Grupinio gyvenimo namai: naujas socialinės globos modelis

Kretingoje numatyta grupinio gyvenimo namų (GGN) statyba - tai pirmasis žingsnis rajone pertvarkant institucinės globos sistemą. Rima Narmontienė, Padvarių socialinės globos namų direktorė, kalbėjo, kad Grafų Tiškevičių gatvėje numatyta grupinio gyvenimo namų statyba - pirmoji kregždė rajone vykdant socialinės globos pertvarką.

Dabartiniai socialinės globos namai ir gyvenimas juose paprastai jų gyventojų neskatina tapti savarankiškesniais, palaipsniui kuo daugiau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą, būti jo dalimi. Globos namuose pasirūpinta maitinimu, švara ir tvarka, kitokia priežiūra, aplinkos atžvilgiu gyventojas gali būti visai pasyvus. Argi dėl to neprarandami socialiniai, savarankiškumo įgūdžiai?

Grupinio gyvenimo namuose neįgaliesiems teikiama pagalba padedant integruotis į bendruomenę, ugdant socialinius įgūdžius ir gyvenant visavertį gyvenimą. Tokio tipo namuose žmogui užtikrinama savarankiškumo, saviraiškos, tobulėjimo laisvė, sudaromos sąlygos dienos užimtumui ar darbinei veiklai.

Grupinio gyvenimo namų tikslas - orientuoti ir padėti asmeniui gyventi bendruomenėje kiek įmanoma savarankiškiau. Globos namų vadovės priminė dar vieną esminį GGN skirtumą: jų gyventojus prižiūrintys socialiniai darbuotojai turi pasirūpinti, kad šie asmenys dienos metu galėtų lankyti užimtumo įstaigas, socialines dirbtuves bei užsiimti kita veikla, atsižvelgiant į jų savarankiškumą.

Dėl nepaaiškinamų žmonių baimių, kurios, matyt, turi senas, dar iš sovietmečio ateinančias šaknis, GGN projektas Kretingoje buvo sutiktas su tam tikru nepasitikėjimu, priešprieša, - sakė R. Narmontienė. Asmenys, parinkti gyvenimui naujose sąlygose, renkami labai atsakingai, be to, juos nuolat prižiūrės, į savarankišką gyvenimą padės žengti mūsų specialistai. Kita vertus, tie asmenys ne vieną dieną, ne vieną mėnesį gyvena Padvarių globos namuose - argi kas įvyko, ar Padvariuose dėl globos namų gyventojų tvyro baimė, nepasitikėjimas?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės globos įstaigų skyriaus vedėjas Darius Pauliukonis teigė, kad Europos Sąjungoje šimtai tūkstančių neįgaliųjų, turinčių nedideles psichinės sveikatos problemas, daugelį metų gyveno didelėse, atskirose ir dažnai atokiose vietose esančiose globos institucijose, kuriose žmonėms suteikiama globa, maistas ir pastogė. Tačiau dabartiniai duomenys rodo, kad jos negali užtikrinti konkrečiam asmeniui reikalingų paslaugų ir tinkamos paramos, siekiant įtraukti žmogų į visavertį bendruomenės gyvenimą.

Fizinė atskirtis, asmeninio gyvenimo, autonomijos ir pagarbos asmens neliečiamybei trūkumas gali pakenkti asmens emocinei ir socialinei raidai, gali sukelti įvairias psichines sveikatos problemas, įskaitant agresyvumą ir depresiją, taip pat gali įtakoti papildomų negalių atsiradimą, - aiškino D. Pauliukonis. - Perėjus prie bendruomeninio gyvenimo pastebimai pagerėja bendravimo, socialiniai, akademiniai įgūdžiai ir fizinis vystymasis.

Yra parengta asmens poreikių vertinimo metodika, pagal kurią, atlikus asmens poreikių vertinimą, nustatoma, kurią susijusią su apgyvendinimu paslaugą skirti asmeniui. Taip pat iki apgyvendinant asmenį bendruomenėje atliekamas asmenų pagalbos, sveikatos ir saugumo, savipriežiūros gyvenamoje aplinkoje, socialinių ryšių bei kitų poreikių vertinimas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 30 socialinės globos namų, skirtų vaikams ir suaugusiems su proto ar psichikos negalia, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 2016-2019 metais socialinės globos namai skirtingose Lietuvos savivaldybėse įsteigė 26 GGN, kuriuose apsigyveno 200 asmenų su negalia - 30 vaikų ir 170 suaugusių asmenų.

Institucinė globos namų pertvarka Lietuvoje pradėta 2014 metais. Bendruomenės nepasitenkinimas buvo kilęs Kauno mieste, Didvyžiuose, Marijampolėje, Visagine ir Žiežmariuose. Ministerijos žiniomis, gyventojams apsigyvenus grupinio gyvenimo namuose, nusiskundimų nebuvo.

Globos namų pertvarkos akivaizdoje žmonės pamažu pradeda geriau suprasti ir įvertinti, kad neįgalieji yra visavertė visuomenės dalis. Neįgaliesiems vis labiau integruojantis į visuomenę, jiems tampant vis labiau matomiems, girdimiems, daugeliui žmonių kyla paprasti žmogiški klausimai: o kas gali būti garantuotas, kad jam pačiam niekada neprireiks grupinio gyvenimo namų?

Neteisinga, kad tėvai augina savo vaikus iki senatvės, patys jau net nebeturėdami jėgų. Noriu, kad mano vaikas pats sau galėtų išsivirti arbatos ir ją gerti kada nori, o ne kada paduoda.

tags: #padvariu #socialines #globos #namai #grupoino #gyvenimo

• Apie darželį „Giliukas“
• kaip gydyti vaiko gerklės skausmą
• Sauskelnių naudojimas kūdikiams
• Sužinokite apie naujagimio geltonas išmatas
• Smulkiosios motorikos lavinimas 5 metų vaikams