Nuo seno egzistuoja daugybė prietarų ir tikėjimų, susijusių su kūdikiais. Vienas iš tokių - prietaras, kad kūdikiui negalima žiūrėti į veidrodį. Šis prietaras grindžiamas tuo, kad save išvydęs jis gali išsigąsti ir ilgai nekalbėti. Tačiau šiuolaikiniai specialistai ir tėvų patirtis paneigia šiuos mitus.
Iš tikrųjų, nėra nieko panašaus. 3-4 mėnesių vaikiukai su didžiuliu malonumu stebi save veidrodyje ir netgi šypsosi. Jeigu prie veidrodžio atsistotumėte su kelių mėnesių kūdikiu, jis tikrai nesuprastų, kas gi toks žvelgia į jį iš anapus. Prabėgs dar nemažai laiko, kol mažylis supras, jog veidrodyje ne kas kitas, o būtent jis.
Pirmą kartą supažindinti su veidrodžiu galite 2-3 mėnesių kūdikį. Paimkite mažylį ant rankų ir priėję leiskite jam pažiūrėti į jį. Smalsutis susidomėjo?

4-5 mėnesių kūdikis, prineštas prie veidrodžio, ne tik smalsiai apžiūrinės "veidrodžio gyventoją", bet ir ties į jį rankutes. Galite atlikti eksperimentą, įrodantį, kad mažylis nesuvokia, jog veidrodyje - būtent jis. Paimkite žaisliuką ir kartu su vaikučiu prineškite prie veidrodžio, rodydami taip, kad mažylis matytų žaislą veidrodyje.
7-8 mėnesių amžiaus mažyliui veidrodis - puikus žaidimas ir laiko praleidimas. Nuo maždaug šio laiko iki pusantrų metukų kūdikis vis smalsiau tyrinės savo atvaizdą veidrodyje, lyg ieškodamas panašumų. Būna, kad matydamas veidrodyje save, mažylis tą "nepažįstamąjį" tarsi stumia rankomis, norėdamas, kad jis pasitrauktų.
Tik sulaukus maždaug dvejų metukų (nors tai labai individualu), vaikas suvokia, kad jis yra jis, o veidrodyje - jo atvaizdas. Taigi, veidrodis - puiki lavinamoji priemonė.
Veidrodis gali tapti ne tik pažinimo, bet ir smagių žaidimų priemone. Štai keletas idėjų:

Nors prietarų apie veidrodžius ir kūdikius yra daug, svarbiausia - stebėti savo vaiką ir reaguoti į jo poreikius bei susidomėjimą. Veidrodis gali tapti puikiu įrankiu vaiko pažintiniam ir emociniam vystymuisi, suteikdamas daug džiaugsmo ir atradimų.
Taip pat verta paminėti ir kitus prietarus, susijusius su kūdikiais, kurie neturi mokslinio pagrindimo. Pavyzdžiui, iki šešių savaičių kūdikio aplinkiniams rodyti nevalia. Net jei netikite pikta akimi, po svečių apsilankymo mažylis gali susirgti. Nužiūrėjo? Ne, greičiausiai svečiai su savimi atsinešė naujų mikrobų. Išdygus dantukui, reikia dovanoti sidabrinį šaukštelį. Šį prietarą paaiškinti labai paprasta. Sidabras pasižymi išskirtiniu antibakteriniu poveikiu. Išdygus pirmiesiems dantukams, vaikutis pradeda valgyti naujo, kieto maisto, kuris, beje, turi būti ne tik naudingas, bet ir saugus. Kūdikių negalima kirpti, o sulaukus metukų verta nuskusti. Kirpti mažylio negalima todėl, kad neva su pirmaisiais plaukeliais nukerpamas ir jo protas. Paprastai iki metukų vaikų plaukai ir taip būna reti, švelnūs, tad kirpti paprastai nėra ko, o nuo metų jie savaime tampa tvirtesni. Vaikui negalima duoti pažįstamo žmogaus vardo, ypač to, kuris yra miręs. Dėl to neva žmogus gali įsiligoti ar net numirti.
