Dubens kaulų skausmas nėštumo metu yra dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria daugybė moterų. Šis skausmas yra natūralių kūno pokyčių rezultatas, dažniausiai praeinantis iš karto po gimdymo. Vis dėlto, kartais dubens skausmas nėštumo metu gali signalizuoti įvairias būkles, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį. Jų rimtumas gali priklausyti nuo to, kada šis skausmas pasireiškė - nėštumo pradžioje ar pabaigoje. Bet kuriuo atveju, jokie nėštumo metu juntami skausmai neturėtų būti ignoruojami.
Nėštumo metu moteris patiria diskomfortą ir skausmą. Skausmas yra ženklas, kad kūnas stengiasi prisitaikyti prie fizinių reikalavimų, kuriuos jam kelia augantis vaisius. Nėštumo metu kūnas patiria didelių pokyčių, dėl kurių raumenys, kaulai ir organai patiria papildomą stresą.

Dubens kaulų skausmas nėštumo metu gali atsirasti dėl įvairių fiziologinių pakitimų moters kūne. Viso nėštumo metu vyksta laipsniškos adaptacijos, prisitaikančios prie vaisiaus vystymosi. Dubenyje esantys sakroileiniai sąnariai ir dubens lanko kaulai nėštumo metu patiria pakankamai daug streso, galinčio sukelti skausmą.
Dar vienas prie skausmo atsiradimo žymiai prisidedantis faktorius yra hormono relaksino išskyrimas. Nėštumo metu išsiskiria hormonas relaksino, kuris atpalaiduoja sąnarius ir raiščius. Jo dėka suminkštėja ir išsitampo sausgyslės, tačiau tai taip pat sukelia nestabilumo jausmą bei skausmą dubens sąnariuose ir kauluose. Jis ruošia moters kūną gimdymui, dėl to dubens sąnariai tampa laisvesni, stuburas praranda stabilumą.

Nėštumo metu pasikeitę hormonų lygiai, atlaisvėję sąnariai, padidėjęs svoris ir pakitęs svorio centras sukuria daug galimybių skausmo atsiradimui. Dėl padidėjusio svorio ir pakitusios laikysenos šiems sąnariams ir kaulams tenka didesnis spaudimas, ypač jei juos supantys raumenys yra nusilpę. Tokiu atveju gali būti juntamas dubens kaulų skausmas, sustiprėjantis lipant laiptais, vaikštant, atsistojant ar stovint ant vienos kojos.
Kadangi 2-3 nėštumo trimestre labiausiai padidėja kūno svoris, dubens kaulai bei sąnariai patiria daugiau spaudimo ir atsiranda didesnė tikimybė susidurti su skausmu. Nėštumo metu moters kūno svorio centras pasislenka į priekį. Stuburas gauna didesnę apkrovą, ypač juosmeninėje srityje. Dėl vaisiaus sukeliamo spaudimo dubuo negali judėti taip patogiai ir laisvai kaip anksčiau. Be to, nėščioji nešioja papildomą svorį, kuris apkrovą dar labiau padidina.
Kairįjį ir dešinįjį moters dubens kaulus jungia gaktinė sąvarža (lot. symphysis pubis) - kremzlinė kaulų jungtis priekinėje dubens dalyje. Kitaip nei rankų ar kojų kaulus jungiantys alkūnės ar kelio sąnariai, gaktinė sąvarža juda labai mažai. Svarbiausia jos funkcija - užtikrinti, kad dubens kaulai išliktų vietoje. Tačiau apie 20 % moterų antroje nėštumo pusėje sėdėdamos ar vaikščiodamos jaučia skausmą dubens srityje, kurį lemia simfizitas. Simfizitas yra gaktinės sąvaržos uždegimas, dubens kaulų prasiskyrimas ar kiti patologiniai pokyčiai.
Simfiziopatija yra patologinis procesas dubens kaulų raiščių srityje. Silpnėja ir minkštėja jungiamasis audinys gali sukelti kaulų poslinkį, edemą, o pasekmės bus gaktos sąnarių skausmas, sąnarių sustingimas ir eisenos pokyčiai. Paprastai sąvarža turėtų būti nejudanti, nepriklausomai nuo nėštumo buvimo ir jo laiko. Tačiau kai kuriais atvejais gaktos srities kaulai pasislenka, traukiamos sausgyslės, gali atsirasti edema. Gaktinė sąvarža ir kitos dubens struktūros atlieka labai svarbų vaidmenį nėštumo ir gimdymo metu. Ji šiek tiek išsiplečia ir tampa judresnė, kad gimdymo metu vaisius galėtų lengviau praeiti per dubenį.
Dėl simfizito, kuris gali būti diagnozuotas antroje nėštumo pusėje, gali pasireikšti skausmas priekinėje arba galinėje dubens dalyje, klubų ir šlaunų srityse. Skausmo intensyvumą nulemia tai, kaip vaisiaus svoris ir spaudimas pasiskirsto dubenyje. Kuo labiau vaisiaus svoris spaudžia gaktos sritį, tuo stipresnis gali būti skausmas. Esant simfizitui, labai svarbu nustatyti patologijos laipsnį - neatitikimo dydį, nes su tuo siejamas gimdymo būdo pasirinkimas.

Simfizitas gali būti klasifikuojamas pagal gaktinės sąvaržos išsiskyrimo laipsnį:
| Laipsnis | Prasiskyrimo dydis |
|---|---|
| 1 | 5-9 mm |
| 2 | 10-19 mm |
| 3 | 20 mm ir daugiau |
Pilvo apačią gali mausti apsinuodijus, pasigavus žarnyno infekciją, labai išalkus arba persivalgius, po sporto gali skaudėti raumenis. Nėštumo metu veikiant hormonams ir atsipalaidavus aplink šlapimo pūslę esantiems raiščiams, raumenims nedidelis šlapimo kiekis užsilaiko ir bakterijos turi daugiau laiko daugintis, todėl padidėja šlapimo pūslės uždegimo rizika. Gimdos plėtimasis verčia gimdą spazmuoti. Juntamos gilios, tęstinės, vis pasikartojančios skausmo bangos. Dauguma moterų šį jausmą prilygina prieš mėnesines arba pirmosiomis mėnesinių dienomis juntamam skausmui.
Apvaliojo raiščio įsitempimas fiksuoja ir laiko gimdą taisyklingoje padėtyje, gimdai plečiantis šis raištis įsitempia, todėl juntamas skausmas. Skausmas yra bukas, tempiantis, o staigiai pasisukus, atsistojus, gali sudiegti labai aštriai, juntamas tarsi dūris. Virškinimo problemos nėštumo metu pakinta hormonų koncentracija, tai sulėtina virškinamojo trakto darbą ir juntamas diskomfortas. Paruošiamieji sąrėmiai arba netikri sąrėmiai yra silpni, nevalingi, neritmiški gimdos susitraukimai. Jie juntami, kaip nepatogumas, įsitempimas, sukietėjimas ar pulsavimas, tačiau kai kurios moterys (ypač besilaukiančios pirmą kartą arba jautresnės) jaučia skausmą. Apatinės nugaros dalies skausmas nėštumo metu būdingas apatinės nugaros dalies, juosmens, kryžkaulio srities skausmas, kuris kartais gali būti supainiojamas su pilvo apačios skausmu.
Dubens skausmas nėštumo pabaigoje arba antroje pusėje pasireiškia dažniausiai, tai yra laikotarpis, kai šis skausmas atsiranda arba dar labiau suintensyvėja. Apie 33 nėštumo savaitę net iki 95% moterų jaučia skausmą dubens regione, dažniausiai simfizės srityje. Dubens skausmas nėštumo pabaigoje gali pasireikšti kartu su kojų ar nugaros skausmais ir neretai yra intensyvus. Pajutus šį skausmą nereikėtų išsigąsti dėl reprodukcinės sistemos problemų, kadangi dauguma atvejų tai yra susiję būtent su kaulais, sąnariais bei minkštaisiais audiniais.
Nėštumo metu nugaros skausmo nereikėtų ignoruoti, nes tai gali būti ne tik natūrali kūno reakcija, bet ir rimtesnės sveikatos problemos požymis. Nugaros skausmas gali rodyti stuburo ar nervų sistemos apkrovą, o kartais uždegiminius procesus.
Apatinės nugaros dalies ir dubens skausmai nėštumo metu yra pavojingi mamos sveikatai tuo atveju, jei nesikreipiama į specialistus ir nesprendžiama problema. Negydomi jie gali išlikti po gimdymo ir tęstis ilgai, o uždelsus gali tekti bent minimalų skausmą kęsti nuolat. Šioje situacijoje svarbus kineziterapeuto arba gydytojo vaidmuo, kurio tikslas - pasiekti norimą rezultatą, t. y. sumažinti skausmą.
Reikėtų, visų pirma, kreiptis į ginekologą, kuris įvertins ar skausmas nėra susijęs su ginekologinėmis ligomis, po gimdymo kilusiomis komplikacijomis ir pan. Nestiprus pilvo apačios skausmas nėštumo metu dažniausiai nėra pavojingas, tačiau, jeigu jis kelia nerimą, būtinai pasikalbėkite su gydytoju.
Kineziterapija viena efektyviausių priemonių simfizitui gydyti. Kineziterapeutas - tai tas specialistas, į kurį pirmiausia reikėtų kreiptis pajutus šiuos simptomus. Nemedikamentinės intervencijos, kurias pritaikys kineziterapeutas, tokios kaip minkštųjų audinių manipuliacija, laikysenos koregavimas, stabilizavimo pratimai, mankšta vandenyje, turi teigiamą poveikį apatinės nugaros dalies ir dubens skausmui mažinti. Tačiau itin svarbu reguliarumas ir pastovumas - užsiimdami nereguliaria fizine veikla ir nesant pastovumui, teigiamų rezultatų nesulauksite.
Pagrindinis dėmesys skiriamas dubens dugno, liemens ir aplink klubo sąnarius esančių raumenų stiprinimui, laikysenos gerinimui ir dubenį stabilizuojantiems pratimams. Be to, skausmui malšinti ir specifinių sąnarių mobilumui pagerinti kineziterapeutai taiko sąnarių mobilizavimo technikas. Galima naudoti specialų dubens diržą-įtvarą užsidėjus ant klubų, taip padedant stabilizuoti gaktinę sąvaržą. Diržas-įtvaras mažina mažylio spaudimą į simfizę ir mechaniškai išlaiko dubens kaulus tarpusavyje.
Kineziterapijos procedūrų metu atkreipiamas dėmesys į funkcionalumą, mokomasi saugiai keisti kūno poziciją buityje (vengiant gaktos kaulų slydimo). Pvz.: suspaudus mažą kamuoliuką/pagalvę šlaunimis ir išlaikant jį bandoma atsisėsti, atsistoti, atsigulti, apsiversti. Kineziterapeutas taip pat gali išmokyti specialios technikos, kuri vienu metu aktyvuoja visus liemens korseto raumenis - angl. bracing.
Po gimdymo specialaus gydymo, kurį skirtų gydytojas taip pat nėra. Gali būti skiriamas tausojantis rėžimas, pagalbinės priemonės (specialus diržas, kineziologinis teipavimas) ir atitinkamas poilsio rėžimas. Neišsprendus problemos, po gimdymo dubens disfunkcija ir skausmas gali apriboti smulkius judesius buityje, kurie reikalauja padėties keitimo, lengvų daiktų pastūmimo kojų pagalba, kuomet atliekamas šlaunų pritraukimas arba atitraukimas per klubo sąnarį, su pasipriešinimu.
Osteopatija yra veiksmingas būdas pagerinti organizmo gebėjimą prisitaikyti prie nėštumo, kartu sumažinant patiriamą diskomfortą. Osteopatija gali grąžinti kūną į tinkamą padėtį, o tai leidžia geriau prisitaikyti prie pokyčių, atsirandančių nėštumo ir gimdymo metu. Osteopato rankomis atliekamos technikos nėštumo metu yra švelnios ir saugios, kad būtų išvengta rizikos motinai ir vaisiui.
Atliekant kruopščią kūno korekciją, siekiama sukurti balansą tarp vaisiaus ir motinos raumenų ir kaulų struktūrų. Švelnios technikos padeda sumažinti juosmens ir dubens įtampą bei skausmą. Tai pagerina judrumą ir suteikia organizmui daugiau prisitaikymo galimybių prie nuolatinių nėštumo sukeliamų laikysenos pokyčių bei sumažina moters stresą. Laikysenos korekcija padeda kovoti su skausmu ir lėtiniu nuovargiu, atsirandančiu dėl padidėjusio stuburo linkio, uodegikaulio bei klubo kaulų ir kryžkaulio poslinkio.
Tai taip pat leidžia vaisiui laisvai judėti ir išlaikyti geresnę padėtį nėštumo eigoje. Kadangi moters kūnas keičiasi viso nėštumo eigoje, osteopatija yra naudinga visais nėštumo etapais. Po gimdymo osteopatija gali padėti atkurti pusiausvyrą, kuri sutrinka dėl streso, patirto nėštumo ir gimdymo metu. Tai gali sumažinti diskomfortą ir skausmą, pagreitinti atsigavimą, gerinant kraujo ir limfos tekėjimą, optimizuojant organizmo savigydos mechanizmus.
Nėštumo metu negalite išvengti dubens srities skausmo, tačiau galite apsisaugoti nuo traumų. Avėkite patogią pėdas prilaikančią avalynę. Svorio kontrolė padeda išvengti per didelės stuburo apkrovos nėštumo metu. Taisyklinga laikysena yra viena pagrindinių prevencijos priemonių. Kad raumenys galėtų visiškai atsipalaiduoti, būtinas pakankamas poilsis ir miegas. Nugaros skausmas nėštumo laikotarpiu dažnai sustiprėja naktį, todėl reikėtų miegoti ant šono, tarp kelių įsidėjus specialia pagalvę. Šilta vonia ar kompresas padeda atpalaiduoti raumenis ir sumažinti skausmą. Emocinis stresas bei įtampa gali pasireikšti ir kūne, ypatingai nugaros raumenyse.

Masažas atpalaiduoja įsitempusius raumenis, gerina kraujotaką, mažina skausmą. Nėščiosioms rekomenduojama atlikti švelnų, specialiai pritaikytą nėščiųjų masažą. Vartokite vaistus nuo skausmo. Lengvo ar vidutinio intensyvumo fizinis krūvis saugus ir naudingas tiek būsimai mamai, tiek vaisiui. Tai padeda užkirsti kelią per dideliam svorio priaugimui nėštumo metu, gestaciniam diabetui arba padeda jį kontroliuoti, gerina širdies ir kvėpavimo sistemos būklę, kraujotaką, mažina nugaros ar dubens skausmo tikimybę, gerina emocinę būklę, vaisiaus aprūpinimą deguonimi.