Adenoidų operacija - viena dažniausių procedūrų vaikams, atliekama siekiant pagerinti kvėpavimą, miego kokybę ir bendrą savijautą. Nors ši intervencija paprastai laikoma saugia, ji vis tiek kelia daug klausimų tėvams: kaip paruošti vaiką, ką galima valgyti prieš operaciją, ko tikėtis po jos ir kaip padėti mažyliui atsigauti. Adenoidų šalinimo operacija yra dažniausiai vaikams atliekama operacija ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
Adenoidai - tai nosiaryklėje esančios limfinio audinio sankaupos, limfinės sistemos dalis. Adenoidai - tai limfoidinio audinio sankaupa nosiaryklėje, kuri natūraliai padeda kovoti su infekcijomis. Adenoidai - tai limfoidinio audinio sankaupa nosiaryklėje. Pagrindinė adenoidų kartu su tonzilėmis funkcija - padėti organizmui atremti infekcijas apsaugant nuo bakterijų ir virusų atakų. Adenoidai - tai vaiko „vietinis“ imunitetas, saugantis organizmą nuo virusų ir bakterijų. Kartu su tonzilėmis ir kitomis panašią funkciją atliekančiomis struktūromis, adenoidai formuoja Waldeyer‘io limfoadenoidinį žiedą, kuris veikia kaip infekcijos vartai, kurie pirmiausia kontaktuoja su infekcijų sukėlėjais ir gamina ląsteles kovai su infekcija.
Adenoidus turi tik vaikai: paprastai šie dariniai intensyviai auga nuo 2 iki 7 m. Vaikui augant, limfoidinio audinio mažėja, o brendimo laikotarpiu išnyksta. Suaugusiems dažniausiai adenoidų hipertrofijos (peraugimo) nepasitaiko. Adenoidus ir tonziles turi visi gimę vaikai, tačiau jos didėti pradeda kiek vėliau - sulaukus 1,5 metų.

Adenoidai, kaip paaiškino gydytoja, yra nosiaryklės užpakalinėje dalyje esantis limfoidinis audinys, kuris vaikams yra fiziologinis ir aktyviai dalyvauja apsauginiuose kvėpavimo takų mechanizmuose. „Tai normalus procesas. Daugeliui vaikų adenoidai perauga natūraliai, tačiau kai kuriems dėl tam tikrų veiksnių jie tampa problema.“ Dažniausiai dėl infekcijos adenoidai padidėja. Prasidėjus uždegimui (adenoiditui) adenoidai pradeda nebefunkcionuoti ir sukelia daugybę problemų. Dėl dažnai pasikartojančios slogos, uždegimų, infekcinių, alerginių ar kitų ligų adenoidai gali išvešėti ir sukelti įvairius simptomus bei sveikatos sutrikimus.
Pagrindiniai adenoidų išvešėjimo veiksniai:
Išvešėję adenoidai gali lemti šiuos simptomus ir problemas:

Gydytojas otorinolaringologas (LOR) vertina, ar adenoidų padidėjimas sukelia funkcinių problemų, ir tik tuomet rekomenduoja operaciją. Gydymas purškalais gali trukti iki kelių mėnesių ir ilgiau. Jei prasidėjo adenoidų uždegimas, įprastai gydoma antibiotikais.
„Adenoidų šalinimas (adenoidektomija) svarstomas, kai vaikas patiria nuolatinę nosies obstrukciją, kvėpuoja per burną, knarkia ar jam pasireiškia obstrukcinė miego apnėja. Kiti svarbūs požymiai: patologinio sąkandžio formavimasis, besikeičiančios kaukolės ir veido proporcijos, taip pat nuolatinė pūlinga sloga ar dažni, kartotiniai vidurinės ausies uždegimai. Adenoidų operacijos atliekamos tik tada, kai būtina.“
Nors, augant vaikui, kartu su adenoidais didėja ir tonzilės, pasitaiko, kad pastarosios padidėja ryškiau ir tarpas tarp jų lieka nedidelis bei susiaurėja burnos plyšys liežuvio gale. Tokiu atveju atsiranda knarkimas, miego apnėjos, sunkesniais atvejais pakinta artikuliacija, vaikas vengia kieto, sunkiau sukramtomo maisto.
Kalbant apie tonzilių šalinimą (tonzilektomiją), gydytoja pabrėžė, jog ši operacija dažniausiai reikalinga esant lėtiniam tonzilitui. „Pilnas tonzilių pašalinimas padeda, kai diagnozuojamas lėtinis tonzilitas. Jis gali būti nustatomas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.“ Tonzilektomija taip pat taikoma, jei yra įtariama, kad gomurio migdolai yra kitų sisteminių ligų - širdies, inkstų, sąnarių - infekcijos židinys, arba jei tonzilės yra stipriai padidėjusios ir sukelia kvėpavimo sutrikimų, ypač nakties metu. Sprendimas dėl operacijos priimamas, įvertinus simptomų sunkumą, jų trukmę ir poveikį vaiko gyvenimo kokybei.
Chirurginis tonzilių šalinimas rekomenduojamas šiais atvejais:
| Periodas | Ūminio tonzilito epizodų skaičius per metus |
|---|---|
| 1 metai | 7 ar daugiau |
| 2 metai iš eilės | 5 epizodai per metus |
| 3 metai iš eilės | 3 epizodai per metus |
Nepasireiškus lėtiniam tonzilitui, o esant tik padidėjusioms tonzilėms, ikimokyklinio amžiaus vaikams jos dažniausiai yra mažinamos, nešalinamos pilnai, kadangi yra reikalingos kaip imuninės sistemos dalis. „Jei tonzilių operacija atliekama pagal visas indikacijas, t. y. jei tonzilės iš tiesų yra infekcijos židinys, o tonzilitai yra dažnai pasikartojantys, šiuos audinius šalinti būtina, kadangi savo apsauginės funkcijos jos ir taip jau nebeatlieka.“
Norint, kad procedūra vyktų sklandžiai, reikia atlikti kelis paruošiamuosius žingsnius. Prieš operaciją būtina laikytis gydytojo nurodymų dėl valgymo ir gėrimo.
Kodėl svarbu, kad vaikas operacijos dieną būtų visiškai sveikas? Operacijos dieną vaikas turi būti be jokių ūminių infekcijos požymių, mat net nedidelė sloga ar kosulys gali būti pagrindas atidėti operaciją. Esant infekcijai, padidėja kvėpavimo takų spazmų, deguonies trūkumo, kraujavimo ir kitų komplikacijų rizika. Ūmi infekcija taip pat gali turėti įtakos kraujo krešėjimo rodikliams, o tai ypač svarbu atliekant tonzilių šalinimą. Tokiais atvejais operacija paprastai nukeliama 1-2 savaitėms, kol vaikas visiškai pasveiksta. Prieš operaciją pacientas turi būti visiškai sveikas - nesirgti net sloga.
Operacijos visada susijusios su padidintu nerimo lygiu. Vaikams operacijos diena gali kelti didelį nerimą, ypač jei jie nesupranta, kas vyksta. Su operacijos nerimu pacientams susidoroti padeda medikų komandai talkinantys „Raudonos nosys Gydytojai klounai“. Jie pagal suderintą programą aplanko ruošiamus operacijai pacientus, vyksta kartu iki operacinės, aplanko po operacijos. Jie netgi leidžia pačiupinėti instrumentus, pasimatuoti kaukes.

Operacija atliekama ligoninėje, dažniausiai taikant bendrąją nejautrą (narkozę). Operacija atliekama bendrinėje nejautroje. Operacijos metu vaikui skiriama bendroji nejautra (narkozė).
Adenoidų šalinimo operacija (adenoidektomija) atliekama taikant bendrinę nejautrą (per burną, įstačius žiodiklį). Operacijos metu adenoidai nugrandomi nuo nosiaryklės paviršiaus. Adenoidai pašalinami specialiu įrankiu - lyg nuvalomi nuo nosiaryklės sienų. Kartais žaizdelių kraštai prideginami. „Operacija atliekama taikant bendrinę nejautrą ir trunka dažniausiai iki pusvalandžio. Jos metu pašalinamas adenoidų audinys, sustabdomas kraujavimas, burnoje nelieka jokių tvarsčių, drenų ar siūlų.“
Adenoidų šalinimas yra palyginti nesudėtinga procedūra. Trukmė - apie 20-40 minučių. Trukmė - apie 1 val., įskaitant pasirengimą (operacija trunka apie 15-20 min.). Adenoidų operacijos atliekamos 3-10 m. vaikams.
Atliekant adenotonzilektomiją, pašalinami adenoidai ir dalis tonzilių. Nors tonzilių šalinimo operacija užtrunka tik truputį ilgiau nei adenoidų ir yra priskiriama dienos chirurgijos paslaugoms, tačiau ji yra kiek sudėtingesnė.
Po procedūros vaikas kurį laiką stebimas palatoje, kol visiškai pabunda. Po operacijos pacientas keletui valandų stebėjimui perkeliamas į intensyvios terapijos palatą, po to tęsiamas gydymas stacionare. Vaikas po operacijos kelias valandas stebimas ir paprastai dar tą pačią dieną išleidžiamas namo. Laikas, praleidžiamas stacionare, - iki 1 paros. Po operacijos praėjus kelioms valandoms, mažieji pacientai dažniausiai jaučiasi įprastai. Vaikai paprastai tampa žvalūs praėjus kelioms valandoms po procedūros.

Vaikams nosiaryklės žaizdos užgyja per 10-12 dienų. Po adenoidų šalinimo operacijos vaikai sveiksta per kelias dienas ir jau po savaitės gali grįžti prie įprastos veiklos. Kvėpavimas pagerėja per 2 savaites. Tonzilių šalinimas reikalauja šiek tiek ilgesnio gijimo laikotarpio (apie 10-14 dienų), per kurias rekomenduojamas ramus režimas. Jei pooperacinė eiga sklandi ir vaikas jaučiasi gerai, gydytojui leidus, po 2 savaičių vaikas gali grįžti į savo įprastą aktyvų gyvenimą.
Kurį laiką po operacijos vaikas jaučia diskomfortą, skausmą. Jei jaučiamas minimalus skausmas, jis įprastai numalšinamas geriamais nuskausminamaisiais vaistais. Savaitę po operacijos temperatūra gali pakilti iki 37,5 °C.
Kaip ir kiekvienos operacijos metu, komplikacijų, dažniausiai kraujavimo, rizika yra, bet ji tokia reta, kad baimintis ruošiantis procedūrai neverta. Pasaulinė statistika rodo, kad kraujavimas po operacijos pasireiškia vos 1 proc. pacientų. Pas gydytoją suskubti reikėtų iš burnos pasirodžius kraujo, kilus dideliam, vaistais sunkiai numalšinamam skausmui, pakilus aukštesnei nei 38 0C temperatūrai, atsiradus ribotiems kaklo judesiams (kai galva pasukta tik į vieną pusę).
Retais atvejais pasitaiko pakartotinis adenoidų išvešėjimas, ypač jei operacija atlikta labai mažame amžiuje, 2-3 metų vaikams arba sergantiems alerginiu rinitu. Tačiau tai nutinka retai.
Dažnai pacientai mano, kad pašalinus tonziles ar adenoidus, bus dažniau sergama peršalimo ligomis - nuo seno gajus mitas, kad atlikus tonzilių šalinimo operaciją infekcija nesulaikoma burnoje, o visada leidžiasi į kvėpavimo takus ir sukelia bronchitus. „Skirtumai tarp vaikų priklauso nuo to, kaip jų organizmas atpažįsta, reaguoja ir kovoja su virusais bei bakterijomis.“
Nors adenoidų ir tonzilių šalinimo operacijos yra planinės ir gali būti atliekamos visus metus, kai kurioms šeimoms vasara tampa praktišku ir patogiu laikotarpiu jas suplanuoti. Šiltuoju metų laiku dažniau būnama gryname ore, mažiau laiko praleidžiama kolektyvuose, todėl natūraliai sumažėja kontaktų su infekcijų šaltiniais. „Žiemą ar rudenį virusų paplitimas didesnis, tad vaikų sergamumas natūraliai išauga.“
Gydytoja taip pat atkreipė dėmesį, kad sausas patalpų oras šildymo sezono metu gali dirginti ryklę ir turėti neigiamos įtakos savijautai po tonzilių šalinimo operacijos: „Vasarą oras dažniausiai drėgnesnis, daugiau laiko praleidžiama lauke, o tai gali būti palankiau gijimui.“
Dažnai tėveliai rūpinasi, ar operacija vasarą nesugadins visų vaiko atostogų. Bet specialistai patikina, jog baimintis neverta. Mat adenoidų šalinimas yra palyginti nesudėtinga procedūra, po kurios vaikai sveiksta per kelias dienas ir jau po savaitės gali grįžti prie įprastos veiklos. Nors šie aspektai kai kurioms šeimoms padeda lengviau suplanuoti procedūras, sprendimas dėl operacijos laiko visada priklauso nuo individualios vaiko situacijos, sveikatos būklės ir gydytojo įvertinimo.
