Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: Biografija, Kūryba ir Atminimo Įamžinimas

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911) - iškili lietuvių kultūros asmenybė, žymiausias kada nors gyvenęs Lietuvos dailininkas ir kompozitorius. Jo kūryba apima tiek muziką, tiek dailę, palikusi gilų pėdsaką Lietuvos ir pasaulio mene. Šiame straipsnyje apžvelgsime jo gyvenimo kelią, studijas, kūrybos raidą ir atminimo įamžinimą.

Ankstyvieji metai ir muzikinio talento atsiskleidimas

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė 1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje (šiuo metu Senoji Varėna) Adelės ir Konstantino Čiurlionių šeimoje. Jo tėvas Konstantinas Čiurlionis (1851-1914) buvo vargonininkas ir chorvedys. Motina Adelė Marija Magdalena Radmanaitė (1854-1919) buvo kilusi iš Bavarijos vokiečių evangelikų liuteronų giminės. Jaunoji šeima iš Liškiavos persikėlė į Senąją Varėną, kur ir gimė jų pirmagimis.

Šeimoje iš viso buvo devyni vaikai: Mikalojus Konstantinas (1875-1911), Marija (1879-1969), Juzė (1882-1969), Povilas (1884-1945), Stasys (1887-1944), Petras (1890-1924), Jonas (1891-1955), Valerija (1896-1982) ir Jadvyga (1898-1992). 1878 metais šeima su pirmagimiu persikėlė į kurortinį Druskininkų miestelį, kur tėvas Konstantinas dirbo vargonininku.

Čiurlionio vaikystė prabėgo Druskininkuose, čia jis su tėvo pagalba išmoko groti fortepijonu. Mikalojus Konstantinas, šeimos vadinamas tiesiog Konstantinu ar Kastuku, greitai atskleidė savo muzikinius gebėjimus: 5-erių metų jau mokėjo skambinti iš klausos, o 7-erių - skaityti iš natų. Jaunasis Konstantinas nevengdavo ir tėvo pavaduoti: mišiose skambindavo vargonais, o namuose - pianinu.

1885 m. M. K. Čiurlionis baigė liaudies mokyklą. Šiuos gabumus pastebėjo ir tėvų draugas gydytojas Jozefas Markevičius, kuris, M. K. Čiurlioniui baigus Druskininkų liaudies mokyklą, parašė Mykolui Oginskiui laišką su prašymu leisti M. K. tobulinti muzikos žinias.

Mokslai ir pirmieji kūrybiniai žingsniai

1889-1893 m. Mikalojus Konstantinas praleido Plungės dvaro orkestro mokykloje, kur mokėsi pas kunigaikštį Mykolą Oginskį. Čia grojo fleita, gavo pirmąją orkestro uniformą bei muzikos teorijos pagrindus. Su orkestru dažnai vykdavo koncertuoti į Rietavą, Palangą, Rygą. Jis buvo kunigaikščio M. Oginskio orkestro fleitininkas.

1894 m., gavęs Mykolo Oginskio stipendiją, M. K. Čiurlionis išvyko gilinti muzikos žinių į Varšuvos muzikos institutą. Čia fortepijono mokėsi pas Antonį Sygietinskį, kompozicijos - pas Zygmuntą Noskovskį. 1899 m. pabaigė savo baigiamąjį darbą - kantatą mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui „De Profundis“ ir įgijo kompozicijos specialybės diplomą.

Nuo 1901 m. vėl priimdamas Oginskio paramą mokėsi Leipcigo karališkoje konservatorijoje. Čia pas prof. C. Reineckę mokėsi kompozicijos, o pas S. Jadasoną - kontrapunkto. Tuo metu prasidėjo Čiurlionio kryptinga neoromantinė kūryba. Nors vokiečių kalbos žinios buvo menkos, jis vis tiek užsirašė klausyti estetikos, istorijos, psichologijos paskaitas. Būdamas Leipcige klausėsi ir studijavo G. F. Hendelio, P. Čaikovskio, R. Vagnerio, F. Listo, H. Berliozo, R. Štrauso kūrinius, sukūrė simfoninę uvertiūrą „Kęstutis“.

Leipcige jis ne tik mokėsi, bet ir užsiėmė saviraiška, saviugda, skaitė, rašė, lankėsi kultūriniuose renginiuose. Būtent 1901 m. Čiurlionis sukūrė vieną garsiausių savo kūrinių - simfoninę poemą pavadinimu „Miške“, dedikuotą E. Moravskiui. Apie 1904 m. Čiurlionis sukūrė kitą simfoninę poemą - „Jūra“.

Posūkis į dailę ir Vilniaus periodas

Nors žinoma, kad besimokydamas Plungėje apie 1893 m., jis piešdavo miesto apylinkes, profesionalaus dailininko kelią pradėjo būdamas tik 27 metų. 1902 m. M. K. Čiurlionis grįžo į Varšuvą, kur įstojo į Varšuvos piešimo mokyklą, pas Janą Kauziką mokėsi piešimo. Gyvendamas Varšuvoje dirbo privačiu muzikos mokytoju, taip išlaikė ne tik save, bet ir čia studijuojančius brolius. Nusprendęs tapyti, atsisakė dėstyti Varšuvos muzikos institute. 1903 m. dailės studijas tęsė Varšuvos dailės mokykloje, kuriai vadovavo Kazimieras Stabrauskas.

Dirbdamas privačiu muzikos mokytoju, susipažino su Volmanų šeima, o ypač šiltas santykis siejo su Bronislava Volman, kuri rėmė M. K. Čiurlionio tapybą. Atsidėkodamas jai M. K. Čiurlionis padovanojo ne vieną paveikslą (tarp jų ir „Bičiulystė“ (1906/1907)).

Jau pirmuosiuose Čiurlionio darbuose ėmė ryškėti dailininko polinkis į simbolizmą ir abstrakciją, mistikos ir paslapties šydą kūryboje. Tuo dailininkas įsiliejo į neoromantizmo dailės kryptį, kuri buvo paplitusi tarp Rytų ir Centrinės Europos, ypač Rusijos, dailininkų. Kaip sau priimtiniausią dailės techniką menininkas pasirinko senovinį tapybos tempera metodą. Iš daugiau nei 200 užbaigtų tapybos darbų vieni žinomiausių yra „Pasaka (Karalių pasaka)“ (1909), „Rex“ (1909), „Sonata Nr. 3 (Žalčio sonata)“ (1908), „Sonata Nr. 5 (Jūros sonata)“ (1908), „Sonata Nr. 6 (Žvaigždžių sonata)“ (1908), „Sonata Nr. 7 (Piramidžių sonata)“ (1909).

1906 m. Čiurlionis gavo progą eksponuoti savo dailės darbus Sankt Peterburge, kur sulaukė labai daug dėmesio ir teigiamų atsiliepimų. Nuo 1906 metų M. K. vis aktyviau įsitraukia į Lietuvos tautinio atgimimo judėjimą.

1907 m. M. K. Čiurlionis persikėlė gyventi į Vilnių ir aktyviai įsitraukė į visuomeninį gyvenimą. 1907-1908 m. M. K. Čiurlionis su pertraukomis gyveno, kūrė Vilniuje. Čia suorganizavo pirmąją lietuvių dailės parodą, kurioje eksponavo savo kūrinius, o po metų surengė antrąją parodą. Jis su kitais įkūrė Lietuvių dailės draugiją, dalyvavo jos veikloje, parodose. 1908 m. vadovavo „Vilniaus kanklės“ draugijos chorui, sudarė atskirą vyrų choro grupę, kuri dainavo jo paties harmonizuotas liaudies dainas.

Koncertavo kaip pianistas ir dirigentas, rašė dailės ir muzikos klausimais. Prie Lietuvos dailės draugijos įkūrė Muzikos fondą kompozitorių kūrybai remti, buvo valdybos narys. Dalyvavo G. Kvedaro, P. Gaidelionio, K. Petrausko koncertuose. 1908 m. kartu su Sofija (jau sužadėtine) vyko į Palangą, o 1909 m. sausio 1 d. juodu susituokė Šateikių Šv. evangelisto Morkaus bažnyčioje. Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė buvo rašytoja ir publicistė.

Pripažinimo paieškos ir sveikatos problemos

Siekiant platesnio pripažinimo, M. K. Čiurlionis 1908 metų pabaigoje išvyko į Sankt Peterburgą. Čia susipažino su M. Dobužinskiu, kuris lietuvių menininką pristatė Rusų dailininkų sąjungoje. Kad galėtų išgyventi, jis vėl turėjo imtis privataus muzikos mokytojo darbo. 1909 m. po vestuvių ir viešnagių pas tėvus į Sankt Peterburgą atvyko abu sutuoktiniai. Čia M. K. Čiurlionio darbai buvo eksponuoti „Salono“ parodoje, šeštoje Rusų dailininkų sąjungos parodoje, tarp jų ir naujausias darbas - „Rex“ (1909).

Kilus Sankt Peterburgo dailininkų susidomėjimui, jis nuolat važinėdavo į ten, ieškojo pažinčių ir ryšių bei galimybių eksponuoti savo darbus. Šie pasiekimai iš dailininko atėmė daug ne tik laiko, tačiau ir sveikatos. Nuolatinis darbas be pertraukų, materialiniai nepritekliai M. K. Čiurlionį išsekino. 1909 m. M. K. Čiurlionui buvo nustatytas psichologinis ir emocinis pervargimas.

1909 m. kovą Čiurlioniai grįžo į Lietuvą, kur padėjo rengti Trečiąją dailės parodą, kartu tapė „Rūtos“ draugijos salės scenos uždangą, rašė kritinių apybraižų knygą „Lietuvoje“. Metų pabaigoje M. K. vėl grįžo į Sankt Peterburgą. Ten susirgo depresija. Grįžus į Lietuvą, atvykusi žmona Sofija, radusi vyrą keistai besielgiantį, nuvežė jį pas neuropatologą ir psichiatrą V. Bechterevą, kuris konstatavo didelį pervargimą.

1910 m. abu grįžo į Druskininkus, o vėliau M. K. Čiurlionis buvo paguldytas į Raudonojo dvaro sanatoriją Pustelnike (netoli Varšuvos). Kol menininkas gydėsi, 1910 m. birželio 12 d. šeimoje gimė vienintelė dukra - Danutė. Deja, 1911 m. išėjęs pasivaikščioti M. K. Čiurlionis susirgo plaučių uždegimu ir 1911 m. balandžio 10 d. (būdamas 35-erių) mirė.

Menininkas palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse, aukščiausioje Literatų kalnelio vietoje. Antkapinį paminklą 1931 m. sukūrė skulptorius Juozas Zikaras. Paminklo formos asocijuojasi su M. K. Čiurlionio dailės kūrinių motyvais. 1965 m. paminklas rekonstruotas.

M. K. Čiurlionio kūrybos bruožai

Kalbant apie muzikinių kūrinių bruožus, Čiurlionis kūrė savitą muziką. Dar studijuodamas kūrė romantinius kūrinius. Vėlesniu laiku, kai Čiurlionis jau susidomėjo dailės meno šaka, Čiurlionio melodijos tapo kiek abstraktesnės, melodijos ženkliai sutrumpėjo, svarbūs muzikoje tapo tik tam tikri motyvai. Jis daug dėmesio skyrė polifonijai, o kai kurie muzikiniai Čiurlionio kūriniai netgi yra sukurti naudojant visiškai nesikartojančius muzikos garsus.

M. K. Čiurlionio muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams. Gausiausia ir originaliausia jo fortepijoninė kūryba (variacijų ciklai „Sefaa Esec“ ir „Besacas“ 1904-05; muzikinių peizažų ciklas „Jūra“ 1908; fuga b-moll, 1908-09).

Kaip dailininkas, M. K. Čiurlionis nutapė daugiau nei tris šimtus paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, be to, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje. Nuo pat pradžių Čiurlionis pajautė, kad geriausia jo kūrybinių idėjų išraiškos forma yra cikliškas minties plėtojimas. Taip gimė tapybos darbų ciklai, kaip 7 paveikslų ciklas „Laidotuvių simfonija“ (1903), 4 paveikslų ciklas „Para“ (1904), 5 paveikslų ciklas „Tvanas“ (1904), triptikas „Rex“ (nemaišyti su kulminaciniu 1909 m. kūriniu).

Reikšmingiausią dailės kūrinių dalį sudaro sonatos: „Sonata I (Saulės sonata)“, „Sonata II (Pavasario sonata)“ (abi 1907), „Sonata nr. 3 (Žalčio sonata)“, „Sonata nr. 4 (Vasaros sonata)“, „Sonata nr. 5 (Jūros sonata)“, „Sonata nr. 6 (Žvaigždžių sonata)“ (visos 1908), „Sonata nr. 7 (Piramidžių sonata)“ (1909). Joms būdinga muzikinių struktūrų kompozicinės bei temų plėtotės analogijos, ypatinga daugiapusė turinio koncentracija, novatoriškas konceptualizmas. Muzikiniais paveikslais taip pat galima laikyti diptikus „Preliudas ir Fuga“ (1908), „Preliudas. Fuga“.

M. K. Čiurlionio darbuose daug dėmesio skirta tautinei Lietuvos praeities kultūrai ir gimtojo krašto gamtai. Kaip ir muzikoje, taip ir dailėje, menininkas atspirties taškų ieškojo liaudies kūryboje ir kultūroje. Vienu garsiausių M. K. Čiurlionio kūriniu įvardijamas paveikslas „Rex“, sukurtas 1909 m.

Atminimo įamžinimas ir palikimas

Beveik visi žinomi Čiurlionio dailės darbai, rankraščiai ir kiti kūriniai saugomi ir eksponuojami Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. Keli kūriniai yra Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Varšuvos nacionaliniame muziejuje ir Valstybiniame rusų muziejuje Sankt Peterburge.

1963 m. Druskininkuose atidarytas M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus, buvusiame Čiurlionių šeimos name. 1995 m. rugsėjo 24 d., minint 120-ąsias šio kūrėjo gimimo metines, Vilniuje, Savičiaus g. 11, kur 1907-1908 m. gyveno ir kūrė menininkas, įkurtas memorialinis kultūros centras - Čiurlionio namai. Tais pačiais metais ant šio pastato (Savičiaus g. 11) M. K. Čiurlioniui atidengta memorialinė lenta.

Nacionalinei M. K. Čiurlionio menų mokyklai Vilniuje (nuo 1994 m. menų gimnazija) 1965 m. buvo suteiktas M. K. Čiurlionio vardas. Nuo 2001 m. ji vadinasi Nacionaline M. K. Čiurlionio menų mokykla. Vilniuje M. K. Čiurlionio vardu pavadinta Naujamiesčio gatvė, vedanti į Vingio parką.

M. K. Čiurlionio asmenybė ir kūryba domina ne tik lietuvių, bet ir užsienio menotyrininkus. Apie M. K. Čiurlionį išleista nemažai knygų įvairiomis kalbomis. Iš leidinių lietuvių kalba minėtini šie: Stasys Yla „M. K. Čiurlionis: kūrėjas ir žmogus“, Juozas Gaudrimas, Augustinas Savickas „M. K. Čiurlionis“, Markas Etkindas „Pasaulis kaip didelė simfonija“ (Vilnius, 1976), „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911). Jo laikas ir mūsų laikas. His time and our time“ (su 2 CD). Vienas žymiausių M. K. Čiurlionio kūrybos žinovų ir tyrinėtojų bei M. K. Čiurlionio muzikos kūrinių atlikėjas yra prof. Vytautas Landsbergis. Išsamiausia monografija „Visas Čiurlionis“ apima tris anksčiau V. Landsbergio išleistus M. K. Čiurlionio kūrybos tyrimus: „Čiurlionio dailė“ (1976), „Čiurlionio muzika“ (1986), „Žodžio kūryba“ (1997).

2010 m., pasitinkant M. K. Čiurlionio 135-ąsias gimimo metines, Čiurlionio namai išleido albumą lietuvių, anglų, rusų kalbomis „Čiurlionis Vilniuje“, kuriame atsispindi kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos periodas Vilniuje. 2016 m. išleista lituanistės Nidos Gaidauskienės sudaryta knyga „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Vilniuje“. Tai mokslinių straipsnių rinkinys, kuriame Lietuvos ir užsienio muzikologai, literatūrologai, kultūrologai, menotyrininkai aptaria M. K. Čiurlionio veiklą.

tags: #m #k #ciurlionis #kada #gimis

• Kaip vartoti grikių miltus vaikams
• Ugdymo tikslas ir uždaviniai
• Vaiko išlaikymas nesusituokus
• Aina Būdvytytė: vadovė ir ugdytoja
• stilingi vaiko ūgio matuokliai