Vaikų elgesio krizės - rimta socialinė problema, kuri pasižymi tuo, kad jos tempas vis didėja, be to, padaromo teisės pažeidimo pobūdis sunkėja. Akivaizdu, kad su šiuo reiškiniu būtina kovoti, aiškintis priežastis ir pasekmes.
Krizės dažniausiai būna nepageidaujamos ir susijusios su stresu, daro neigiamą įtaką aplinkai, žmonėms bei jų sukurtoms vertybėms, užtrunka kažkiek laiko, turi palankią ar nepalankią baigtį. Krizė - tai netikėtos ir sunkios gyvenimo permainos, lūžio sąlygota būsena, kurią lydi didelis nerimas, įtampa, grėsmė, nesaugumas, pavojus, pasimetimas ir kiti panašūs išgyvenimai.
Kiekviena krizė savyje talpina pavojų individo egzistencijai ir galimybę sustiprėti, įgyti patyrimo, dvasiškai augti. Individai į krizines situacijas reaguoja skirtingai. Reakcija priklauso nuo asmenybės psichologinės, dvasinės brandos, socialinės, kultūrinės aplinkos, religinių įsitikinimų, pagalbos resursų aplinkoje.
Dažnai, kai kalbame apie ikimokyklinio amžiaus vaikus, norime panaikinti riziką ir užtikrinti vaikų saugumą. Taip, saugumas visada turėtų būti pirmoje vietoje, todėl naikinti reikėtų ne riziką, o žalojančius pavojus. Na, o iššūkius pastebėti ir valdyti, atsižvelgiant į jų pavojingumo lygį.
Vaikų aplinkoje gali pasireikšti įvairios krizės, kurios apima ir elgesio krizes, ir kitus netikėtus įvykius. Mokslinėje literatūroje išskiriamos įvairios krizių rūšys, tokios kaip emocinė, fizinė ir seksualinė prievarta, paauglių priekabiavimas, savižudybės ar narkomanija, kurios, nors ir dažniau pasireiškiančios vyresniame amžiuje, gali turėti ištakas ir ikimokykliniame etape. Ikimokyklinio amžiaus vaikai dažnai nežino ir nesupranta žalojančių pavojų. Jie paprastai susiję su nuodingomis ar pavojingomis medžiagomis.
Emocinė prievarta - dažnas ar nuolatinis vaiko žeminimas, jo ignoravimas, kuris gali sutrukdyti vaiko elgesiui ir jo psichikos raidą. Visiškas vaiko skriaudimas kartu yra ir jo emocinis traumavimas; tai visa reikia turėti galvoje, neaiškina, ar psichologinis smurtas yra pagrindinė, ar kitos smurto rūšies sukelta vaiko žalojimo forma. Žodžiais, pastabomis, grasinimais, draudimais, gąsdinimais siekiama asmenį įskaudinti, įbauginti, priversti suvokti priklausomybę nuo skriaudėjo.
Atmetimas - tėvai, kurie neužmezgė ryšio su vaiku, dažnai savo elgesiu išreiškia vaiko atstūmimą. Jie vaikui įvairiausiais būdais parodo, kad jis yra nepageidaujamas. Tai gali būti vaiko varymas nuo savęs, žeminimas, pravardžiavimas ar pasakymas, kad jis yra nieko vertas. Ignoravimas - suaugę žmonės, kurių emociniai poreikiai kažkada buvo nepatenkinti, dažnai nesugeba patenkinti savo vaikų poreikių. Jie gali neparodyti prisirišimo vaikui ar nepuoselėti jo. Tokie tėvai paprastai neišreiškia savo susidomėjimo, žavėjimosi vaiku ar net kartais jo iš vis nepastebi. Terorizavimas - tėvai gali išsirinkti vieną vaiką kritikai ir baudimui. Gadinimas, tvirkinimas - tėvai leidžia vaikams naudoti narkotikus ar alkoholį, stebėti žiaurų elgesį su gyvūnais, žiūrėti pornografinę medžiagą ir suaugusiųjų seksualinius veiksmus, dalyvauti arba liudyti tokioje kriminalinėje veikloje kaip vogimas, užpuolimai, prostitucija, lošimas iš pinigų ir pan.
Emocinės prievartos atvejus labai sunku diagnozuoti ar net apibrėžti. Dėl šios priežasties, emocinė prievarta yra viena sunkiausių blogo elgesio su vaikais formų, kurią sunku nustatyti ir užkirsti jai kelią. Emocinė prievarta palieka paslėptus randus, kurie praneša apie save įvairiais keliais.
Pavojai - tai žalą organizmui keliantys reiškiniai. Pavojai taip pat skiriasi ir pagal amžiaus grupes. Narkomanijos problema, nors ir labiau susijusi su paauglių amžiumi, yra viena iš socialinių problemų, kurios prevencija prasideda nuo ankstyvojo ugdymo, stiprinant vaikų atsparumą ir gebėjimą priimti teisingus sprendimus.

„Penkerius metus vadovauju Miško darželiui Smiltynėje. Įspūdingoje, bet laukinėje Kuršių nerijos gamtoje, miške tarp dviejų vandenų: Baltijos jūros ir Kuršių marių dirbdama su vaikais nuo 2 iki 7 metų, dažnai susilaukiu klausimo „ar nebijote, kad kas nors atsitiks?“ Ir visada atsakau „ne“, nes tai, kas iš pradžių taip gąsdina tėvelius ar pradedančius dirbti pedagogus, mes sistemingai valdome, puikiai pažįstame, vis iš naujo aptariame, nuolat atnaujiname veiksmų planą ir taisykles.“
Žinoma, rizikų yra visur, tačiau kalbant apie ikimokyklinio amžiaus vaikus, dažnai net neįtariame, kad už keturių sienų įkalintų rizikų yra daugiau ir jos dažnai pavojingesnės, kad visas rizikas galime valdyti kurdami vaikams erdvę augti ir tobulėti ir, kad rizika nėra tik pavojus. Rizika yra gana plati sąvoka, todėl norėdami ją aptarti, turime gerai išanalizuoti.
Tinkamai valdomi iššūkiai sudaro didelę laimingo gyvenimo dalį tiek vaikystėje, tiek suaugus (galbūt ne be reikalo Skandinavijos šalyse, kur dauguma vaikų lanko lauko darželius, žmonės jaučiasi laimingiausi). Jie suteikia jėgų veikti, o veikimo proceso metu sužadina išskirtinius gebėjimus. Rizikingus iššūkius vaikai geba suprasti, įvertinti bei pasirinkti: rizikuoti ar ne.
Vaikams ant karstynių bei į medžius leiskite įlipti ir nulipti patiems, be suaugusiojo fizinės pagalbos (bet su priežiūra ir žodiniais patarimais). Ikimokyklinuką prižiūrinčiam suaugusiajam, svarbu suprasti, kad vaiko kūno svoris yra keliskart mažesnis už suaugusiojo, todėl kritimo ar susitrenkimo smūgis kur kas švelnesnis nei krentant trisdešimtmečiui. Būtent ikimokykliniame amžiuje, jei neatribojame vaikų nuo jų aplinkoje esančių iššūkių, sukuriama erdvė vystytis savisaugos instinktams.
Taip pat svarbu sąmoningai mokyti vaikus savisaugos, įtraukiant juos į rizikos valdymą. Kai ribos ir iššūkiai vaiko gyvenime nėra suspausti iki minimumo, vaikai turi progą būti savarankiški. Savarankiškumas įgalina žmones, suteikia jiems daugiau pasitikėjimo savimi ir motyvacijos veikti. Susiduriant su iššūkiais, įsijungia kritinio ir kūrybinio mąstymo mechanizmai, padedantys spręsti problemas.
Kuo toliau, tuo labiau šie dalykai akcentuojami švietimo sistemoje, ir, mano nuomone, turi tiesioginę sąsają su iššūkių priėmimu bei rizikavimu vaikystėje. Kodėl? Nes nesusiduriant su iššūkiais, nėra jokio motyvo ieškoti sprendimų. Susiduriant su rizikomis, neišvengiamos yra ir emocijos, kurių spektras pasidaro platesnis nei gyvenant ramiame pasaulyje, kai apie viską pagalvoja tėvai / globėjai ir pedagogai. Vaikai turi susidurti ir su negatyviomis emocijomis, susipažinti su blogai besibaigiančiomis istorijomis, tam, kad teisingai suvoktų pasaulį, jame esančias rizikas bei pavojus, jausmų spektrą.
Esant rizikingoms situacijoms ryšius su žmonėmis užmezgame ne tik greičiau, bet šie ryšiai tampa daug artimesni, gilesni ir stipresni.
Prevencija - visuma įvairių auklėjimo metodų, kuriais siekiama užbėgti už akių įvykiams, prieštaraujantiems moralės ir teisės normoms. Krizių prevencijos ir intervencijos ugdymo įstaigose optimizavimas yra labai svarbus. Pirminę prevenciją galima apibrėžti kaip paslaugas, nukreiptas į bendrą populiaciją siekiant sustabdyti bet kokius prievartos atvejus. Antrinė prevencija - paslaugos, nukreiptos į didelės rizikos grupę, siekiant užkirsti kelią tolimesniam problemos plitimui. Tretinė prevencija - tai paslaugos, kurios yra skirtos žinomiems smurtautojams arba aukoms siekiant išvengti naujų incidentų. Vaikų globos namų darbuotojai, susidūrę su vaikų elgesio krizėmis, turi gebėti spręsti šias problemas. Rekomenduojama kurti prevencines ir intervencines programas bei komandas, kelti darbuotojų kvalifikaciją, kadangi dažnai dauguma neturi tinkamos kompetencijos ir kvalifikacijos dirbti su vaikų elgesio krizėmis.
Pirma, rizikos valdymui ikimokyklinio ugdymo įstaigose gali būti naudojama „Rizikos - naudos įvertinimo forma“ (angl. Risk benefit assesment sheet). Šioje formoje nurodomas rizikos pavadinimas, su rizika susiję pavojai, atsargumo priemonės kiekvienam iš pavojų valdyti, pavojingumo lygis. Kol nėra apibrėžtos ir realybėje veikiančios atsargumo priemonės, rizikos veiklos vykdyti negalima. Pavyzdžiui, jei kūrename laužą, miško paklotės užsidegimo pavojui šalinti turime turėti smėlio kibirą ne toliau kaip 2 metrai nuo laužavietės. Negalime kūrenti laužo tol, kol kibiras nėra padėtas į atitinkamą vietą.
Pavojingumo lygis nustatomas pagal tai, ar gresia ir koks pavojus gresia vaiko ilgalaikei sveikatai ir gyvybei, o pagal tai pasirenkamos tinkamos atsargumo priemonės.
| Rizika | Susijęs pavojus | Atsargumo priemonės | Pavojingumo lygis |
|---|---|---|---|
| Laužas miške | Miško paklotės užsidegimas | Smėlio kibiras ne toliau kaip 2 metrai nuo laužavietės | Vidutinis |
| Plaukimas valtimi ežere | Nuskendimas | Sertifikuotos ir pagal ūgį tinkančios gelbėjimo liemenės | Aukštas |
| Vaikų žaidimai pelkėje | Drabužių sušlapimas | Nenaudojamos gelbėjimo liemenės, skatinami imitaciniai žaidimai | Žemas |

Antra, rengiant „Rizikos - naudos įvertinimo formas“ ar tiesiog šalinant pavojus ir paliekant iššūkius, į šią veiklą turi būti aktyviai įtraukiami ir patys vaikai. Trečia, pavojus šalinti turi kompetencijos turintys žmonės. Pavyzdžiui, prasidėjus grybų sezonui, miške vaikai dažnai nori rinkti ir apžiūrėti šiuos gražuolius. Jeigu nepažįstate grybų, nedrauskite vaikams jais domėtis - tai puiki proga pasikvietus į pagalbą specialistą, susipažinti su grybų pasauliu.
Dažnai tradiciniuose darželiuose stokojama iššūkių dėl nesusitarimo tarp darželių administracijos, auklėtojų ir tėvelių. Siūlome į rizikos valdymą aktyviai įtraukti tėvelius: leiskite tėčiams ateiti ir sukalti lentynas drauge su vaikais besimokant apie įrankius, pakvieskite pravesti sportinių žaidimų užsiėmimus, mamas su vaikais kvieskite apželdinti darželio gėlynus pavasarį, paraginkite tėvus suorganizuoti tyrinėjimo ekspedicijas vaikams mažesnėmis grupelėmis. Vykdydami bendras veiklas drauge, suprasite ką ir kaip galite padaryti, kad sukurtumėte įdomias ir daugiau erdvės vaikams sukuriančias veiklas.
Netikėtų įvykių ir krizių prevencijai padeda ir nuoseklus, patirtinis ugdymas. Darželiai kuria įvairius ugdymosi kontekstus, skatinančius vaikų pažinimą, savarankiškumą ir socialinius įgūdžius. Tai gali būti tyrinėjimų stotelės ar stotelės - vaikų tyrinėjimams sukurtas ugdymosi kontekstas visoje grupės ir lauko aplinkoje, apimantis priemones, įrangą, įrankius, provokacijas, sumodeliuotas tyrinėjimo situacijas. Atradimų stotelės, pojūčių kambariai, spontaniški tyrinėjimai, pažinimo salos, bendravimo salos ir problemų sprendimo stotelės - visi šie kontekstai skirti skatinti vaikų aktyvumą ir gebėjimą spręsti iškylančias problemas. Kūrybinė ateljė ir kūrybinės dirbtuvės lavina estetinį suvokimą, bendradarbiavimo įgūdžius ir leidžia vaikams išreikšti save.
Ekologinis ugdymas taip pat yra svarbi prevencijos dalis, stiprinanti vaikų ryšį su gamta ir ugdanti ekologinį sąmoningumą. Darželiai organizuoja įvairius projektus ir renginius, kurie padeda vaikams geriau pažinti juos supantį pasaulį ir ugdo atsakingumą:

Asmens duomenų apsaugos pažeidimas - tai veiksmai ar neveikimas, kurie gali sukelti ar sukelia nepageidaujamus padarinius, taip pat prieštarauja imperatyvioms įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, normoms. Apraše vartojamos sąvokos turi būti suprantamos taip, kaip yra apibrėžtos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, BDAR).
Darželis užtikrina tinkamą dokumentų bei duomenų rinkmenų saugojimą, imasi priemonių, kad būtų užkirstas kelias atsitiktiniam ar neteisėtam asmens duomenų sunaikinimui, pakeitimui, atskleidimui, taip pat bet kokiam kitam neteisėtam tvarkymui. Darbuotojai, kuriems yra suteikta teisė tvarkyti darbuotojų asmens duomenis, laikosi konfidencialumo principo ir laiko paslaptyje bet kokią su asmens duomenimis susijusią informaciją, su kuria jie susipažino vykdydami savo pareigas, nebent tokia informacija būtų vieša pagal galiojančių įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas. Pavyzdžiui, duomenų bazės specialistė, raštvedė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, direktoriaus pavaduotoja ūkiui ir dietistė tvarko darbuotojų ir vaikų asmens duomenis, tokius kaip vardai, pavardės, asmens kodai, gimimo datos, adresai, telefono numeriai ir kt. Atsakingi asmenys privalo laikytis nustatytų įpareigojimų ir vadovautis principais.
Pareiškėjas, rinkdamas asmens duomenis, privalėjo vadovautis BDAR nuostatomis, inter alia BDAR įtvirtintais tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principais. Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintame Mokesčio už vaiko išlaikymą tvarkos apraše buvo nurodyta, jog pareiškėjas rinko ne tik duomenis, būtinus identifikuoti vaiką bei nustatyti įstaigos nelankymo priežastį (t. y. tėvų (globėjų) vardą, pavardę, vaiko vardą ir pavardę, vaiko nelankymo datą (laikotarpį), grupę, nelankymo priežastį), bet ir ugdymo įstaigos nelankymo priežastį patvirtinančius įrodymus. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ugdymo įstaigos nelankymo priežastį patvirtinančių įrodymų rinkimas nebuvo būtinas nustatytam tikslui, susijusiam su apmokėjimu už vaiko maitinimą lopšelyje-darželyje. Papildomas duomenų rinkimas, išskyrus pačios nebuvimo įstaigoje priežasties nustatymą, nedaro įtakos mokesčio už maitinimą dydžiui apskaičiuoti, todėl būtinybės šiuos duomenis rinkti nebuvo.
Duomenų subjektui sudaroma galimybė ištaisyti, sunaikinti savo asmens duomenis arba sustabdyti savo asmens duomenų tvarkymo veiksmus, pateikus įstaigos vadovui rašytinį ar žodinį prašymą. Darbuotojas turi teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi, reikalauti ištaisyti, patikslinti ar papildyti neteisingus ar neišsamius jo asmens duomenis. Darbuotojas turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi tam tikri neprivalomi jo asmens duomenys. Toks nesutikimas gali būti išreikštas neužpildant tam tikrų darbuotojo anketos ar kitų pildomų dokumentų skilčių, taip pat vėliau pateikiant prašymą dėl neprivalomai tvarkomų asmens duomenų tvarkymo nutraukimo. Įstaigos vadovas suteikia darbuotojui informaciją, kokie jo asmens duomenys yra tvarkomi neprivalomai.
