Vaikų darželis: ugdymas, priežiūra ir adaptacija
Vaikų darželis - pirmoji švietimo sistemos pakopa, privati arba vieša ikimokyklinio ugdymo įstaiga, paprastai skirta vaikams nuo dviejų iki penkerių ar šešerių metų. Vaikų darželis, tai ugdymo įstaiga skirta ikimokyklinio amžiaus vaikams, kurioje vaikai mokomi pagrindinių įgūdžių, naudojant žaidimus ir kitas mažamečiams pritaikytas ugdymo priemones.
Žaismingumu ir meile vaikams pulsuojanti ikimokyklinė ir priešmokyklinė ugdymo įstaiga, įkvėpta begalinės meilės vaikams. Mūsų MISIJA - užkrėsti vaikus patrauklia ir malonumą teikiančia veikla, kuri užtikrintų jų individualių galių augimą. Mes laikomės nuostatos, kad vaikai yra aktyvūs mokymosi proceso dalyviai ir geba patys kurti savo savarankišką mokymąsi. Bendradarbiaudami, dalindamiesi patirtimi ir išsamiai nagrinėdami jiems aktualias temas, vaikai tampa savo žinių ekspertais. Mums darželis, tai antri namai, kuriuose kiekvienas vaikas turi jaustis saugus, mylimas ir išgirstas.
Žaidimas - tai pagrindinė vaikų gyvenimo ir ugdymosi forma. Vaikų vaizduotės, kalbos, kūno raiškos žaismė lydi kiekvieną vaikų veiklą, tyrinėjimus bei atradimus. Mums svarbu tenkinti ir turtinti pagrindinius vaikų poreikius, tokius kaip žaidimo, saugumo, draugystės, komunikavimo, pažinimo džiaugsmo, kūrybinės saviraiškos. Didelį dėmesį skiriame glaudžių ryšių tarp pedagogų, vaikų ir jų tėvų puoselėjimui.
Vaikų darželio istorija ir raida
Vaikų darželis - privati arba vieša ikimokyklinio ugdymo įstaiga, paprastai skirta vaikams nuo dviejų iki penkerių ar šešerių metų. Vaikai mokomi pagrindinių įgūdžių, naudojant žaidimus ir kitas mažamečiams pritaikytas ugdymo priemones. Vokietijoje vaikai turi būti sulaukę trejų, Šveicarijoje keturių, o Austrijoje - mažiausiai dviejų su puse metų amžiaus. Sudarant darželio grupes vaikai skirstomi pagal amžių. Grupės sudaromos pradedant nuo lopšelinukų iki paruošiamosios grupės.
Remiantis pirmojo vaikų darželio įkūrėju Frydrichu Vilhelmu Augustu Friobeliu, tai buvo terminas aprėpiantis visas ikimokyklinio amžiaus ugdymo įstaigas. Šis terminas sujungia mokslo, vaikų ugdymo ir vaikų priežiūros sritis. Darželiai atstoja vaikų auklėjimą šeimose, bei atveria naujas galimybes mokytis už šeimos rato ribų.
Visoms ikimokyklinio amžiaus mokymo įstaigoms didelę reikšmę turėjo visų pamiršta grafienė Tereza fon Brunsvik. 1828 m. birželio 1 d. Budoje (dab. Budapeštas) ji įkūrė pirmąją vaikų auklėjimo įstaigą pavadinimu „Angelų sodas“. Jaunystėje ji gyveno Šveicarijoje, kur ji sutiko Johaną Henriką Pestalozzi. Šis susitikimas buvo lemtingas jos ateičiai. Grafienė Tereza fon Brunsvik pati įkūrė vienuolika valstybės pripažintų mažamečių vaikų auklėjimo įstaigų, profesinę mokyklą, aukštesniąją mergaičių mokymo įstaigą ir namų agronomių mokyklą. 1837 m. ji sukūrė mažamečių vaikų priežiūros susivienijimą. Ji savo pedagoginę patirtį perdavė keliaudama į Vokietiją, Angliją, Italiją ir kitas šalis. Iki jos mirties 1861 m. valstybinių vaikų auklėjimo įstaigų skaičius užaugo iki 80-ies.
XVIII a. pabaigoje buvo įkurti pirmieji mažamečių vaikų priežiūros namai. Tai padarė Johanas Frydrichas Oberlinas, Luise Šepler ir Paulina zur Lipe miestuose, kuriuose gyveno. O 1840 m. birželio 28 d. Frydrichas Vilhelmas Augustas Friobelis Blankenburge (Tiuringija) įkūrė pirmąjį „vaikų darželį“, kuriame vaikai ne tik buvo prižiūrimi, bet taip pat mokomi ir auklėjami. Terminą „vaikų darželis“ Frydrichas Vilhelmas Augustas Friobelis sugalvojo 1840 m. pavasarį keliaudamas iš Blankenburgo į Kailhau. Jo nuomone vaikas vaikų darželyje turėjo būti kaip augalas - prižiūrimas ir puoselėjamas.
1851 m. Prūsijos karalystėje „dėl ateistinių tendencijų“ vaikų darželiai buvo uždrausti. Už tai atsakingas buvo tuometinis Prūsijos karalystės ministras Karlas Otto von Raumeris. Jo ministerija buvo atsakinga už mediciną, švietimą ir tikybą. Jis nusprendė, jog Friedricho Friobelso pedagoginis požiūris buvo „pagedęs“ ir nepagrįstas. Bavarijos karalystės vidaus reikalų ministerija 1851 m. taip pat uždraudė vaikų darželius. Žiaurus likimas ištiko vaikų darželius, kurie buvo sutapatinti su laisvamanių bendruomenėmis ir jų socialistinėmis idėjomis.
1860 m. Bertos fon Marenholtz-Biulov ir politiko Adolfo Lete, palaikančio socialines idėjas, vaikų darželių draudimas buvo panaikintas. To dėka atsivėrė galimybė vaikų darželių kūrimui. Ypač tuo užsiėmė moterys, kurios buvo Friobelso pasekėjos. Pavyzdžiui, Angelika Hartman 1864 m. Kėtene (Anhaltas) įkūrė vaikų darželį pagal Friobelio pedagogines idėjas.
Pedagogas Augustas Kioleris taip pat buvo svarbus žmogus vaikų darželių vystymesi. 1863 m. jis kartu su Eleonora Hervart, Mina Šelhorn, Julie Trabert ir Auguste Mioder inicijavo ir įkūrė „Vokietijos Friobelso bendruomenę“. 1872 m. Tiuringijoje buvo įkurta bendrinė Friobelso bendruomenė ir 1873 m. „Vokietijos Friobelso Sąjunga“. Kioleris išvystė „Kiolerio-vaikų darželio pedagogiką“. Taip pat buvo pirmasis redaktorius, laikraščio skirto vaikų darželiams.
1910 m. Vokietijos imperijoje vaikų, kurie lankė vaikų auklėjimo ir ugdymo įstaigas (mažų vaikų priežiūros įstaiga, mažų vaikų mokykla ir vaikų darželis) skaičius išaugo iki 13 %. Šis procentas išsilaikė ir Veimaro respublikoje. 1919 m. Hamburge pradėjo veikti pirmasis kurčnebylių vaikų darželis, kuris veikė kartu su kurčnebylių draugija. Maždaug nuo 1920 m. smarkiai paplito Montesori pedagogika.
Vaikų darželiai Lietuvoje
Lietuvoje vaikų lopšeliai-darželiai (dar vadinami motinų, mažylių, vaikų žaidimų centrais ir kitaip) yra pirmoji švietimo sistemos pakopa. Vaikų lopšelio-darželio tikslas - padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir kitus poreikius. Vaikų lopšeliai-darželiai yra valstybiniai ir privatūs (dažniausiai išlaikomi privačių asmenų, religinių ir visuomeninių organizacijų). Skirstomi į grupes pagal amžių.
20 a. pradžioje Lietuvoje buvo steigiami lopšeliai, jie vadinti kūdikių ėdelėmis. Vaikų lopšelius-darželius steigė įvairios labdaros draugijos. 1921 m. vaikų lopšelis-darželis buvo atidarytas Kaune. 20 a. 3-4 dešimtmetyje daugiausia vaikų lopšelių-darželių įvairiose vietose išlaikė Lietuvos vaiko ikimokyklinio ugdymo draugija (1939 jai priklausė 116 vaikų lopšelių-darželių, juose buvo dirbama pagal F. W. A. Fröbelio pedagoginę sistemą) ir Šv. Vincento Pauliečio draugija (1937 jai priklausė 45 vaikų lopšeliai-darželiai, juose buvo dirbama pagal M. Montessori pedagoginę sistemą).
1921 m. Vaikelio Jėzaus draugija įsteigė pirmuosius kursus vaikų lopšelių-darželių ir vaikų prieglaudų vedėjoms rengti. 1932 m. Caritas prie Kauno mokytojų sąjungos organizavo vaikų lopšelių-darželių auklėtojų dvimečius kursus. 1936 m. ir 1939 m. Šv. Vincento Pauliečio draugija - dvimečius vaikų lopšelių-darželių vedėjų kursus, 1936 m., 1937 m. ir 1938 m. Lietuvos vaiko draugija - vaikų lopšelių-darželių vedėjų mokamus 8 mėn. kursus. Veikė ir privačių kursų.
SSRS okupavus Lietuvą vaikų lopšeliai-darželiai buvo suvalstybinti. Švietimo liaudies komisariate veikė ikimokyklinio auklėjimo įstaigų ir vaikų namų skyrius. 1941 m. pradžioje veikė 254 vaikų lopšeliai-darželiai (12 500 vaikų). Po Antrojo pasaulinio karo imta steigti daugiau vaikų lopšelių-darželių. 1959 m. vaikų darželius pradėta jungti su vaikų lopšeliais, dar vėliau vaikų lopšeliai-darželiai tapo pagrindine ikimyklinė įstaiga. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. pradėti steigti vaikų darželiai‑mokyklos. 1998 m. priimti Ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuostatai. Į ikimokyklinio ugdymo grupę priimami kūdikiai nuo gimimo iki 5 (6) m., į vienų metų priešmokyklinę ugdymo grupę - nuo 5 iki 6 (7) m. amžiaus.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. pabaigoje veikė 731 ikimokyklinio ugdymo įstaiga (miestuose - 632, kaimo vietovėse - 99) ir 517-oje bendrojo ugdymo mokyklų įsteigtos ikimokyklinio ugdymo grupės. Buvo ugdoma apie 120 900 vaikų.
Adaptacija darželyje
Vaikas pradeda lankyti darželį - šis laikotarpis vienu metu ir įdomus, ir sudėtingas tiek pačiam mažyliui, tiek ir tėvams. Pradėjus žingsniuoti į ugdymo įstaigą, viskas kardinaliai keičiasi, vaikui tenka iš naujo prisitaikyti prie pakitusių aplinkybių.
Didelė dalis tėvų, kai jų atžalai sukanka trys ar keturi metai, nerimauja ar jų vaikui bus geriau eiti į darželį, ar ir toliau augti namuose su aukle, ar močiute. Pradėjus lankyti darželį vaiko supančio pasaulio ribos plečiasi, jo patirtis didėja su lig kiekviena diena. Darželio privalumai tie, jog vaikas kiekvieną dieną stebi kitus vaikus, bendrauja, žaidžia su bendraamžiais, užsiima nauja ir įdomia veikla, atsiduria jam nežinomose situacijose. Vaikui mokantis išklausyti kitus, toleruoti bendraamžių elgesį, spręsti konfliktus, įgyjama daug naujų įgūdžių, socialinės patirties, įsisąmoninamos socialiai priimtinos elgesio normos ir moralinės vertybės.
Didžiausias mamyčių, pradedančių vaikutį leisti į darželį, rūpestis - mažylio sveikata. Pastebėta, kad dažniau serga nuolat stresuojantys, sunkiai išgyvenantys išsiskyrimą su tėvais vaikai, todėl rekomenduojama prie darželio pratinti pamažu. Nepatartina vaikutį nuo pirmos dienos palikti visai dienai darželyje. Pirmas dienas kartu su savo atžala galėtų pabūti artimas žmogus.
Ne visi vaikai vienodai adaptuojasi darželyje, nevienodai bendrauja su bendraamžiais. Kartais tėvai įsitikinę, kad vaikas suserga dėl netinkamos priežiūros darželyje, nes kol buvo namuose vaikas nesirgo. Pirma, vaikas patenka į kolektyvą, kuriame reikia adaptuotis, prisitaikyti, išmokti dalintis, savarankiškai apsirengti, užmigti. Dėl patiriamo streso silpsta vaiko imuninė sistema ir jis greičiau gali pasigauti virusą. Antra, ikimokyklinio amžiaus daug vaikų serga, ypač peršalimo ligomis. Todėl tėvai turėtų pasirūpinti vaiko grūdinimu, vaikas turėtų kuo daugiau būti gryname ore, judėti, sveikai ir reguliariai maitintis, vartoti vitaminus.
Gana dažnas tėvų skundas - kad vaikas darželyje nieko nevalgo. Tiesa, ši problema aktuali nebūtinai vien tarp pirmuosius metus darželį lankančių vaikų. Darželinukas gali sunkiai toleruoti pokyčius, o vengimas valgyti kaip tik gali būti būdas su tais pokyčiais susidoroti. Normalu, kad pasikeitusi aplinka vaikui sukelia emocinį stresą. Darželyje vaikas neišvengiamai turi pakoreguoti ir valgymo įpročius. Naujų socialinių įgūdžių mokymasis vaikui gali būti labai sudėtingas. O kur dar nauja aplinka, nauji vaizdai, garsai, kvapai, pojūčiai ir t. t. Darželio ir namų dienotvarkė gali nesutapti: skirsis pusryčių, pietų, vakarienės bei užkandžiavimo laikas. Tai gali daryti neigiamą įtaką vaikio apetitui. Viena iš nevalgymo darželyje priežasčių gali būti ir visiškai elementari - laiko stygius. Jei jūsų vaikas tiesiog valgo lėčiau ir anksčiau jo valgymo laikas nebuvo ribojamas, tikėtina, kad vaikas jausis skubinamas ir nespės pavalgyti, kai kiti grupės vaikai jau bus pasisotinę ir bėgs nuo stalo. Vaikai gali mėgti tik tam tikrą maistą. Yra ir apskritai labai išrankių vaikų, kurie valgo tik kelis produktus. Kai kurie vaikai gali nenorėti valgyti, jei jaučia bendraamžių ar darbuotojų spaudimą.
Veiksmų imkitės iškart vos pastebėję ar išgirdę auklėtojų / mokytojų nusiskundimus, kad vaikas darželyje nevalgo. Vaikai labai jautriai reaguoja į kitų žmonių, ypač tėvų, emocijas, todėl šioje situacijoje geriausia pasistengti išlikti ramiems ir pozityviems. Neleiskite vaikui perimti streso, kurį jaučiate dėl jo nevalgiadienių darželyje.
Darželyje pasidomėkite, kada vaikas pusryčiauja, pietauja ir vakarieniauja, ir pabandykite tokio pat grafiko laikytis ir namuose. Taip vaikas žinos, kada laikas valgyti, visai nesvarbu, ar tądien jis būtų namie, ar ugdymo įstaigoje. Jei nerimaujate, kad vaikas visą dieną darželyje bus alkanas, galite pamaitinti jį namuose. Vis tik dažniausiai vaikai darželyje nevalgo pusryčių bei vakarienės, todėl vaiką pamaitinkite prieš kelionę į darželį ir vos grįžę iš jo.
Jei vaikas ką tik pradėjo lankyti darželį ir dėl įspūdžių ir emocijų gausos net nepažvelgia į maistą, kelias dienas pusryčių ar pietų metu galite pasėdėti prie vaiko, padėti jam pavalgyti. Vaikui į darželį laikinai, kol jis įpras valgyti, galite įdėti maisto iš namų. Tiesa, dalis valstybinių darželių maistą ruošia visiems ugdytiniams centralizuotai, todėl nepageidauja, kad tėvai atneštų maisto iš namų, tačiau kartais tikrai galima susitarti, ypač jei produktai negendantys ir nekelia apsinuodijimo rizikos. Kiti tėvai taip pat gali išgyventi analogišką situaciją, todėl verta pabendrauti ir pasidalyti išbandytais sprendimais.
Situacija, kai vaikas sunkiai adaptuojasi darželyje, gali būti labai sudėtinga. Jei vaikas mėnesį nėjo į darželį, kasdien jį vis pro darželį pravesdavote ir vis suverkdavo pamatęs darželį, o po to pradėjo bijoti nepažįstamų moterų, uždarų patalpų, tai gali reikšti labai sunkią adaptaciją. Tokiu atveju svarbu įsitikinti, kad darželis ir jo darbuotojai yra puikūs, tada bus ramiau išeiti net ir iš dramatiškiausių scenų, ir, žinoma, kantrybė. Kad adaptacija sunki kažkurį laiką yra normalu, ne vienas specialistas sakė, kad jiems neramiau, kai vaikui daržely labiau norisi būt, nei namie. Tik jeigu tai trunka labai labai ilgai, tai vėlgi, gal gerai su kažkuo pasikonsultuoti, kad žinotumėte, ar neperspaudžiamas reikalas dar ir ar vaikui tikrai bus viskas ok.
Kai kuriais atvejais, sunkiai adaptuojantis vaikui, gali būti verta apsvarstyti kitus variantus, pavyzdžiui, palaukti, kol vaikas susitvarkys ir po to vėl bandyti eiti į kitą darželį ar pas kitą auklėtoją, arba ieškoti auklės. Vaikų darželis yra vieta, kurioje vaikai išmoksta bendrauti ir bendradarbiauti, susikaupti užduočių atlikimui, pažįsta aplinką, daro pirmuosius atradimus, ir, žinoma, pasiruošia kelionei į mokyklą. Su sąlyga, kad tame darželyje vaikui yra gera ir įdomu.
Vaidas Arvasevičius. Kaip padėti vaikui adaptuotis naujoje mokykloje (6/6)
Darželio ugdymo filosofija ir metodai
Gedimino miesto darželio Ikimokyklinio ugdymo vadovė Daiva Gerdzevičienė sako, kad ugdant mažylius čia vadovaujamasi Reggio Emilia ugdymo filosofija, kurios esminiai principai yra per žaidimą skatinti vaikų bendravimą ir bendradarbiavimą, ypatingą reikšmę teikiant aplinkai: „Darželio aplinka vaidina pagrindinį vaidmenį mūsų ikimokyklinio ugdymo programoje, kuri remiasi Reggio Emilia ugdymo filosofija."
Gedimino miesto darželis ypatingas ir tuo, kad čia daug dėmesio skiriama gamtamoksliniam ugdymui. Nuo ankstyvo amžiaus, t. y. nuo 3 metų, anglų kalbos mokoma imersijos būdu - tai vienas iš natūraliausių ir efektyviausių užsienio kalbos mokymo metodų, kai visos veiklos ir bendravimas vyksta tik ta kalba, kurios mokoma.
Priimant į darbą mokytojus vadovaujamasi principu, kad svarbiausia yra asmeninės žmogaus savybės. Kadangi šiame darželyje yra labai svarbu ugdyti vaikų emocines kompetencijas, socialinius įgūdžius, skatinti pažinti supantį pasaulį, labai daug investuojama ir į pedagogų kvalifikacijos kėlimą. Mokytojai nuolat kelia savo kompetencijas, dalyvauja įvairiose asmeninio ugdymo programose.
Kadangi dauguma darželinukų mokslus tęsia Gedimino miesto mokykloje, darželis ir mokykla glaudžiai bendradarbiauja integruotų savaičių metu, taip pat čia yra sukurtas ugdymo proceso vientisumas. Per žaidimus vaikai mokomi skaityti, pažinti pasaulį, ugdyti emocinį intelektą, taip pat muzikos, šokių, teatro, anglų kalbos - šiuos užsiėmimus veda kvalifikuoti savo srities profesionalai.
Darželyje įgyvendinama unikali mentorystės programa, kurios dėka stebima kiekvieno vaiko pažanga. Mentorystės procesas įgyvendinamas taip pat remiantis Reggio Emilia filosofijos idėjomis ir Gedimino miesto darželio veiklos planu. Pavyzdžiui, iškeliamas mėnesio tikslas mokytis bendradarbiauti klasėje. Pedagogai organizuoja veiklas taip, kad vaikams tektų kuo daugiau dirbti porose, grupėse. Mėnesio pabaigoje mokytojas suformuoja mentorystės komentarą.
Kiekvienas vaikas gali išmokti būti pagarbus, atsakingas, atjaučiantis ir drąsus. Šių tikslų siekiama remiantis Kimoči ugdymo programa. Kimočiai - tai skirtingų charakterių žaislai: besikeičiančios nuotaikos Debesėlis, nedrąsus Vikšrelis, valdinga Katė, nuolat nerimaujanti Balandė Meilė, išdykusi Lipšniakojė.
Nemažiau svarbi veikla darželyje - tai fizinio aktyvumo skatinimas. Stengiamasi vaikams nuo mažų dienų įdiegti judėjimo džiaugsmą, kad fizinis aktyvumas jiems taptų neatskiriama dienos dalimi. Taip pat ypatingas dėmesys darželyje skiriamas ir sveikai vaikų mitybai.
Gedimino miesto darželis bendradarbiauja su partneriais iš užsienio, kurie taip pat taiko Reggio Emilia ugdymo metodus. Pasirašyta partnerystės sutartis su viena Kanados ugdymo įstaiga. Taip pat bendradarbiaujama su viena Graikijos mokykla ir darželiu. Šiuo projektu bus įgyvendinama naujų mokslo metų tema „ETNO vaikams“. Vaikai iš Lietuvos ir Graikijos pažins vieni kitų folklorą, tautosaką, amatus, aprangos autentiškumą. Tarptautiniai projektai taip pat suteikia galimybę ugdyti vaikų anglų kalbos gebėjimus, pratinti juos prie šios kalbos skambesio gyvenimiškose situacijose.
Skatinant ankstyvąjį skaitymą darželyje, dalyvauta Respublikiniame kalbos ugdymo projekte „Kalbantis koridorius“. Taip pat darželyje vyko diskoteka, skirta 80-ųjų ir 90-ųjų laikmečiui, vyko šventė „Vilniaus gimtadienis - švenčiame kartu“. Mokytojos supažindino vaikus su gimtuoju Vilniumi, gamtos grožiu, įžymiais Lietuvos paminklais.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
