P. Mažylio gimdymo namai Kaune yra viena reikšmingiausių Lietuvos akušerijos įstaigų, turinti gilią istoriją ir didelį indėlį į šalies mediciną. Birželio 1 dieną P. Mažylio gimdymo namų kiemelyje buvo surengta šventė Vaikų gynimo dienos proga - „Istorija atgimsta mažyliuose“.
Nuo 1936 m. balandžio 4 d., kai Kaune buvo įkurta ši privati akušerijos - ginekologijos ligoninė, o dabar įstaiga tiesiog vadinama P. Mažylio gimdymo namais, čia jau gimė 100 tūkst. kūdikių.
Šios įstaigos įkūrėjas prof. P. Mažylis susistemino akušerines ginekologines paslaugas, sukūrė sistemą, siekiančią mažinti vaikų ir motinų mirtingumą, rašė knygas, operacijų metodikas, kuriomis dar ir dabar naudojamasi. Laikinoji gimdymo namų vadovė Irena Tumelionienė iš atsiminimų knygų ir metraščių nupiešė prof. P. Mažylio paveikslą: „Labai atsakingas, labai reiklus, kruopštus, sąžiningas, rūpestingas, reikalavo aukšto lygio priežiūros, nes gimdymas brangiai kainuodavo. Jis ir iš studentų reikalaudavo pačio aukščiausio lygio. Štai prisiminimuose rašo, kad vienas studentas atėjo perlaikyti egzaminą į jo kabinetą. Vaikinas taip bijojo, kad net... prisišlapino. Buvo tokio lygio drausmė!". Griežti reikalavimai kelti ir kolektyvui: akušerės visad vaikščiodavo su preciziškai baltomis kepuraitėmis, itin tvarkingos išvaizdos, puikiai išmanė savo darbą. Anuomet privačioje ligoninėje gimdymas atsieidavo nepigiai. „Galėjo kainuoti tiek, kiek karvė, anų laikų rodikliais - tikrai nemažai", - pastebėjo I. Tumelionienė.
Po P. Mažylio gimdymo namus vedžiojusi gydytoja akušerė ginekologė Henrieta Kažemėkaitytė besdama į paradines duris V. Putvinskio gatvėje pažymi, kad nuo pat 1936 m. išlikęs tas pat įėjimas į pastatą ir laiptinės. Nors pastatas rekonstruotas, tačiau autentiškos detalės paliktos. Čia jau gimė 100 tūkst. vaikų, o dabar per dieną vidutiniškai gimsta 3-4 mažyliai. „Štai ir dabar (mosteli ranka į gimdyklą) gimdymo bloke krykštauja ką tik į pasaulį atėję kūdikiai. Magiška akimirka", - kalbėjo H. Kažemėkaitytė.

Šventėje apsilankė garbus svečias, šios ligoninės įkūrėjo, Lietuvos akušerijos pradininko prof. Prano Mažylio anūkas - Vasario 16-osios akto atradėjas, mokslininkas, dėstytojas prof. Liudas Mažylis. Vos prasidėjus šventei prof. L. Mažylis ligoninei įteikė brangią dovaną - seną, firminį šios įstaigos voką su sveikinimu ir savo nuotrauka.
„Tai mano senelio 1936 m. įsteigta ligoninė, apsilankius čia sukyla nostalgija. Pats juk dešimt metų pastate įrengtame bute gyvenau pas senelį P. Mažylį. Šiuo metu gyvenu visai netoliese. Nuostabu atvykti čia ir „kiaurai“ apžiūrėti laiptines, koridorius, kur prabėgo vaikystė. Tai stebuklingiausi prisiminimai! Jaučiuosi kaip atvykęs į gimtąjį namą“, - besišypsodamas kalbėjo prof. L. Mažylis. Jis kartu su tėvais ir seneliais gimdymo namuose įrengtame 6 kambarių bute gyveno iki 10 metų.
Sovietmečiu, kai privati P. Mažylio ligoninė buvo nacionalizuota, mažajam Liudui seneliai ir tėvai griežtai liepdavę nenuklysti į ligoninės koridorius, o aukštų čia buvę net keturi. „Išėjęs iš mūsų buto laiptinėje mačiau duris, per kurias buvo galima patekti į gimdymo namų patalpas, bet to niekada nemėginau“, - teigė L. Mažylis. Jis prisiminė, kad gimdymo namuose iki šiol stovi nemažai interjero detalių, išlikusi koridorių struktūra, laiptinių porankiai, kabinete stovi originali kėdė, kabo senasis šviestuvas, tebetarnauja tie patys laiptai, parketas. Dabar šiose patalpose įrengtos įprastos palatos ir operacinės, senojo buto - nelikę. Tiesa, apie jį primena netoliese stovintis P. Mažylio biustas.
„Daug kas pasikeitę, pažiūrėkite kokie agregatai išdygo, viskas patobulėję, įrengtas baseinas, bet dera pažymėti, kad mano senelis statė šį pastatą kaip to meto moderniausią, viduje net stovi „Šindlerio“ liftas, kuris ir dabar vežioja žmones. Kaune tokių turbūt tik du", - pasakojo prof. L. Mažylis. Jis pastebėjo, kad sovietams nacionalizavus ligoninę, jos senelio butas nepaliestas, tad išliko dokumentai, baldai, knygos, tai paveldas, kurį anūkas iki šiol kruopščiai saugo. „Kaune prasidėjus leidimų statyboms išdavimui, senelis po 1960 m. gavo leidimą pastatyti kitą namą ir iš čia išsikraustė", - pasakojo profesorius. Irena Tumelionienė džiaugėsi, kad prof. L. Mažylis dalį išsaugotos senelio bibliotekos padovanojo gimdymo namams.

P. Mažylio gimdymo namų vadovo pavaduotojas akušerijai ginekologijai Marius Goberis prisiminė, kad įstaigoje, veiklos pradžioje, per metus gimdavo po 2 tūkst. mažylių, o šiuo metu per metus po 1 tūkst. Be to, per visą šios ligoninės istoriją stipriai pasikeitė požiūris į vyrų dalyvavimą gimdyme: anksčiau jų neįleisdavo į skyrių, tad būdavo, vyrai ir per langus įlipa ar paslapčia perduoda moterims lauktuvių. Dabar liberaliau, vyrai dalyvauja apie 60-70 proc. gimdymų. Paminėtina, kad gydytojo Mariaus Goberio veikla susijusi ir su vienu rezonansiniu atveju.
Pašnekovas paminėjo, kad šiuose gimdymo namuose 2009 m. abortui kreipėsi moteris. Redakcijai pirmadienį siųstame tekste, kurį šeima derino su advokatu, apie netikėtą nėštumą moteris sužinojo šių metų rugpjūtį. Kadangi kaunietė su vyru jau augina du vaikus, o mažiausiajam jų tik septyni mėnesiai, pasitarus su sutuoktiniu ir aptarus finansines bei šeimos galimybes auginti dar vieną vaikelį, moteris užsiregistravo konsultacijai bei apžiūrai į P. Mažylio gimdymo namus.
„Atvykusi moteris buvo apžiūrėta Kaune gerbiamo gydytojo Mariaus Goberio. Šis gydytojas moters konsultacijos metu nurodė, kad jo nustatytas tik 7-8 savaičių nėštumas, tad šeimos bendru sutarimu buvo nuspręsta nėštumą nutraukti. Po konsultacijos moteris buvo paruošta operacijai, gydytojo teigimu, viskas pavyko sklandžiai ir moteris po kelių valandų buvo išleista namo“, - dėstoma tekste. Čia reikia pažymėti, kad, patikimomis „Kas vyksta Kaune“ žiniomis, Dovilė gimdymo namuose registravosi ne konsultacijai, o nėštumo nutraukimui, apmokėjo už šią paslaugą ir buvo nustatyta tvarka apžiūrėta prieš procedūrą. Gydytojas vaisių siūlė nešioti, bet pacientė nesutiko.

Praėjus dviem dienoms, Dovilė esą pasijuto blogai, prasidėjo stiprūs skausmai, kraujavimas ir greitosios medicinos pagalbos brigada moterį išvežė į gydymo įstaigą. „Ir ten prasidėjo nesuvokiamas košmaras. Po gydytojo apžiūros Kauno ligoninės Priėmimo skyriuje paaiškėjo, kad moters gimdoje yra gyvas, plakančia širdimi beveik 19 savaičių kūdikis, tačiau be jokio šanso išgyventi, kadangi prieš tai P. Mažylio gimdymo namuose moteriai operacijos metu visgi buvo atliktas ne nėštumo nutraukimas, o nuleisti vaisiaus vandenys. Moteris buvo skubiai stacionarizuota, pradėtas taikyti gydymas dėl itin stipraus ir gyvybei pavojingo uždegimo. Kadangi įsčiose vis dar plakė kūdikio širdis, kelias paras buvo laukiama vaikelio natūralios mirties ir po jos sekė natūralus gimdymas, tik deja be džiugios pabaigos, moteris namo grįžo ne su vaikeliu ant rankų, o su kūdikiu karste“, - dramatiškai nupasakojami tolesni įvykiai, kuriuos teko ištverti nėščiajai. LSMU Kauno ligoninėje moteriai buvo nustatytas 18 savaičių ir 3 dienų nėštumas. Dovilė „Kas vyksta Kaune“ tikino, kad su vyru būtų nusprendę šį nėštumą tęsti, jei būtų žinoję jį esant tiek pažengusį.
Tuo metu kaunietę gydymo įstaigoje aplankęs M. Goberis esą paaiškino, kad vaisius buvo sėdimoje padėtyje, kartu su placenta prisitvirtinęs kairėje pusėje, dėl to nėštumas pasirodė ankstyvas. Šeima dėl šio įvykio kreipėsi į policiją, Kauno apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kauniečiams procese atstovauja medicinos advokatas Modestas Sriubas. LSMU Kauno ligoninės vyr. komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas šį atvejį komentuoti atsisakė, kadangi vyksta ikiteisminis tyrimas.

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Nėštumą komplikuojančių ligų sektoriaus vadovas doc. dr. Vladas Gintautas „Kas vyksta Kaune“ paaiškino, kad nėštumo nustatymo paklaida priklauso nuo diagnostikos būdo. „Iki nėštumo vidurio, 24-26 savaičių, jeigu nėra kokių nors ligų ar įgimtos chromosomų anomalijos, ultragarsu galima nustatyti vaisiaus amžių maždaug savaitės tikslumu. Tiksliausia, kai tyrimas atliekamas pirmąjį nėštumo trimestrą, o antroje pusėje, kai darome visuotinę patikrą 18-20 savaičių, tikslumas siekia savaitę ir 10 dienų į vieną arba kitą pusę. Jei tyrimas atliekamas paskutiniame trimestre, paklaida gali siekti tris savaites“, - kalbėjo V. Gintautas.
Docentas pabrėžė, kad apsirikimo tarp 8 ir 18 savaičių tiriant ultragarsu neturi būti. „Čia jau protu nesuvokiama, kad taip galėtų būti, tokia klaida neįmanoma. Net ir klinikinio tyrimo metu čiuopiant gimdą atskirsi, tai 8 ar 18 savaičių vaisius, jau nekalbant apie ultragarsą. Dydžio santykis maždaug kaip musės ir dramblio. 8 savaičių gemaliukas bus mažesnis nei 1 cm, o 18 savaičių jau matosi visos struktūrinės vaisiaus dalys“, - palyginimą pateikė V. Gintautas. Pagal galiojančią Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką, moteriai pageidaujant, nėštumą leidžiama nutraukti iki 12 savaičių, jei šiai operacijai nėra kontraindikacijų, o didesnį nei 12 savaičių nėštumą leidžiama nutraukti, kai jis gresia moters gyvybei ir sveikatai.
Specialistas pažymėjo, jog bet kokia intervencija į žmogaus kūną gali baigtis mirtina komplikacija, bet žmogus, ryždamasis invazinei procedūrai, pasirašo sutikimą, kad tai būtų daroma ir turi būti supažindintas su galimomis komplikacijomis, įskaitant ir mirtinas. Anot V. Gintauto, esant medikamentiniam abortui, galutinai išsivalyti ne visada pavyksta. Instrumentais iki galo viskas pavyksta dažniau, tačiau tai irgi nėra visiškai užtikrintas dalykas. „Gimdos išvalymas instrumentais - lazda su dviem galais. Iš vienos pusės, norisi kuo geriau išvalyti, kita vertus, jei pernelyg stengsiesi, gali išgramdyti gimdos gleivinę, kas ateityje moteriai gali turėti neigiamų pasekmių. Arba, labai atkakliai gramdant, galima netgi pradurti gimdą. Nieko nuostabaus, kad po procedūros kažkas liko“, - kalbėjo docentas, pridūręs konkretaus atvejo komentuoti negalintis. Tam reikėtų turėti ne tik moters nupasakotą istoriją, tačiau ir dalyvavusių gydytojų paaiškinimus, pirminę dokumentaciją. V. Gintautas neatmetė galimybės, kad bus teisėsaugos pakviestas audituoti šio atvejo, mat kaip nepriklausomas specialistas yra dalyvavęs teisminiuose procesuose.
Šeimai atstovaujantis medicinos advokatas M. Sriubas naujienų portalui patikslino, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 str., dėl tarnybos pareigų neatlikimo, kokia bus tyrimo eiga, kol kas neaišku. Procesui dar tik surinkti dokumentai, laukiama specialistų išvados dėl vaisiaus mirties priežasties. Vėliau, tikėtina, bus atliekami kiti tyrimai ir vykdomos apklausos. „Ar gydytojas sulauks atsakomybės, negaliu pasakyti, bet pirmas įspūdis buvo „kaip taip galima padaryti?“ Pakankamai ženklus skirtumas tarp 8 ir 18 savaičių, šioje vietoje kažkaip nesueina. Ir savaime man kyla klausimas, ar tai nėra nusikalstamas aplaidumas. Pati klientė pasakojo, kad ikiteisminis tyrimas susidūrė su sunkumais surinkti duomenis: išreikalauti medicininių dokumentų, paimti vaisių tyrimui reikiamoje institucijoje, ne kažkur viduje. Pirmo skambučio metu man buvo šokas, kaip taip įmanoma, bet susidėliojus visus veiksmus buvo kreiptasi į teisėsaugą“, - dėstė M. Sriubas. Advokatas tokių atvejų savo praktikoje teigė neturėjęs, pavadino tai unikaliu atsitikimu. „Jeigu kas pasakytų, kad tiek metų patirties turintis gydytojas negebės atlikdamas echoskopiją įvertinti vaisiaus amžiaus… niekada negalėtum pagalvoti, kad taip nutiktų. Suprantu, gali suklysti savaitę, dvi, bet suklysti taip. Įdomu, kokį pasiaiškinimą turės gydytojas. Specialistas turi teisę ir atsisakyti duoti parodymus, kurie galimai lemtų jo atsakomybės kilimą, įmanoma tokia gynyba“, - svarstė advokatas. Remiantis Baudžiamojo kodekso 229 str., valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pacientų atsiliepimai apie gydytoją Marių Goberį yra įvairūs: