Kaip atpažinti pavojingus ir netikrus kūdikių žaislus: išsamus vadovas

Renkantis žaislus vaikams, nepakanka vadovautis vien patrauklia išvaizda ar populiarumu. Žaislų saugumas yra esminis veiksnys, užtikrinantis ne tik malonų, bet ir saugų žaidimą. Šiuolaikinėje rinkoje, kurioje gausu įvairiausių pasiūlymų, tėvams tampa vis sunkiau atskirti saugius, kokybiškus žaislus nuo tų, kurie gali kelti realų pavojų mažylių sveikatai ir gyvybei. Dėl vartotojų teisių bei vartojimo saugos reglamentavimų tiek nacionaliniu, tiek europiniu lygiu, gamintojai ir pardavėjai turi tam tikrų įsipareigojimų, kad žaislas būtų saugus ir atitiktų keliamus reikalavimus.

Tačiau kaip atpažinti tuos, kurie šio teisinio reglamentavimo nesilaiko ir į rinką pateikia nesaugius, higienos reikalavimų neatitinkančius žaislus, dėl kurių jūsų vaikui gali kilti pavojus susižeisti? Kaip žinoti, ar perkamas žaislas yra saugus?

Sertifikatai ir ženklinimas: ar visada patikimi?

Ieškant patarimų, kaip išsirinkti gerą žaislą, vienas iš dažniausių - pasižiūrėti, ar yra „CE“ ženkliukas ant pakuotės. Šis ženklas nurodo, jog gaminys atitinka Europos Sąjungoje galiojančius sveikatos, saugumo ir aplinkosaugos reikalavimus. Tačiau visa atsakomybė už tvirtinimą, jog tavo produktas tokius reikalavimus atitinka, tenka pačiam gamintojui.

Nevyriausybines organizacijas vienijantis Europos aplinkos biuras prieš dvejus metus suskaičiavo, kad, kai tais metais dėl pavojingų cheminių medžiagų iš rinkos buvo išimta milijonai žaislų, o daugiau nei devyniasdešimt procentų jų turėjo „CE“ ženklą, kuris turėtų būti kaip jų saugumo patvirtinimas. Po tokių pranešimų, Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) sakė, kad situacija su žaislais nėra adekvačiai kontroliuojama.

Ar ženklinime nurodomi saugumo sertifikatai yra patikimi, verčia abejoti ir kiti pavyzdžiai. Nors CE ženklas turėtų būti kokybės ir saugumo garantas, deja, rinkoje gali pasitaikyti padirbtų CE žymų. Kai kurie gamintojai neteisėtai naudoja CE ženklą, nors jų produktai neatitinka reikalavimų. Svarbu žinoti, kad tikrasis CE ženklas turi specifinį dizainą, kuris skiriasi nuo panašios išvaizdos "China Export" ženklo.

UAB „Areta“ Žaislų ir chemijos gaminių bandymų laboratorijos vadovė Marija Petrėtytė pasakoja, jog daugiausiai bandymų atliekama su tais žaislais, kurie skirti vaikams iki trijų metų ir kur kas mažiau bandymų su tais žaislais, kurie skirti vyresniems vaikams. Todėl kai kurie gamintojai, siekdami save apsaugoti, ant žaislo pakuotės nurodo, kad jis netinka mažiems vaikams, nors nebūtinai tai būna tiesa. „Būna juokinga, kai ant barškučio uždėtas ženklas, kad jis netinka vaikams iki trijų metų. Ir labai dažnai taip būna. Dažniausiai atkeliauja žaislai iš Kinijos, kurie būna ir sertifikatus turi, bet su tokiu ženklu, kuris neatitinka realybės“, - pastebi Marija Petrėtytė. „Tada kyla klausimas, ar tas sertifikatas tikras. Dabar nelabai sunku juos padirbti. Todėl mes ir atliekame bandymus, neatsižvelgdami į tai, ką nurodo sertifikatas.“

Vis dėlto, kalbant apie ženklinimą, ieškant patikimesnių gamintojų, dažnai patariama rinktis tuos žaislus, kurie pažymėti ekoženklais kaip „Oeko-Tex-100“, „Mėlynasis angelas“ ar „Šiaurės šalių gulbė“. Visi jie suteikiami toms prekėms, kurių gamyboje nenaudojamos pavojingos cheminės medžiagos. „Tačiau net ir nepaženklintas žaislas gali būti pagamintas nenaudojant pavojingų cheminių medžiagų“, - rašoma „BEF Lithuania“ informacinės kampanijos „Pagalvok, kai perki“ lankstinuke, - „domėkitės gamintojo vykdoma gamybos politika, rinkitės vietos žaislų gamintojus, kurie gali papasakoti apie gamybos procesą ir medžiagas, naudojamas gamyboje“.

Kaip tikrinamas žaislų saugumas: laboratoriniai bandymai

Žaislai gali tapti netinkamais žaidimams ir todėl, kad jie kelia pavojų užspringti jų detalėmis ar susižeisti žaidžiant. Ar žaislai tokio pavojaus nekelia, laboratorijose yra atliekami mechaninių ir fizikinių savybių bandymai. „Pirmiausiai žaislas turi būti pakankamai stiprus ir tam yra atliekami bandymai - mėtymo, smūgio, gniuždymo, kurie ir parodo, ar žaislas nesuskils, nesuduš, - pasakoja Marija Petrėtytė, UAB „Areta“ Žaislų ir chemijos gaminių bandymų laboratorijos vadovė. - Svarbiausia, ar neatsirado smulkių detalių, kurias vaikas gali praryti ir užspringti.“

Lietuvoje žaislų ir vaikams skirtų prekių saugumą tikrina Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) ir Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. VVTAT Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių regionų rinkos priežiūros skyriai atrenka žaislus, kurie siunčiami atlikti bandymų. Ši laboratorija nuolat tiria ir žaislus, dėl kurių kokybės abejonių turi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Kaip tikrinama žaislo kokybė, pasakoja M. Petrėtytė:

Pavyzdžiui, minkšti kimšti žaisliukai pirmiausiai tikrinami tempimo bandymu ir žiūrima, ar atlaiko siūlės. „Žaislas yra paprastai pilnas kamšalo ir, jeigu prairs siūlė ir bus pasiekiamas tas kamšalas, tai vaikas gali pirštais ištraukti ir prisivalgyti bei užspringti. Siūlė gali ir neatlaikyti tempimo, bet tada būtinai turi būti koks nors pamušalas.“

Tokiuose minkštuose žaisluose būna ir smulkių detalių - nosis, akys. „Darome tempimo bandymus ir tos dalys turi nenusitraukti arba turi būti nesugriebiamos pirštais, kad vaikas negalėtų atplėšti. Gali būti tokių atvejų, kad ta akis nusiplėšia, bet tada ji turi būti didelė. Paskutinis bandymas būna dėl smulkių detalių - yra cilindras, imituojantis vaiko gerklytę, maždaug trijų centimetrų dydžio, ir žiūrima, ar galėtų praryti tą detalę, ar ne.“

Tikrinant žaislus, yra dar ir mėtymo bandymas bei smūgio, kai ant žaislo iš dvidešimties centimetrų aukščio užmetamas vieno kilogramo svarmuo ir jis turi atlaikyti. Jeigu bent vieno bandymo žaislas neatlaiko, pasak Marijos Petrėtytės, jis laikomas nesaugiu ir leidimas prekybai jam neduodamas. Pasak jos, apie trečdalis žaislų, kuriuos jų laboratorija tikrina, tokių bandymų neatlaiko. Tačiau situacija gerėja, nes anksčiau tokių žaislų būdavo ir aštuoniasdešimt procentų.

„Žaislų kokybė keičiasi, kai pradėjome dirbti 1991-iaisias, būdavo blogas plastikas - nelankstus, duždavo, o dabar jau yra labai gerų žaislų“, - pastebi žaislų bandymams vadovaujanti M. Petrėtytė. Marija Petrėtytė priduria, jog kiekvienas atkeliaujantis žaislas yra galvosūkis, nes ne visada aišku, kaip jį išbandyti. Kartais žaislais pradedama prekiauti, o kaip nustatyti, ar jis saugus, taisyklės sukuriamos tik kur kas vėliau. „Pavyzdžiui, tokie žaislai kaip jo jo. Tai pradžioje nebuvo numatyta bandymų, kaip juos išmėginti. Jie gana pavojingi, nes gali apsisukti aplink kaklą ir uždusinti, - pasakoja M. Petrėtytė. - Tai dabar jau nurodyta, koks turi būti jų tamprumas, bet tai atėjo nė iš karto.“

Oficialūs sertifikatai neužtikrina, kad žaislas saugus - į ką atkreipti dėmesį renkantis. Ar žaislai yra tinkami vaikams, tikrinama atliekant metimo, tempimo ir smūgio bandymus.

Pavyzdžiui, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) užbaigė Gleivių žaislų (angl. slime) tikrinimo programą. Nustatyta, kad pusės tirtų gleivių žaislų bandinių cheminės savybės neatitiko nustatytų reikalavimų, t. y. gleivių masėje išmatuota boro vertė viršijo Žaislų saugos techniniame reglamente nustatytą boro išsiskyrimo iš žaislo ribinę 300 mg/kg vertę. Atsižvelgiant į tai, kad boras gali pakenkti žmogaus sveikatai, konstatuota, kad šie gaminiai vaikams kelia pavojų apsinuodyti. VVTAT uždraudė tiekti į rinką šiuos pavojingus gaminius, įpareigojo pašalinti juos iš rinkos, susigrąžinti iš vartotojų, sunaikinti pavojingus gaminius laikantis atliekų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, taip pat įspėti vartotojus apie riziką.

Atsargumo ženklai: į ką atkreipti dėmesį renkantis žaislą?

Tarp patarimų, kaip rinktis žaislus, taip pat įrašytas ir toks, kad įtarimų turėtų sukelti ir aitrus ar kitaip nemalonus kvapas, ypač atidarius pakuotę. Kita vertus, kai kurių cheminių medžiagų žinovai pabrėžia, kad yra žaisluose randamų pavojingų ftalatų, kurie neskleidžia kvapo, bet turi tokį patį neigiamą poveikį sveikatai. „Jei medžiagos linkusios skirtis į aplinką, pavyzdžiui su kvapu, tuomet tikrai saugiau būtų naudoti nenaujus žaislus, - pataria cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė. - Jie buvo plauti, valyti, vėdinti - tikrai galima sakyti, kad, jei ir buvo pavojingų medžiagų, tai jų liko gerokai mažiau.“

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad atsargiai rinktumėtės žaislus, ant kurių užrašyti tokie perdirbto plastiko ženklinimo kodai kaip #3 #6 ar #7, nes juose dažnai pasitaiko kenksmingų priedų. Ne vienerius metus aplinką ir žmonių sveikatą ginančios organizacijos kreipė dėmesį į tai, kad uždraustos naudoti degumą mažinančios medžiagos polibrominti difenileteriai (PBDE) vis dar atrandamos perdirbto plastiko gaminiuose, tarp jų ir žaisluose. Šios cheminės medžiagos pripažintos kaip pavojingos - kenkiančios vaikų smegenų vystymuisi, skydliaukei, sukeliančios dėmesio sutrikimus.

Ilgą laiką šios bromintos degumą mažinančios medžiagos vėl sugrįždavo į kasdienio vartojimo produktus kaip perdirbto plastiko gaminiai, nes jiems teisės aktuose buvo numatytos išimtys. Nevyriausybinės organizacijos, siekusios, kad tokių išimčių būtų atsisakyta, sako, kad uždraustų cheminių medžiagų buvo aptinkama ir žinomų prekinių ženklų gaminiuose, kuriems buvo naudotas perdirbtas plastikas. Vienas iš bendrų gaminių bruožų, kur buvo atrandama uždraustų cheminių medžiagų, tai yra juoda plastiko spalva - sako šiuos gaminius tyrę mokslininkai. Praėjusiais metais žmogaus ir aplinkos gynėjai pasiekė savo ir pagaliau Europos Sąjunga uždraudė perdirbti plastiką, kuriame yra sveikatai pavojingų ir uždraustų gamyboje degumą mažinančių medžiagų, žinomų sutrumpinimu PBDE. Išimties leisti pavojingas chemines medžiagas perdirbtame plastike Europos Sąjunga laikėsi dešimtmetį. O kai kurios šalys šios išimties laikosi ir toliau.

Fizinės žaislų savybės ir pavojai

• Kūdikiams skirti žaislai turi būti pažymėti kaip “tinkami nuo 0-3”. Naujo žaislo paviršius turi būti lygus ir švarus.
• Jei jis turi keistą kvapą arba yra kokių nors spalvos pakitimų, greičiausiai tai netikras arba pavojingas žaislas.
• Būkite atsargūs dėl žaislų, kurių paviršius blizga arba primena nekokybišką plastiką. Tai gali būti ženklas, kad žaislas pagamintas iš nekokybiškų medžiagų, kurios gali lengvai sulūžti.
• Taip pat turėtumėte vengti pirkti žaislų su atsilaisvinusiomis ar trūkstamomis dalimis.
• Svarbu, kad mediniuose žaisluose briaunos būtų glotnios, be atsikišimų. „Jei tai mediniai žaislai, reikia pasižiūrėti, ar briaunos glotnios, ar nėra atsikišimų. O svarbiausiai pasižiūrėti, ar nebus mažų detalių, kurios gali nukristi ar būti nutrauktos - pamėginti pačiam patikrinti“, - pataria Marija Petrėtytė.
• Taip pat reikėtų saugotis žaislų su ilgomis virvelėmis ar dirželiais, nes jie gali susipainioti aplink vaiko pirštus ar kaklą.
• Jei perkate mažesniems vaikams, turėtumėte atkreipti dėmesį, ar žaislas neturi mažų smulkių dalių, kurios gali kelti pavojų užspringti. Jei žaislas skirtas vyresniems vaikams, užspringimo pavojus nėra didelis, tačiau atkreipti dėmesį į bet kokias smulkias atitrūkusias žaislų dalis visuomet reikia.

VVTAT Kauno regiono rinkos priežiūros skyrius atlikus žaislų bandymus akredituotoje laboratorijoje, nustatė, kad lėlės „US2“ tempimo bandymo metu atsiskyrė smulkios žaislo detalės, kurias vaikas gali įsidėti į burną ir jomis užspringti. Žaisle „Furbis“ nustatytas cheminės medžiagos (ftalatų) kiekis viršijo leistiną ribą, todėl toks žaislas vaikams pavojingas dėl cheminių savybių. Lėlės kiškio žaisle baterijų dėžutė atsidarė be įrankio, tapo pasiekiamos smulkios dalys - baterijos, ftalatų kiekis taip pat viršijo leistiną ribą.

Saugios prekybos ir atsakingo pasirinkimo gairės

Visada svarbiausia taisyklė - geriau mažiau, bet kokybiškų žaislų. Raimonda Valaikaitė, gydytoja, gamtai draugiškų ir ekologiškų gaminių vaikams parduotuvės naturoti.lt įkūrėja pasakoja, jog renkantis žaislą pirmiausia svarbu atkreipti dėmesį į tai ar patikimas jo gamintojas. Jei gamintojas negirdėtas - reikėtų nepagailėti laiko ir paieškoti internete papildomos informacijos. Tai ypatingai svarbu tiems žaislams, kurie keliauja vaikams į burną, tokiems kaip kramtukai ir barškučiai. Tik jeigu gamintojas patikimas, galima manyti, kad informacija ant gaminių yra pateikta sąžiningai. O tada galima pradėti gilintis į žaislo sudėtį bei kitas savybes.

Europos Sąjungoje galioja griežtesni reikalavimai vaikų prekėms nei Kinijoje. ES riboja tam tikrų pavojingų medžiagų kiekius arba visiškai juos draudžia. Daugelis Europos prekių ženklų gamina žaislus Kinijoje, tačiau jie privalo atitikti ES standartus prieš patekdami į rinką.

Pirkdami žaislus, įsitikinkite, kad jie yra tikri, pagaminti legaliai, ypač kai kalba eina apie populiarius žaislus pagamintus pagal filmų ar filmukų tematiką. Yra gamintojų, kurie neturi leidimo tokius žaislus gaminti, dažnai jie nėra ratifikuoti to prekės ženklo atstovai ir pan., todėl žaislas gali neatitikti reikiamų higienos normų ir būti nekokybiškas. Ne visi pardavėjai yra sąžiningi, ypač apsiperkant internetu. Visuomet rinkitės patikimą parduotuvę, kuriai svarbu kokybė ir klientų pasitenkinimas, o ne parduotų, neaišku kokios kilmės žaislų kiekis.

Kaip atskirti patikimą internetinę parduotuvę? Visų pirma tai tokias įmones, kurios nenurodo savo adreso, telefono numerio reikėtų vertinti įtariai nes vieną dieną jos yra o kitą jau ne. Kitas momentas tai klientų atsiliepimai. Ant klastočių dažnai galima rasti netikrą ar padirbtą serijos numerį, arba keli tos pačios rūšies rinkiniai gali turėti vieną ir tą patį gaminio ID, kas turėtų sukelti įtarimų. Pavyzdžiui, populiarieji LEGO konstruktoriai yra ženklinami skirtingais ID, tad jų tikrumą galima patikrinti oficialioje interneto svetainėje. Pardavėjui visuomet galima užduoti jums rūpimus klausimus ir jis privalo į juos atsakyti, tad klauskite drąsiai ir neapsigaukite su pigiais nekokybiškais žaislais, kurie nuotraukose atrodo pernelyg puikiai.

Medžiagos ir amžiaus rekomendacijos

Mokslininkai, tiriantys, kokių pavojingų cheminių medžiagų yra žaisluose ir kokios įtakos jie turi sveikatai, taip pat pataria kasdien labai gerai išvėdinti vaikų kambarius ir taip mažinti galimą cheminę taršą. Taip pat dažnai specialistai siūlo nepirkti minkšto plastiko žaislų, pavyzdžiui, lėlių, nes jose atrandama pavojingų ftalatų. Geriau rinktis kieto plastiko ar tekstilės lėles, kurias prieš duodant vaikams būtų gerai išplauti ir išvėdinti - sakoma „BEF Lithuania“ išleistuose lankstinukuose „Kokiais žaislais žaidžia jūsų vaikai“.

Amžiaus žymėjimai ant žaislų pakuočių nėra atsitiktiniai. Jie nurodo, kokio amžiaus vaikui žaislas yra tinkamas tiek pagal saugumo, tiek pagal vystymosi kriterijus. Amžiaus rekomendacijos taip pat atsižvelgia į vaiko motorikos, mąstymo bei emocinį vystymąsi. Žaislų bandymų laboratorijos vadovė Marija Petrėtytė, tikrinanti, ar žaislai pakankamai stiprūs ir saugūs, pataria pirmiausiai neduoti žaisti su žaislais vaikams, kurie jiems dar yra per maži.

Patarimai renkantis žaislus pagal medžiagas:

• Visuomet atidžiai perskaitykite etiketes, ant jų turi būti visa jums reikalinga informacija - gaminio sudėtis, CE ženklas, amžiaus cenzas, kuriam žaislas skirtas.
• Silikoniniai žaislai: Pirmieji žaisliukai iš silikono yra saugūs, jeigu silikonas, iš kurio jie pagaminti, patvirtintas, kaip tinkantis maistui. Amerikos maisto ir vaistų administracija maistui patvirtintą silikoną leidžia naudoti žaislų gamybai. Vis dėlto reikia žinoti, kad yra tyrimų, kurių rezultatai demonstruoja, jog silikoną veikiant aukšta temperatūra (apie 150OC) ar jam sąveikaujant su riebalais (pvz.: aliejumi) gali nedideliais kiekiais išsilaisvinti sveikatai kenksmingos medžiagos. Žinoma, nei aukšta temperatūra, nei žaislų laikymas aliejuje nėra įprasta praktika, todėl tikimybė, jog vaikui atsiras rizika turėti sąlyti su kenksmingomis medžiagomis yra labai menka.
• Plastikiniai žaislai: Nors silikonas yra saugesnis žaislų gamybai, negu plastikas, vis tik galima rasti iš pastarojo pagamintų barškučių ar kramtukų. Tačiau yra nemaža tikimybė šiuose žaisluose sutikti neigiamą poveikį sveikatai turinčių bisfenolių, PVC ar švino. Todėl būtina skaityti žaislo etiketę - vengti nežinomų gamintojų žaislų, ieškoti saugumą nurodančių žymėjimų ar užrašų PVC-free, BPA free (nors pastarasis žymėjimas nebūtinai reiškia, kad nebuvo panaudoti kiti bisfenoliai).
• Mediniai ar bambukiniai žaislai: Iš medžio ar bambuko pagaminti žaislai dažniausiai yra saugūs. Bet vėlgi, reikia įsitikinti, jog jų apdirbimui ar dažymui nebuvo naudojamos kenksmingos medžiagos. Geriau rinktis neklijuotus ir nedažytus žaislus, arba tokius, kuriems naudojami natūralūs dažai. Kūdikiams, kurie dar ragauja pasaulį, geriau rinktis lakais ir dažais neapdorotos medienos žaislus. O vyresniems jau galima pagalvoti ir apie spalvotus žaislus, tik svarbu, kad naudojami dažai būtų nekenksmingi sveikatai. Kalbant apie medinių žaislų draugiškumą gamtai, derėtų paieškoti iš FSC sertifikuotos medienos pagamintų žaislų. Šis sertifikatas nurodo, kuri mediena buvo užauginta tvariai prižiūrimuose miškuose. Paprastai šį žymėjimą galima rasti ant pakuotės.
• Geriau rinktis ne plastikinius, o žaislus pagamintus iš natūralių medžiagų kaip medis, medvilnė ir kitų natūralių audinių, popieriaus, vilnos ar kaučiuko.

Svarbu nepirkti ir labai mažų lėlyčių, nes „dažniausiai gamintojai pateikia ne kaip žaislus, o kaip dekoratyvias namų puošmenas, kurioms netaikomi žaislų saugumui keliami reikalavimai.“ Ir reikėtų nesižavėti tuo, kas dalinama nemokamai - įvairūs reklaminiai minkšti žaislai ar kartu su žurnalais platinami plastikiniai niekučiai. Visi jie taip pat galimi sveikatai pavojų keliančių medžiagų šaltiniai. Vengti elektroninių žaislų, ypač tokių, kurie linkę įkaisti.

Patikrinkite transporto priemonių tokių kaip: balansiniai dviratukai, triratukai, paspiriamos mašinėlės, stumdukai ir kitų važiuojamųjų žaislų ratukus, kad įsitikintumėte, jog jie patikimai pritvirtinti, taip pat, jei tai priemonė, skirta vaikui važiuoti pačiam - ar gerai veikia stabdžiai ir stabdymo mechanizmai, ar vairas patikimas ir saugiai pasuka transporto priemonę (ne per staigiai ir į tą pusę, kurią reikia).

Žaislų priežiūra ir higiena

Prieš leidžiant kūdikiui naudotis bet kokiais žaislais, visada reikia patikrinti, ar jie yra švarūs, nėra sulūžę, sugedę ir nekelia pavojaus mažylio sveikatai. Taip pat reikėtų nepamiršti patikrinti etiketės, nes gali būti, jog gamintojas suteikęs instrukcijas, kaip efektyviai išplauti žaislą.

Kietų žaislų valymas

Raimonda Valaikaitė pataria, jog žaislų iš silikono, plastiko ar medžio valymui naudoti rekomenduotų tik saugias, geriausia, natūralias priemones. Ypatingai svarbu valymo pabaigoje žaislus gerai nuplauti vandeniu. Taigi valant rankomis galima naudoti šias priemones, kurias tikrai rasite namuose:

• muilą ir vandenį;
• vandens ir vandenilio peroksido tirpalą (50/50);
• vandenį su šlakeliu acto;
• vandenį su valgomąja soda.

Žaislus iš 100% silikono, plastiko ar medžio galima plauti indaplovėje, tačiau svarbu naudoti kuo natūralesnes plovimo priemones. O medinius žaislus po plovimo reikia labai gerai išdžiovinti.

„Atskira tema yra vonios žaislai. Jų išorei plauti galima pasinaudoti vienu iš minėtų metodų. Tačiau labai svarbu nepamiršti ir jų vidaus. Jam plauti galima naudoti vandens ir acto mišinį. O įtariant, kad vidus labai nešvarus, galima naudoti gryną actą arba vandenilio peroksidą, kuriuos reikia per skylutę supilti tiesiai į žaislų vidų ir žaislą gerai pakratyti, tada skystį išpilti. Procesą kartoti tiek kartų, kiek reikia, kad vidus būtų išplautas. Taip pat reikėtų vonios žaislams leisti visiškai išdžiūti, tai padės juos ilgiau išlaikyti švarius“ - pasakoja Raimonda Valaikaitė. Svarbu pažymėti, jog kramtukus ir barškučius reikia nuvalyti ir vaikui persirgus bet kokia virusine ar bakterine liga.

Minkštų žaislų priežiūra

Minkšti žaislai dažnai labai gražūs ir mieli, todėl net nesinori pagalvoti, kokius pavojus kartais jie savyje slepia. Alergijos - tik vienas iš jų. Raimonda pasakoja, jog žaislai ne tik patys gali būti pagaminti iš alergijas sukeliančių medžiagų, bet yra linkę kaupti dulkes, juose apsigyvena dulkių erkutės, kurios gali būti labai didelis alergenas. Didžioji dalis minkštų žaislų, nepaisant medžiagų, iš kurių jie pagaminti, gali tapti alergenų šaltiniais vaikui, todėl reikėtų žaislus tiesiog tinkamai prižiūrėti ir reguliariai valyti.

Žinoma, kalbant apie pačių medžiagų saugumą vaikui, žaislo gamintojas, medžiagos ir jų kokybė irgi svarbu. Verčiau rinktis iš natūralių medžiagų (medvilnės, vilnos, lino ir t.t.) pagamintus žaislus, nes tuomet mažesnė tikimybė, jog jie bus apdoroti degumą mažinančiomis ar kitomis sveikatai kenksmingomis medžiagomis. Taip pat nerekomenduotina rinktis poliuretanu kimštų žaislų. Nepamirškite patikrinti ar ant žaislo etiketės yra saugumo sertifikaciją patvirtinantys ženklai CE arba Toy Safety Directive 2009/48/EC. O renkantis žaislus iš ekologiškų audinių (pvz.: sertifikuotų GOTS), galima išvengti pesticidų, insekticidų ir kitų neekologiškų žaliavų ruošimo procese naudojamų nedraugiškų cheminių medžiagų likučių.

Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį ar žaislas pagamintas kokybiškai. Jeigu jis pūkinis, reikia įvertinti ar tie pūkai laikosi tvirtai ir nepateks į vaiko burnytę. Jeigu žaislas turi pritvirtintų detalių - ar jos pritvirtintos taip, kad vaikas jų nenuplėš. Bet kokios smulkios detalės gali būti prarytos, vaikai gali jomis užspringti, jos gali patekti į kvėpavimo takus ir sukelti lėtinį uždegimą.

Dar viena žaislų grupė - tai pliušiniai žaislai su įvairius garsus, šviesas skleidžiančiais ar žaislui judėti padedančiais mechanizmais viduje. Dažniausiai į tokius mechanizmus dedami maitinimo elementai, todėl ypatingai svarbu, kad jie būtų vaikams neišimami ir nepasiekiami. Nuryti maitinimo elementai gali pridaryti labai didelių bėdų ir dažniausiai be chirurginės intervencijos čia neišsiverčiama.

Minkštus žaislus, kurie viduje neturi jokių mechaninių ar elektroninių mechanizmų, maitinimo elementų, nėra suklijuoti iš smulkesnių detalių ar pagaminti iš trapių audinių galima skalbti skalbyklėje (nebent gamintojas nurodė kitaip). Patartina juos prieš tai įdėti į skalbimo maišą ar pagalvės užvalkalą. Minkšti žaislai, kurie negali būti skalbiami skalbimo mašinoje, turi būti valomi atskirai atsižvelgiant į kiekvieno žaislo sandarą ir sudėtį. Dažniausia valoma tik tam tikra sutepta vieta. Ją galima tiesiog rankomis išskalbti naudojant muiluotą vandenį ar valgomosios sodos ir vandens mišinį.

Dulkes iš minkštų žaislų paviršinių sluoksnių galima surinkti naudojantis dulkių siurbliu ir tai daryti maždaug kartą į dvi savaites. Dulkių erkutes iš minkštų žaislų pašalinti galima šiais metodais:

• palaikyti žaislą šaldiklyje per naktį;
• 1 valandą džiovinti džiovyklėje;
• išskalbti vandenyje, prieš tai į jį įlašinus eukaliptų eterinio aliejaus (pagaminti 0.2% - 0.4% tirpalą).

Visus nenaudojamus minkštus žaislus patartina laikyti supakuotus, taip jie mažiau susiteps ir sukaups mažiau dulkių.

tags: #netikri #kudikiai #zaislai

• Kūdikių lavinamosios kortelės
• viskas apie pogimdyminę higieną
• Kaip išsirinkti vaikišką lovytę?
• Kaip tinkamai stebėti kūdikio augimą
• atraskite užburiančią pasaką „Tyli naktis“