ydos. Vaisiaus svoris nėštumo pabaigoje gali lėčiau augti dėl gimdos trūkumų (pavyzdžiui, ji dviragė) ar miomų. Įtakos turi ir vaisiaus apsigimimai, chromosominės ligos (ypač būdingos Edvardso, Patau sindromams). Tada vaisiaus raida sulėtėja gana anksti ir kūdikis gimsta mažesnis.
Simetrinė hipotrofija būna naujagimiui, kuriam deguonies ir maisto medžiagų apykaita sutriko gana anksti ir visi organai nukentėjo beveik vienodai. Todėl ir galva, ir krūtinė tokia pat maža. „Asimetrinis vaikelis“ atrodo ne taip gražiai, nes jį bėda ištiko paskutiniais gyvenimo įsčiose mėnesiais, organizmas puolė saugoti svarbiausius organus ir dėl to galva gali atrodyti didelė, o pats kūnas liesas, be reikiamo riebalų sluoksnio.
Pagrindinė mamų baimė ir vienas dažniausiai kylančių klausimų - ar naujagimiui užtenka pieno? Menką kūdikio svorio augimą gali lemti, visų pirma, netinkamas krūties apžiojimas. Svarbu, kad žindantis kūdikis apžiotų kuo daugiau aureolės (tai rudasis plotelis aplink spenelį). Mamai lengviausia būtų pastebėti žindimo judesių skirtumus. Naujagimis gali čiulpti krūti ir negerti pieno.
Čiulpimas turėtų paskatinti mamai pieno tekėjimą (pieno tekėjimo refleksą, oksitocino refleksą). Tačiau tam čiulpimas turėtų būti aktyvus ir intensyvus. Jeigu čiulpimas yra vangus, silpnas, jeigu pridėtas prie krūties naujagimis atsipalaiduoja ir ima snausti, tada pienas nepateka ir nėra ką gerti žindymo metu. Kad mamai pradėtų tekėti pienas, naujagimis turi aktyviai skatinti pieno tekėjimą.
Kiek laiko labai gerai ar gerai geriantys pieną vaikai turi praleisti prie krūties yra įvairių nuomonių. Vieni specialistai tvirtina, kad sumoje labai gero gėrimo laikas per vieną maitinimą turėtų būti 10-15 min. Dar kiti specialistai sako, kad iš to kaip gerai naujagimis geria pieną niekaip negalime nustatyti KIEK iš tiesų pieno išgėrė.
Kai kurie kūdikiai gali suvartoti pakankamai kalorijų, bet jų neįsisavina. Naujagimiai žįsdami ar gerdami pieną iš buteliuko dažnai užmiega, tad juos reikėtų žadinti. Taip pat kūdikiams reikia laiko mokytis ir adaptuotis - naujagimiai turi išmokti koordinuoti čiulpimą, kvėpavimą ir rijimą. Iki 12 mėn. didžioji dalis kalorijų vis dar gaunamos iš mamos pieno arba pieno mišinio.
Kai kurie kūdikiai gali suvartoti pakankamai kalorijų, bet jų neįsisavina. Šias problemas gali sukelti:
Kai kuriems kūdikiams reikia daugiau papildomų kalorijų, nes gautąsias jie greitai metabolizuoja. Priežastys gali būti šios:
Gydytojas kiekvieno mėnesinio vizito metu kūdikį pasvers, pamatuos jo ūgį ir galvytės apimtį. Kūdikio svoris yra vienas iš daugelio svarbių parametrų, kuriuos gydytojas gali pasitelkti tam, kad nustatytų, kaip vystosi kūdikis. Svarbu suprasti, kad kiekvieno kūdikio svorio augimo tempas labai individualus ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Vieną mėnesį mažylis gali priaugti daugiau svorio, kitą - mažiau. Dažnai pasitaiko, kad pirmąjį-antrąjį mėnesį kūdikio svorio prieaugis labai akivaizdus. Vėliau augimas tarsi sustoja - taigi organizmas pats reguliuoja svorį.
Vertinant vaikučio svorio prieaugį, svarbu jį lyginti su ūgiu - stebėti, ar svoris atitinka ūgį. Tai atlieka mažylio gydytojas. Kūdikių augimą ir svorį taip pat lemia genetika: lieknų tėvų ir vaikai bus linkę priaugti mažiau svorio, ir atvirkščiai.
Naujagimių ir kūdikių augimui ir vystymuisi įvertinti naudojamos specialios lentelės ir diagramos. Jų esmė - dydžiai suskirstyti į 100 intervalų. Procentilė - tai vaiko rodiklio (svorio, ūgio, galvos apimties ir pan.) palyginimas su kitais tokio pat amžiaus ir lyties vaikais. Pvz.: jei vaiko rodmuo yra 56 procentilėje, reiškiasi išrikiavus į eilę 100 vaikų, pastarasis užimtų 56 vietą eilėje. Pati pozicija nereiškia, kad vaikas auga geriau ar blogiau, lyginant su kitais.
Jeigu gydytojas sako, kad kūdikio svoris yra 25 procentilėje, tai reiškia, kad 75 proc. tokio pat amžiaus kūdikių sveria daugiau už jūsiškį, o 25 proc. sveria mažiau. Kūdikis yra vidutinio svorio, tačiau į mažesnę vidurkio pusę (t. y. sveria šiek tiek mažiau nei vidutiniškai). Jei vaiko ūgis ir svoris diagramose yra tarp 3-97 procentilių, tada jo išsivystymas yra normalus, tačiau jeigu ūgio ir svorio kreivės progresuojančiai mažėja, nustatomas mitybos sutrikimas.

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, nustatyta, kad žindomi kūdikiai per pirmąjį gyvenimo mėnesį priauga apie 155-241 gramą per savaitę arba 20-30 gramų per dieną. Po to augimo tempas šiek tiek sulėtėja ir per 4-6 mėnesius priaugama apie 92-126 gramus per savaitę arba 11-16 gramų per dieną. 6 mėnesių amžiaus žindomų kūdikių augimas dar labiau lėtėja, tačiau jų sveikata ir toliau išlieka puiki. Minimalus svorio augimas - 125 g per savaitę. 7 ir daugiau parų amžiaus naujagimis per parą šlapinasi ne mažiau kaip 6 kartus.
Vertinant augimo rodiklius taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bendrą paveikslą, t.y. vertinti svorį ir ūgį. Kadangi vaikai linkę augti etapais (lyg laiptų pakopomis), gali būti, kad dėl ne tokio spartaus svorio augimo „kaltas“ staigus ūgio šuolis.
Jeigu gimęs naujagimis pirmosiomis dienomis po gimimo netenka daugiau nei 10 proc. svorio, arba jeigu kūdikis svorio nepriauga ilgesnį laiką, gali atsilikti bendroji raida, sutrikti augimas. Todėl jeigu kūdikis nepriauga svorio, jam būtina medicininė priežiūra ir tinkamų problemos sprendimo būdų paieška.
Tačiau yra dalis naujagimių, kurie praleisdami visą parą - realiai visą parą, mama dažniausiai atsitraukia tik į tualetą - prie krūties, o šlapinimosi ir tuštinimosi mažai, naujagimis neramus prie krūties, o nuo jos atitrauktas įsiverkia. Vėl padavus krūtį per kelias minutes ima snausti.
Štai keletas indikacijų ir jų interpretacijų, susijusių su vaiko svoriu ir ūgiu:
| Matavimai / Indikacijos | Interpretacija |
|---|---|
| Svorio mažėjimas ar ūgio atsilikimas | Organinė patologija |
| Matavimai < 3 procentilių, tačiau augimas nuolatinis | Tikriausiai ne hipotrofija, o intrauterinis augimo atsilikimas, šeiminis - konstitucinis žemas ūgis |
| Svoris, atsižvelgiant į amžių, yra mažesnis negu ūgis pagal amžių | Vaikui trūksta maisto |
Skyrus tinkamą maitinimą, dažniausiai to pakanka, naujagimiai priauga reikiamo svorio. Jeigu nustatomas per mažas vaiko kūno svorio didėjimas, skiriamas didelis dėmesys taisyklingai vaiko priežiūrai, mitybos režimui ir mitybos korekcijai. Pagalba mažo svorio naujagimiui apima:
Jei manote, kad pieno nepakanka, yra strategijų, kaip pagausinti pieno gamybą. Tiesiog dažniau kūdikį glauskite prie krūties, būtinai žadinkite ir maitinkite kūdikį naktį, taikykite oda prie odos kontaktą, žindykite kas 1-2 val. Jei žindomas 1-6 mėn. kūdikis yra per mažo svorio, patartina nenutraukti žindymo, tačiau vertėtų pasitarti su žindymo konsultante. Labai svarbu įvertinti, ar kūdikis tinkamai apžioja krūtį ir efektyviai išraukia pieną; žindyti pagal poreikį. Be to, žindomo kūdikio suvartojamų kalorijų kiekį galima padidinti jam papildomai duodant ištraukto motinos pieno ar mišinio. Pasaulio sveikatos organizacija atkreipia dėmesį, kad per greitas svorio augimas kūdikystėje gali būti susijęs su vėlesnėmis sveikatos problemomis, kaip nutukimas ir medžiagų apykaitos sutrikimai. Jeigu norite sužinoti daugiau apie žindymo naudą, dažniausiai pasitaikančius iššūkius ir gauti patikimų mokslu pagrįstų patarimų, kviečiame apsilankyti portale „Žindymo Gidas“.

Mitybos koregavimas yra vaiko, kuris turi per mažą kūno svorį, gydymo pagrindas, todėl manoma, kad turi būti skiriamas adekvatus baltymų ir didesnis kalorijų skaičius. Kūdikiui ir mažam vaikui būtina gauti pakankamą kiekį pagrindinių maisto medžiagų. Per mažo svorio vaikai gauna per mažai pagrindinių maisto medžiagų ir kalorijų, todėl mitybos koregavimo tikslai yra šie: atsižvelgiant į ūgį, pasiekti idealų svorį, pašalinti pagrindinių maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų stoką, pasivyti tam tikrai amžiaus grupei būdingus augimo kriterijus, išmokyti tėvus taisyklingos vaiko mitybos.
Į vaiko mitybą turi būti įtraukiami mėgstami ir toleruojami maisto produktai bei patiekalai, tačiau vaikų mityba turi būti subalansuota ir įvairi. Paros energijos poreikis turi būti apskaičiuojamas individualiai. Kai suvalgomo maisto kiekis padidėja iki rekomenduojamo, maitinimai retinami iki 5-6 kartų per parą.
Svarbu sukurti teigiamą aplinką valgymo metu:
Jei vaiko svoris per mažas, gali kilti pagunda duoti kaloringo, bet nesveiko maisto - saldainių, saldžių sausainių, bandelių, pyragaičių, saldžių gėrimų. Tai nėra tinkamas sprendimas, nes svarbiausia yra subalansuota mityba.
Palyginus su antsvoriu ir nutukimu, per mažas vaiko svoris sulaukia mažiau Europos tyrėjų dėmesio, šia tema yra tik kelios išsamios mokslinės studijos. 2000-2017 m. Europoje vaikų ir paauglių, kurie yra nepakankamo svorio, skaičius buvo nemažas (8-9 %), ypač Rytų Europoje, ir per pastarąjį dešimtmetį buvo pastebėta nežymiai didėjanti per mažo svorio vaikų skaičiaus tendencija. Per mažo svorio paplitimas Europos šalyse labai skyrėsi, pavyzdžiui, Vengrijoje 18,1 % 2-9 metų vaikų buvo nepakankamo kūno svorio, Velse - 16 % 11 metų mergaičių, o Slovėnijoje, Suomijoje ir Norvegijoje - 1 %. Pasaulinės mitybos ataskaitos (Global Nutrition Report (2020)) duomenys atskleidė, kad 2016 m. Europoje 10,3 % berniukų ir 11 % mergaičių nuo 5 iki 19 metų buvo per mažo svorio. Vis dėlto Rytų Azijos, Lotynų Amerikos ir Karibų patirtis rodo, kad perėjimas nuo per mažo svorio iki antsvorio ir nutukimo gali būti labai spartus.
Remiantis Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, 2020-2021 m. 14,8 % mokinių Lietuvoje turėjo per mažą kūno svorį. Per mažas vaiko kūno svoris yra mitybos nepakankamumo indikatorius ir sukelia ilgalaikius sveikatos padarinius, pvz., psichinės ir emocinės sveikatos sutrikimus, elgesio problemas ir žemus mokslo pasiekimus, yra susijęs su sumažėjusiu kognityviniu vystymusi, nepalankiomis sveikatos pasekmėmis visam gyvenimui.