Užpalių krašto istorijos ir kultūros monografija
Užpaliai - tai vietovė, kurios istorija siekia net keletą šimtmečių prieš mūsų erą, o rašytiniuose šaltiniuose miestas pirmą kartą paminėtas prieš 780 metų. Prieš 230 metų Užpaliai gavo Magdeburgo teises, tai liudija apie ilgą ir turtingą jo istoriją.
Šio krašto istoriją rinko ir puoselėjo viltį išleisti knygą garsus praėjusio šimtmečio archeologas, Utenos kraštotyros muziejaus įkūrėjas Antanas Namikas. Savo krašto istorija mane plačiau pasidomėti pirmiausia paskatino žurnalisto profesijos ypatumai, amžinoji gimtinės, artimų kraštiečių likimų ir bendrystės trauka.
Tuo tarpu „Versmės“ leidykla, jos vadovas Petras Jonušas, įgyvendina dar negirdėtą istorijoje idėją - tautos istoriją, etnografinę medžiagą išsaugoti rašytinio paminklo - solidžios monografijos pavidalu. Jei ne ši idėja, tai ir Užpalių kraštotyrininkų medžiaga taip ir gulėtų skryniose, dalis - Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto saugyklose, dar nedidelė dalis - Užpalių gimnazijos muziejuje, kuriame surinkta jau šiais laikais nebenaudojamų buities rakandų, mokyklos istoriją fiksuojančių nuotraukų ir ypač vertinga Užpalių krašto tautodailės darbų pavyzdžių kolekcija. Keliuose albumuose sukaupta audimo, mezgimo pavyzdžių iš lino kolekcija.
Rengiant monografiją „Užpaliai“, kraštotyrinė medžiaga buvo gerokai ir kryptingai papildyta „Versmės“ leidyklos surengtoje mokslinėje tiriamojoje ekspedicijoje. Ypatingą dėmesį ekspedicijos dalyviams parodė Užpalių seniūnas Vytas Jurka. Jau pirmą dieną, po ekspedicijos programos aptarimo seniūnijoje, ekspedicijos dalyviai buvo maloniai nustebinti Užpalių garbės pilietės Viktorijos Jovarienės svetingumo įkurdinant ekspedicijos dalyvius jos viloje ant Šventosios kranto, kur visus sužavėjo ne tik nuostabi gamta, puikios gyvenimo sąlygos, bet ir V. Jovarienės sodyboje esanti klėtis su gausiu eksponatų arklininkystės muziejumi. Daugelį nustebino ūkininkės V.
Šio krašto žmonių likimai - tarsi legendos ar neparašytų romanų paslaptys. Tiesa, apie šį kraštą jau parašyta ne viena knyga: Adolfo Sprindžio romanas „Ne visiems lygiai“, kurio herojai - užpalėnams pažįstami žmonės, Jono Rudoko „Mes - kilmingi žmonės“, skirta protėvių šaknų paieškoms, yra dar keletas knygų, skirtų kaimų istorijoms ir žmonėms - M. Dovydaitienės „Vilučiai“, R. Abukauskienės, V. Morkūnienės, P. Sirvydytės „Kaniūkai“, B. Zinkevičienės, K. Miškinio „Viešeikių kaimas“, V. Indrašiaus „Antakalniai ir Norvaišiai“, G. Sirutienės „Žaibiškės“. Bene išsamiausia dabartinės Užpalių seniūnijos istorija, surinkta kraštotyrininkų medžiaga sudėta S. Balčiūno ir V. Kuliešienės knygoje „Užpaliai - mūsų svajonių kraštas“, išleista 1999 metais. Tačiau net ir visose šiose knygose pateikta medžiaga apie Užpalius negali prilygti jau parengtai dviejų dalių „Versmės“ leidyklos monografijai „Užpaliai“.
Rašytojas Vytautas Indrašius jau po pirmųjų susitikimų ekspedicijos metu su Norvaišių kaimo gyventojais, anot užpalėnų, netilpo savo kailyje sužinojęs, kad po 1863 m. sukilimo iš šio kaimo į Samaros guberniją buvo ištremta 11 šeimų, o jų sodybose apgyvendintos 22 rusų kolonistų, atėjūnų šeimos. Daug naujų partizaninio judėjimo faktų užfiksavo V.
Kraštotyrininkų surinktą ar archyvuose sukauptą medžiagą ekspedicijos dalyviai solidžiai papildė Užpalių valsčiaus kaimuose susitikę su ilgaamžiais. Mokslinis požiūris apie Užpalių krašto kryždirbystę, kapinių paminklus ir istoriją išsamiai atsispindi humanitarinių mokslų daktarės Jolantos Zabulytės straipsnyje. Štai Daugilio kaime ekspedicijos dalyvė Daiva Ivanauskaitė sutiko savo sodyboje vasaras praleidžiantį Vilniaus užpalėnų klubo seniūną Jaronimą Galvydį, kuris nebe dalgiu, o japoniška žoliapjove dailiai nukirpęs veją, parodė dar išsaugotą špižinių puodų kolekciją, kuri buvo naudojama duonkepėje krosnyje bulvėms šutinti, viralui viri. Įsirengęs naujovišką pirtį, J. Galvydis senojoje jau tik malkas sukrovęs.
Laiko ženklus ryškiai pajuto ekspedicijos dalyviai, susidomėję sodybų aplinka - beveik nebeauginamos rūtos, mirtos darželiuose, dar yra bijūnų, jurginų, kvapiųjų jazminų, o šiaip jau pilna importinės, egzotiškos augmenijos. O kiek sudėtingų permainų metų epizodų pateikė iš šio krašto kilę žmonės savo išsamiuose atsiminimuose ar tik papasakodami vieną kitą momentą iš savo gyvenimo. Štai Vytautas Mikučionis pasakoja, kaip per Gailiešonių kaimą po karo grįžo rusų kareiviai ir išbadėję prašė pavalgyti. „Matuška, očen vkūsnaja vaša kaša“ (liet. „Motinėle, labai skani jūsų košė“) - gyrė ruselis šaukštu iškabinęs dubenėlį sviesto, nesulaukęs, kol išvirs bulvės.
„Užpalių“ monografija buvo sumanyta kaip 1999 m. Stanislovo Balčiūno išleistos knygos „Užpaliai - mūsų svajonių kraštas“ tęsinys, gerokai praplėsta ir papildyta 2-oji laida, kurios apimtis turėjo pasiekti įprastinę tūkstančio puslapių „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų apimtį. Nuotraukoje 2009 m. užfiksuotoje darbų pradžioje nei monografijos vyriausiasis redaktorius S. Balčiūnas, nei „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas nežinojo, kad realybė buvusią viziją pralenks du kartus ir 2013 m. parengtą „Užpalių“ monografiją sudarys nebe vienas, o 2 tomai, kurių bendra apimtis perkops 2 tūkst.
Už nuoširdų darbą rengiant monografiją „Užpaliai“ esu dėkingas buvusiam ilgamečiam Užpalių seniūnui Vytui Jurkai, mokslinę ekspediciją Užpalių apylinkėse rėmusiai Užpalių garbės pilietei ūkininkei Viktorijai Jovarienei, Užpalių gimnazijos direktorei Virginijai Stulienei, mokytojai, kraštotyrininkei Vandai Kuliešienei, visiems užpalėnams, padėjusiems rinkti medžiagą monografijai ir net iš savo kuklių santaupų ar pensijų paskyrusiems lėšų knygos leidybai. Dėkoju Istorijos skyriaus redaktoriui Juozui Skiriui, Etnologijos skyriaus redaktorei dr. Editai Korzonaitei ir Kalbos skyriaus redaktorei Reginai Rinkauskienei, mokslinių publikacijų redaktorei Gabijai Juščiūtei.
Monografijoje pateikiami moksliniai straipsniai apie Užpalių apylinkių geologinę sandarą, dirvožemius, hidrologinius mokslinius tyrimus, gyvosios gamtos, faunos gausą ir įvairovę. Taip pat publikuojami straipsniai apie Užpalių krašto istoriją, etnografiją, kalbotyrą, menotyra, kultūrologiją, geografiją, sociologiją ir tautosaką. Autoriumi yra nemažas būrys žymių Lietuvos mokslininkų ir kultūros veikėjų.
Elektroniniu formatu monografija išleista 2014 m. gegužės 29 d. Jos apimtis - 1000 egzempliorių.
Tiesa, apie šį kraštą jau parašyta ne viena knyga, tačiau dviejų dalių „Versmės“ leidyklos monografija „Užpaliai“ yra bene išsamiausia dabartinės Užpalių seniūnijos istorija, surinkta kraštotyrininkų medžiaga.
Monografijos I tomo 590 puslapyje pateikta kraštotyrininkų surinkta medžiaga apie partizanų ir skrebų susirėmimą Galvydžių sodyboje. Ji rašo, kad skrebai pusbroliai Antanas Tranas ir Jurgis Tranas bei A.Čipkus, kažkur prisigėrę, nakčia atėjo į Galvydžių sodybą išvyti partizanų. Jurgiui Tranui liepė atsigulti kieme ant žemės, o jie eisią į namą ieškoti partizanų. Pamačius bėgančius, Jurgiui liepė šaudyti. Bet Čipkus, matyt suvesdamas senas „sąskaitas“, čia pat nušovė Jurgį. Galvydžiai ir jų duktė Bronė miegojo seklyčioje. Taip pat pas Galvydžius gyveno mokytojas Baniūnas. Visi jie girdėjo šūvį ir atpažino skrebų balsus. Rytą skrebai Galvydžius mušė, daužė, tėvui net dantis išmušė, kad slėpė partizanus, kurie skrebą nušovę. Galvydį išsivarė į skrebarnią, grasindami sušaudyti. „Užpalių“ knygos pirmajame tome Aloyzas Palskys prisiminimuose apie gyvenimą kaime pokario metais, plačiai aprašė savo šeimos ryšius su partizanais. Knygai išėjus, jo sesuo Stanislava atnešė įdomią šeimyninę nuotrauką, kurioje matyti Kustų kaimo Laisvės kovų dalyvio, nusipelniusio gyvuli...
Tačiau ir archyvuose, ir žmonių atsiminimuose liko daug įdomių faktų, prisiminimų, kuriais pasipildys elektroninis knygos variantas. Yra nespausdinti kelių užpalėnų atsiminimai vien todėl, kad juose pasakojama apie Sibirą, užpalėnų patirtį tremtyje, o su Užpaliais mažai sąsajų. Tačiau tie atsiminimai autentiški, pagrįsti įdomiais faktais ir juos išgyveno prisiminimų autoriai užpalėnai. Leidykla laukia daugiau atsiminimų, atsiliepimų, minčių, kurios gali papildyti spausdintą medžiagą.
Monografijoje taip pat pateikiama informacija apie Užpalių valsčiaus savivaldą, partizanų likimo kelius, Užpalių parapiją 1784 metais, Antakalnius, Norvaišius ir kitus Užpalių valsčiaus kaimus. Yra spalvotų iliustracijų puslapių intarpai „Kraštovaizdis, gamtos ir istorijos paminklai“.
Monografija „Užpaliai“ yra didelės apimties leidinys, apimantis daugybę temų ir pateikiantis išsamų Užpalių krašto istorijos, kultūros ir gamtos vaizdą.
tags: #nijole #morkunaite #gime
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
