Vaiko gerovės komisijos paslaugos ir galimybės jų atsisakyti
Vaiko gerovės komisija (VGK) yra svarbi institucija, užtikrinanti vaikų teises ir gerovę savivaldybių administracijose. Šiame straipsnyje išsamiau aptarsime Vaiko gerovės komisijos veiklos principus, posėdžių tvarką, sprendimų priėmimo procesą, taikomas priežiūros priemones ir, svarbiausia, informaciją apie galimybes atsisakyti tam tikrų paslaugų, ypač specialiojo ugdymo.
Vaiko gerovės komisijos (VGK) veiklos principai
Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija prašymus nagrinėja uždarame posėdyje. Svarbu paminėti, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais. Vaikui turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio su juo susijusio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per vaiko atstovą įstatymų nustatyta tvarka.
Bet kokios procedūros ar bylos proceso metu su vaiku turi būti elgiamasi rūpestingai, jautriai, sąžiningai ir pagarbiai, ypatingą dėmesį skiriant jo asmeninei padėčiai, gerovei ir ypatingiems poreikiams, taip pat užtikrinant visišką jo fizinę ir psichinę neliečiamybę.
Institucijos, įgyvendinančios vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones, vaiko asmens duomenis, susijusius su vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros taikymu, tvarko tokia apimtimi, kokia tai būtina vaiko teisėms ir jo teisėtiems interesams apsaugoti ir joms pavestoms funkcijoms atlikti.
VGK posėdžių organizavimas ir dalyviai
Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija prašymus nagrinėja uždarame posėdyje, kuriame privalo dalyvauti:
- Vaikas, išskyrus tam tikrus atvejus.
- Vaiko atstovai pagal įstatymą.
- Mokyklos, kurioje ugdomas vaikas, Vaiko gerovės komisijos atstovas.
- Prašymą pateikęs asmuo (išskyrus atvejus, kai prašymą pateikė teismas).
- Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius.
- Vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo ar jo atstovas (kai vaikui buvo paskirta minimalios priežiūros priemonė).
- Vaikų socializacijos centro atstovas (kai vaikui buvo paskirta vidutinės priežiūros priemonė).
- Atvejo vadybininkas ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas.
Posėdžio pranešimas ir atidėjimas
Apie savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio vietą ir laiką šios komisijos pirmininkas posėdžio dalyviams privalo pranešti ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas.
Jeigu posėdyje nedalyvauja asmenys, kurių dalyvavimas yra privalomas, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos pirmininkas atideda posėdį ir raštu įspėja nedalyvavusius asmenis, kad kitame posėdyje sprendimas gali būti priimtas ir jiems nedalyvaujant.
Vaiko nuomonės išklausymas
Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje turi būti išklausoma vaiko ir kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų nuomonė dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pakeitimo, pratęsimo ar panaikinimo ir kitų priemonių skyrimo.
Siekiant apsaugoti vaiką nuo galimo neigiamo poveikio, vaikas gali nedalyvauti savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje. Tokiu atveju vaiko nuomonė turi būti iš anksto išklausyta vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat išklauso vaiko nuomonę, kai vaikas vengia dalyvauti savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos rengiamame posėdyje, ir apie ją informuoja posėdžio dalyvius.
Sprendimų priėmimas ir vaiko interesų užtikrinimas
Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs prašymą skirti, pakeisti, pratęsti ar panaikinti vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonę, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas jį perduoda savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui.
Kai rengiamasi svarstyti vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo klausimą, surinkta informacija ne vėliau kaip likus 4 darbo dienoms iki posėdžio pateikiama švietimo ir mokslo ministro įgaliotai institucijai išvadai gauti. Posėdžio metu pristatoma švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos išvada dėl vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo.
Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija, įvertinusi išsakytas nuomones, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus ir švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos pateiktas išvadas, informaciją apie vaiko priežiūros ir gyvenimo sąlygas, vaiko sveikatos būklę bei specialiuosius ugdymosi poreikius, vaiko atstovų pagal įstatymą teisių įgyvendinimą ir pareigų vykdymą, vaikui ir (ar) jo atstovams pagal įstatymą teikiamas socialines paslaugas ir kitą pagalbą ar jos poreikį, vaikui skirtą Baudžiamajame kodekse nustatytą auklėjamojo poveikio priemonę ir kitą surinktą informaciją, balsų dauguma priima siūlymą dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo ir kitų priemonių skyrimo.
Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės
Minimalios priežiūros priemonės
Vaiko minimalios priežiūros priemonės gali būti skiriamos maksimaliai iki vienų metų. Jei nustatomas individualus jų įvykdymo terminas, minimalios priežiūros priemonė nustatoma maksimaliai iki 20 valandų per savaitę. Svarbu, kad minimalios priežiūros priemonės skiriamos ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų.
Jeigu dėl vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą pozityviosios tėvystės, socialinių arba kitų įgūdžių stokos ar jų nebuvimo, kitų socialinės rizikos veiksnių ar aplinkybių gali būti (yra) neveiksmingas vaikui paskirtos minimalios priežiūros priemonės vykdymas, vaikui ir šeimai teikiama kompleksinė pagalba.
Vidutinės priežiūros priemonės
Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama 14 metų sukakusiam vaikui. Vaikui, nesukakusiam 14 metų, vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama išimtiniais atvejais, kai yra nustatytas pagrindas.
Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama iki vienų metų, bet ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų. Bendras vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas (įskaitant vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimą arba skyrimą iš naujo) negali būti ilgesnis kaip 3 metai. Į vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą įskaitomas auklėjamojo poveikio priemonės terminas.
Vaikas į vaikų socializacijos centrą taip pat gali būti siunčiamas Baudžiamajame kodekse nustatytas atvejais, kai skiriama auklėjamojo poveikio priemonė.
Kompleksinė pagalba ir priežiūros tęstinumas
Jeigu vaikui paskirta minimalios ar vidutinės priežiūros priemone nepavyko pasiekti teigiamų jo elgesio pokyčių, jam skirta minimalios ar vidutinės priežiūros priemonė gali būti pratęsta. Jeigu vaikas jam paskirtos vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu pasišalina iš vaikų socializacijos centro, vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas gali būti pratęstas pasišalinimo laikotarpiui.
Jeigu vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu atsiranda svarbių priežasčių, dėl kurių tikslinga keisti vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo vietą, švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija gali parinkti kitą vaikų socializacijos centrą.
Jeigu vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu vaikui skiriamas areštas ar suėmimas, vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymas sustabdomas tam laikotarpiui, kuriam skiriamas areštas ar suėmimas.
Sprendimų įforminimas ir teismo leidimai
Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo, pratęsimo ar pakeitimo nurodoma: vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, vaikui paskirta minimalios priežiūros priemonė, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo, šios priemonės vykdymo terminas ir kita svarbi informacija. Taip pat nurodomos priemonės, jų vykdymo terminas ir jas vykdantys asmenys.
Savivaldybės administracijos direktoriaus prašyme teismui dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę arba pratęsti vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą turi būti nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas prašymas, vaiko vidutinės priežiūros priemonės terminas, informacija apie vaiko nuomonę dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo, apie vaikui skirtą (skirtas) Baudžiamajame kodekse nustatytą (nustatytas) auklėjamojo poveikio priemonę (priemones) (jeigu jos buvo skirtos), išskyrus auklėjamojo poveikio priemonę - atidavimą į specialiąją auklėjimo įstaigą. Kai kreipiamasi dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę, pateikiamas vaiko sveikatos pažymėjimas.
Gavęs teismo leidimą, savivaldybės administracijos direktorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas kreipiasi į švietimo ir mokslo ministro įgaliotą instituciją dėl vaikų socializacijos centro parinkimo. Vaikų socializacijos centras parenkamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs teismo leidimą, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas priima sprendimą skirti ar pratęsti vaiko vidutinės priežiūros priemonę. Šiame sprendime nurodoma: vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, teismas, išdavęs leidimą, vaikų socializacijos centras, vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas, mokykla, kurioje vaikas mokėsi, ir kita svarbi informacija. Taip pat nurodomos vaiko atstovams pagal įstatymą siūlomos pagalbos priemonės, jų vykdymo terminas ir jas vykdantys asmenys.
Specialusis ugdymas ir pagalbos atsisakymas
Mokiniui padarius pažangą ir pasiekus bendrosiose programose numatytą patenkinamą pasiekimų lygį, ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisija raštu kreipiasi į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl specialiojo ugdymosi nutraukimo ir pateikia dalyko(-ų) ugdymosi Pasiekimų aprašą.
Tėvų teisė atsisakyti specialiojo ugdymo
Tėvams (globėjams, rūpintojams) atsisakius specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos teikimo jų vaikui, specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos teikimas nutraukiamas pateikus mokyklos vadovui prašymą raštu. Tėvai turi teisę nesutikti su tarnybos išvadomis ir atsisakyti specialiojo ugdymo. Tokiu atveju yra vadovaujamasi LR Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1775 patvirtinto „Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašo” 7.10, 8.4 ir (ar) 11 punktais.
Laikinas specialusis ugdymas yra skiriamas terminuotam laikotarpiui, kuriam baigiantis reikia atlikti pakartotinį specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą. Neatlikus pakartotinio įvertinimo, specialusis ugdymas ir švietimo pagalba yra nutraukiama ir vaikas toliau ugdomas pagal Bendrąsias programas.
Pagalba gali būti skiriama Vaiko gerovės komisijos sprendimu, tėvams sutikus. Specialiojo pedagogo pagalba skiriama, kai mokiniui (vaikui) reikalingas specialusis ugdymas. Tik Tarnybos vadovas skiria specialųjį ugdymąsi ir švietimo pagalbą. Kreiptis dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių gali tėvai, jeigu vaikas dar nelanko ugdymo įstaigos.
Vertinimų aptarimai
Vertinimo aptarimų tikslas yra kuo išsamiau ir aiškiau žodžiu pateikti informaciją ne tik ugdymo įstaigos specialistams, bet ir tėvams, apie mokinio (vaiko) pažinimo, veiklos organizacijos, elgesio, asmenybės ir kt. stipriąsias/ silpnąsias sritis, kalbėjimo ir kalbos gebėjimus ir sunkumus, socialinės emocinės srities stipriąsias/silpnąsias puses, atskirų mokymosi dalykų pasiekimus, rekomendacijas, kur tikslinga skirti dėmesį sunkumams šalinti ar mažinti. Aptarimo metu sudaroma galimybė Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) specialistų klausti, aiškintis, tikslintis, teikti pastebėjimus.
Gabių vaikų įvertinimas atliekamas tėvų (globėjų, rūpintojai) prašymu Berlyno intelekto struktūros testu jaunuoliams: gabumų ir ypatingų gabumų atpažinimas (BIS - HB). Vertinimas gali būti atliekamas pedagoginėje psichologinėje tarnyboje arba ugdymo įstaigoje.
Logopedo pagalbos svarba ankstyvojoje vaikystėje
Laikotarpis iki trejų, penkerių metų yra ypač svarbus vaikų kalbos raidai. Logopedas gali padėti nustatyti kalbos sutrikimus, pasireiškiusius ankstyvame amžiuje (t.y. iki trejų metų). Ankstyvas kalbos sutrikimo nustatymas ir ankstyvoji logopedinė intervencija gali padėti išvengti ilgalaikės kalbos plėtotės sulėtėjimo, pagerinti vaiko socialinių ir intelektinių įgūdžių raidą.
Logopedas taip pat gali padėti tėvams ir globėjams suprasti vaiko kalbos raidos etapus ir mokyti kalbos plėtojimo strategijų, taikomų namuose. Į logopedą kreiptis būtina, jeigu pastebima kokių nors kalbos ar kalbėjimo sutrikimų ankstyvoje vaikystėje. Esant kalbos plėtotės sulėtėjimui, būtina patikrinti prieškalbinių įgūdžių vystymąsi. Į logopedą rekomenduojama kreiptis kuo anksčiau, kad sutrikimai būtų identifikuoti ir laiku pradėta jų įveika.
Vaikystė yra laikas, kai kalbos ir kalbėjimo įgūdžiai sparčiai formuojasi. Tai reiškia, kad kuo anksčiau problema bus nustatyta ir pradedama įveika, tuo didesnė tikimybė, kad bus pasiektas geresnis rezultatas.
tags: #atsisakymas #vaiko #geroves #komisijos #paslaugu
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
