Jeigu sutuoktinių pora nori reguliuoti vaikų skaičių pagal moters vaisingumo požymius, nenaudodama dirbtinių apsisaugojimo priemonių, toks principas vadinamas natūraliu šeimos planavimu (NŠP). Natūralus šeimos planavimas - šeimos planavimo metodai, kuriuos taikanti pora vaisingumo pažinimo būdu gautą informaciją panaudoja siekdama nėštumo arba jį atidėdama.
Svarbu pabrėžti, kad NŠP nėra tas pats, kas vaisingų ciklo dienų skaičiavimas. Remiantis vien tik ciklo kalendoriumi galima pastoti tomis dienomis, kurias laikėte nevaisingomis. NŠP metodikoje svarbiausias - vaisingumo pažinimas.

NŠP metodas apima dviejų vaisingumo požymių - vidinės kūno temperatūros bei gleivių stebėjimą ir interpretavimą. Štai kaip veikia šie požymiai:
Populiariausi metodai:
Gana dažnai tenka išgirsti, kad NŠP metodai yra nepatikimi ir jų taikymas ribotas. Naujausi moksliniai tyrimai paneigia šį mitą. Nustatyta, jog teisingai simptoterminį NŠP metodą taikančių tiriamųjų grupėje Pearlo indeksas buvo 0,4. Tai reiškia, kad per vienerius metus vidutiniškai pastoja 0,4-5 proc. porų.
| Metodas | Stebėjimo pagrindas |
|---|---|
| Simptoterminis | Gleivės ir BKT |
| Kreitono modelis (CrMS) | Gleivių stebėjimo sistema |
| FEMM metodas | Gleivės, menstruacijos, ovuliacija |

Viena iš pagrindinių sėkmingo NŠP metodo naudojimo sąlygų yra kasdienis vaisingumo stebėjimas. NŠP praktikuojanti trijų vaikų mama E. Kosaitė-Čypienė tikina, kad kasdienė simptoterminio metodo sistema nėra itin sudėtinga: „Išmokę stebėti vaisingumo požymius užtruksite penkias minutes per dieną“.
Svarbu vengti klaidingos informacijos, kurią dažnai pateikia internetas ar netikslios mobiliosios programėlės. Teisingas NŠP mokymasis ir taikymas suteikia žinių apie kūną, leidžia anksčiau pastebėti sveikatos sutrikimus, o sutuoktinių bendravimas ir atsakomybės pasidalijimas gerina tarpusavio santykius. Tai nieko nekainuojantis ir neigiamos įtakos sveikatai neturintis metodas.