Vaisių vartojimas nėštumo metu: nauda, rizika ir svarbiausios mitybos rekomendacijos

Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Nuo būsimos mamos mitybos labai priklauso nėštumo eiga bei ar tinkamai vystysis vaisius. Todėl šiuo moters gyvenimo periodu vykstantys procesai reikalauja kur kas atidžiau peržiūrėti ir koreguoti mitybą, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Nėščios moterys labiau mėgsta saldokus ir rūgštokus vaisius. Tai gerai, jeigu žinomos tų vaisių savybės, bet vaisius reikia rinktis atidžiai. Kai kurios galbūt mano, kad visuose vaisiuose gausu maistingųjų medžiagų, nuo kurių neauga svoris. Tačiau vaisiuose, be 90% vandens, dar yra gliukozės, fruktozės, sacharozės ir vitaminų. Šios cukringos medžiagos greitai įsisavinamos, o gliukozė ir fruktozė virsta trigliceridais - riebalais, nuo kurių didėja svoris ir kraujyje labai padidėja cholesterolio.

Tinkamai pasirinkti maisto produktai gali padėti įveikti nėštumo metu pasireiškiančius simptomus, o po gimdymo - greičiau atgauti jėgas ir pasirūpinti kūdikio gerove. Mityba tiek nėštumo, tiek žindymo metu, reikalauja ypatingo dėmesio, todėl būtina užtikrinti, kad gaunamas reikiamas kiekis energijos, baltymų, mineralų ir vitaminų.

Kokių vaisių, daržovių ir daigų reikėtų vengti nėštumo metu?

Nors visi žino, kad vaisiai ir daržovės yra nepamainomas sveikatos šaltinis, nėštumo metu nereikėtų valgyti visko, kas papuola. Anot specialistų, kai kurie vaisiai ir daržovės besilaukiančioms moterims gali pakenkti. Štai sąrašas produktų, kuriuos reikėtų vartoti po labai mažai arba visai atsisakyti:

• Papajos: Jei nėštumo metu nutarėte pasilepinti papaja, mėgaukitės saikingai ir žiūrėkite, kad ji būti prinokusi. Bėda ta, kad neprinokusiose papajose esantis lateksas gali stimuliuoti gimdos susitraukimus, sukeldamas priešlaikinį ar ankstyvą gimdymą. Kadangi nėštumo metu jūsų imuninė sistema yra susilpnėjusi, neprinokusios papajos gali pakenkti.
• Ananasai: Jei norite tik šiek tiek šviežių ar konservuotų ananasų, nieko tokio. Tačiau per didelis ananasų kiekis gali sukelti diskomfortą ir kraujavimą. Manoma, kad ananasų šerdyje esantis fermentas bromelainas skaido baltymus ir minkština gimdos kaklelį. Tačiau ananasų minkštime jo yra labai mažai, todėl valgyti juos galima, bet po nedaug.
• Vynuogės: Vynuogių valgymas nėštumo metu yra gana saugus. Jose gausu vitaminų C ir K, skaidulų. Tačiau vynuogių odoje esantis resveratrolis gali sukelti nėščiosioms toksinę reakciją. Ypač atsižvelgiant į tai, kad nėštumo metu būsimos motinos virškinimo sistema yra silpna ir ji gali nevisiškai suvirškinti vynuogių odelę.
• Kartusis melionas: Nors tai yra puikus geležies, magnio, kalio ir cinko šaltinis, tačiau dėl jo gali sumažėti cukraus kiekis kraujyje ir gali prasidėti traukuliai. Dėl šios priežasties kartusis melionas paprastai laikomas nesaugiu nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims, taip pat vaikams.
• Persikai: Persikuose yra daug pagrindinių maistinių medžiagų, įskaitant geležį, ląstelieną, kalį ir vitaminą C, kurie besilaukiančioms moterims teikia daug naudos. Vis dėlto persikai yra „karšti vaisiai“, kurie organizme generuoja šilumą ir energiją. Būtent dėl to šiltuoju metų laiku reikėtų vengti persikų ar persikų sulčių, kad kūnas neperkaistų.
• Liucernos daigai: Liucerna yra žinoma dėl savo privalumų sveikatai, nes joje gausu tokių vitaminų, kaip A, D, E ir K. Deja, labai dažnai šie daigai yra užkrėsti kenksmingomis E. coli bakterijomis, kurios gali pakenkti jūsų nėštumui. Galimas poveikis nėštumo metu yra šlapimo takų infekcijos, apsinuodijimas maistu ir gimdos susitraukimai.
• Dobilų daigai: Saugiai vartojant, dobilų daigai nekelia pavojaus, bet jie taip dažnai būna užteršti E. coli ir kitomis kenksmingomis bakterijomis, žinomomis dėl apsinuodijimo maistu ir kvėpavimo takų ligų.
• Mung pupelės: Mung pupelėse gausu baltymų, geležies ir folatų - visų būtinų maistinių medžiagų nėštumo metu. Deja, netinkamai apdorotose mung pupelėse yra tokių bakterijų kaip salmonelės ir E. coli, kurios nėštumo metu gali sukelti infekcijas ir komplikacijas.
• Ridikėliai: Valgydamos neapdorotus ridikėlius, nėščiosios moterys gali užsikrėsti sunkiomis infekcijomis, įskaitant salmoneliozę, šigeliozę ir toksoplazmozę. Tai gali sukelti dehidrataciją, aukštą karščiavimą ir kūno skausmus.

Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti neplautų vaisių ir daržovių.

Svarbiausi mitybos principai nėštumo metu

Gydytojos teigimu, nėščios moters mityba iš esmės mažai kuo skiriasi nuo bet kurio kito žmogaus mitybos. Ji turėtų būti, kiek įmanoma, racionaliai subalansuota ir kuo daugiau pagrįsta natūraliais produktais.

„Valgyti už du“ mitas ir kalorijų poreikis

Dr. Valerij Dobrovolskij teigimu, derėtų pamiršti populiarų patarimą „valgyti už du“ ir dėl mitybos konsultuotis su specialistais. Šiais laikais mes tikrai nepalaikome valgymo už du mito. Bent jau kalorijų prasme valgyti už du tikrai nereikia, bet kai kurių atskirų vitaminų, mikroelementų poreikis visgi gali išaugti ir du kartus. Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.

Pirmus du nėštumo mėnesius nėščiajai rekomenduojama maitintis vadovaujantis sveikos mitybos piramidės rekomendacijomis. Antroje nėštumo pusėje ima sparčiai augti vaisius, intensyvėja moters organizmo funkcijos, todėl pradedant ketvirtuoju nėštumo mėnesiu, papildomai reikia tik 300 kcal per dieną, pvz., 50 g anakardžių riešutų - 290 kcal, 200 g varškės (9 proc.) - 318 kcal.

Svarbu laikytis mitybos režimo ir kasdien valgyti kuo įvairesnį, sezonišką bei kokybišką maistą, kurį reikėtų gamintis namuose.

Pagrindinės maistinės medžiagos ir vitaminai nėštumo metu

Nėščiai moteriai nereikia valgyti už du, tačiau ji privalo pasirūpinti tinkamu maistinių medžiagų kiekiu sau ir kūdikiui. Specialistai pažymi, kad nors maisto porcijos smarkiai didinti ir nereikia, kai kurių maistinių medžiagų iš tiesų vertėtų suvartoti daugiau.

Pagrindinis maistinių medžiagų šaltinis turėtų būti gerai subalansuota mityba, kuri nėštumo metu užtikrins saugų vitaminų kiekį ir sumažins jų perdozavimo riziką. Tačiau pasitaiko atvejų, kai makro ir mikroelementų trūkumą reikia kompensuoti maisto papildais. Dėl preparatų rūšies ir vartojimo būdo būtina pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju. Ginekologas, išanalizavęs būsimos mamos mitybą, geriausiai įvertins, kokius vitaminus vartoti pirmąjį nėštumo trimestrą, o kurie atlieka svarbų vaidmenį antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą.

Štai svarbiausios medžiagos, kurioms reikėtų skirti ypatingą dėmesį:

• Baltymai: Nėščiosios maisto racione turi būti daugiau baltymų (papildomai 6-10 g per parą), nes iš jų susidaro vaisiaus audiniai, placenta, motinos audiniai, be to, jie būtini hormonų ir fermentų susidarymui. Baltymų normą patariama gauti iš liesos mėsos, pavyzdžiui, vištienos, taip pat - žuvies, jūros gėrybių, kiaušinių, pieno ir jo produktų.
• Geležis: Nėštumo metu be kitų nemalonių simptomų gali kamuoti ir geležies trūkumas organizme. Geležies poreikis nėštumo metu padidėja iki 25 mg per dieną. Geležis reikalinga hemoglobino sintezei, imuninės sistemos stiprinimui, vaisiaus augimui. Dėl geležies trūkumo moteriai gali vystytis deficitinė geležies anemija, ypač antrąjį nėštumo trimestrą, kai padidėja geležies poreikis. Esant anemijai, vaisius gauna per mažai deguonies, kuris reikalingas augimui, todėl gimsta mažesnio svorio. Reikėtų rinktis geležies turinčių produktų, tokių kaip jautiena, vištiena, žuvis, pupelės, žirniai, riešutai, lapinės daržovės, grūdų ir ankštinių produktai, vaisiai. Svarbu atminti, kad iš gyvulinio maisto pasisavinama apie 30 proc. geležies, o iš augalinio - 3 kartus mažiau, vos apie 10 proc. Vegetarėms dėl mitybos ir geležies trūkumo kompensacijos reikėtų konsultuotis su prižiūrinčiu gydytoju ir dažniau nei įprastai pasitikrinti kraujo būklę.
• Folio rūgštis (Vitaminas B9): Nėščioji per parą turi gauti 400 mg folio rūgšties. Folio rūgštis ypatingai svarbi pirmaisiais nėštumo mėnesiais, ji dalyvauja susidarant vaisiaus audiniams, o dėl folio rūgšties trūkumo būna vaisiaus stuburo vystymosi defektai. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. Rekomenduojama nėščiosioms kasdien skirti 0,4 mg folio rūgšties. Ją reikia pradėti vartoti likus ne mažiau kaip šešioms savaitėms iki nėštumo ir tęsti iki antrojo nėštumo trimestro pabaigos. Folio rūgšties galima rasti lapinėse daržovėse, avokaduose, pomidoruose, lęšiuose, burokėliuose, apelsinuose, petražolėse, pupose, kviečių sėlenose, kepenėlėse.
• Kalcis: Būsimo kūdikio kaulams formuotis taip pat reikalingas kalcis, kurio yra piene ir jo produktuose, kopūstuose, migdoluose, kiaušiniuose, avižose, žuvyje bei kai kuriuose kituose produktuose. Nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Nėštumo metu kalcio moteriai reikia gerokai daugiau.
• Jodas: V. Dobrovolskij rekomenduoja rinktis jodu praturtintą druską - esant jodo trūkumui, gali sutrikti vaisiaus nervų sistema, vystytis kurčnebylystė ar žvairumas.
• Cinkas: Svarbu atkreipti dėmesį ir į cinką.
• DHA (omega-3 riebalų rūgštys): Paskutinį nėštumo trimestrą omega-3 riebalų rūgščių, įskaitant DHA, poreikis sparčiai padidėja, tačiau rekomenduojama DHA vartoti nuo pat nėštumo pradžios. Taip yra todėl, kad DHA yra svarbi medžiaga, kuri dalyvauja formuojantis smegenų žievei. Tinkamos DHA dozės nėštumo metu (500 mg) sumažina priešlaikinio gimdymo riziką, suteikia galimybę pasiekti normalų naujagimio svorį ir padeda vėlesniam normaliam vaiko vystymuisi. Pakankamas DHA kiekis taip pat sumažina pogimdyminės depresijos riziką. Pagrindiniai DHA rūgšties šaltiniai yra riebios jūrinės žuvys.

Kiti svarbūs vitaminai

• Vitaminas C: Vitaminas C stiprina imunitetą, ypač infekcijų metu, ir palengvina geležies bei kitų mineralinių medžiagų įsisavinimą, o jo trūkumas neigiamai atsiliepia vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Geriausia, kad vitaminas C būtų gaunamas iš natūralių šaltinių, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių, o ne iš sintetinių preparatų. Vartojant dideles vitamino C dozes (daugiau kaip 1 000 mg) gali atsirasti inkstų akmenų formavimosi rizika, viduriavimas, pilvo skausmai, rėmuo.
• Vitaminas D: Šio vitamino nėščiosioms (ypač daugiavaisėms) ir krūtimi maitinančioms motinoms trūksta dažnai. Dėl to gali sutrikti mineralinių medžiagų - kalcio ir fosforo - apykaita, o tai yra tiesus kelias į osteopeniją ir osteoporozę. Pakankamas vitamino D kiekis maiste teigiamai veikia normalią vaisiaus kaulų mineralizaciją. Apie 80 proc. vitamino D pasisavinama per saulės veikiamą odą ir tik apie 20 proc. pasisavinama su maistu (jo, be kita ko, yra jūrinėse žuvyse, kiaušiniuose, piene ir žuvų taukuose).
• Vitaminas A: Tai nėščiosioms svarbus vitaminas, nes jis pasižymi antioksidaciniu poveikiu, stiprina motinos ir kūdikio imuninę sistemą, teigiamai veikia kaulų, dantų ir nagų vystymąsi. Vitamino A paros poreikis nėštumo metu yra apie 1 mg. Natūralūs jo šaltiniai yra žuvis, kiaušiniai, pienas, sviestas, visos oranžinės spalvos daržovės (pavyzdžiui, morkos, batatai). Tačiau derėtų saugotis neigiamo vitamino A perdozavimo poveikio. Dėl jo vartojimo geriausia pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju. Nėštumo metu rekomenduojama vartoti beta karoteną, kuris yra saugesnis būsimoms motinoms, nes jo sunkiau perdozuoti.
• Vitaminas E: Vitamino E paros poreikis nėštumo metu yra apie 15-19 mg. Šis vitaminas atlieka labai svarbias funkcijas būsimos mamos organizme, nes apsaugo nuo vitamino A, lipidų, polinesočiųjų riebalų rūgščių oksidacijos. Tai itin stiprus antioksidantas, kuris saugo ląstelių membranas nuo pažeidimų. Nėščioms moterims vitamino E trūkumas gali sukelti persileidimus.
• Vitaminas K: Jei nėščioji dažnai kraujuoja iš nosies, tai gali reikšti, kad jai trūksta vitamino K. Trūkumą galima kompensuoti papildžius mitybą brokoliais, salotomis, špinatais ir kitomis žaliomis daržovėmis. Taip pat nereikėtų riboti bulvių, kiaušinių ir pieno produktų (ypač natūralaus jogurto) vartojimo.

Maistinių medžiagų apžvalga nėštumo metu

Ko griežtai vengti nėštumo metu?

Ne visų maisto produktų porcijas nėštumo metu reikėtų didinti - kai ko derėtų vengti arba visiškai atsisakyti:

• Termiškai neapdorota ar pusiau apdorota mėsa ir žuvis: Šie produktai patenka į vengtinų produktų sąrašą, nes juose gali būti ligų sukėlėjų, pavyzdžiui, listerijų ir toksoplazmų. Todėl mėgstančios tartarus, sušius ar nevisiškai iškeptus kepsnius, nėštumo metu turėtų jų atsisakyti arba vartoti itin retai. Sužinojus apie nėštumą, negalima valgyti žalios mėsos ir žuvies. Ji turėtų būti paruošta ne žemesnėje nei 165 laipsnių temperatūroje.
• Neapdoroti kiaušiniai: Dėl galimų salmoneliozės sukėlėjų, atidžiau derėtų vartoti ir patiekalus iš neapdorotų kiaušinių, pavyzdžiui, maskarponės sūrio pyragą ar tiramisu desertą.
• Tam tikri pieno produktai ir sūriai: Nerekomenduojama valgyti pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, fetos sūrio.
• Jūros gėrybės: Nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių ir jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
• Vytinta mėsa ir saliamis.
• Majonezas.
• Kofeinas: Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
• Alkoholis: Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos.
• Sūrūs, aštrūs, riebūs bei rūkyti maisto gaminiai: Nėščia ar žindanti mama turi atsisakyti maisto iš viešųjų maitinimosi įstaigų, nereikėtų maitintis ir pusfabrikačiais, nes maistas turi būti šviežias ir pagamintas iš kokybiškų produktų.
• Cukrus, saldainiai, saldinti gėrimai: Vartoti retai bei ribotai reikėtų ir cukrų, saldainius, saldintus gėrimus.
• Gazuoti gėrimai.

Kiti svarbūs aspektai nėštumo metu

Svarbu ne tik mityba, bet ir bendras gyvenimo būdas, padedantis užtikrinti gerą savijautą ir sėkmingą nėštumo eigą.

Skysčių vartojimas

Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui. Per mažą skysčių suvartojimą specialistė įvardija kaip dažną klaidą.

Fizinis aktyvumas

Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Svarbu, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.

„Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui.“

Plaukioti baseine yra labai naudinga nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. „Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą.“

Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.

Buvimas saulėje ir perkaitimas

„Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija.“

Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose.

Miego kokybė ir emocinė savijauta

Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių.

„Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas.“

Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis.

Nors nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz., piešimas, gali padėti suvaldyti emocijas.

Vaistų vartojimas

Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui. Tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus.

Gydytojo konsultacijos

Gydytojai pataria ne tik vadovautis bendraisiais nėščiųjų mitybos patarimais, bet ir atsižvelgti į individualius įpročius, organizmo būklę, alergenus bei pomėgius. Visą nėštumo laikotarpį būtina periodiškai tirtis kraują ir stebėti geležies, kalcio, baltymo, cholesterolio bei kitų medžiagų kiekį organizme. Atsižvelgdamas į individualią moters būklę ir savijautą, šeimos gydytojas kiekvienai būsimai mamai patars, ką valgyti, o ko vengti. „Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime.“

tags: #netycia #virsijau #vaisiu #norma #nestumas

• Apie Maxi-Cosi vežimėlius
• kaip užtikrinti mokinių gerovę ugdymo įstaigoje
• Rh faktorius ir ankstyva nėštumo diagnostika
• Virusinės ar bakterinės infekcijos?
• Kaip apsaugoti vaiką nuo uodų