Nors medicinos ir technologijų pažanga suteikia daugiau galimybių, klausimas dėl neteisėto aborto ir privertimo jį darytis išlieka aktualus baudžiamojoje teisėje. Šiame straipsnyje gilinsimės į Baudžiamojo kodekso (BK) 142 ir 143 straipsnius, nagrinėdami neteisėto aborto ir privertimo jį darytis nusikaltimų sudėtis, kvalifikavimo ypatumus bei galimas pasekmes.
Abortas laikomas neteisėtu esant bent vienai iš šių aplinkybių:

Kėsinimasis į žmogaus vaisių iki gimdymo pradžios nėra nužudymas, tai laikoma abortu (BK 142 str.) arba sunkiu sveikatos sutrikdymu (BK 135 str.). Už neteisėto aborto padarymą BK 142 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę - laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.
Baudžiamojo kodekso (BK) 143 straipsnis numato atsakomybę tam, kas panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiajai ar jos artimiesiems, privertė nėščią moterį darytis neteisėtą abortą.
Už privertimą darytis neteisėtą abortą atsako asmuo, sulaukęs 16 metų amžiaus, kuris suinteresuotas, kad nėščia moteris sutiktų, jog jai būtų padarytas neteisėtas abortas.
Psichologinė ar psichinė prievarta - tai grasinimas padaryti žalos nukentėjusiosios ar jos artimųjų interesams - panaudoti fizinį smurtą, padaryti turtinės žalos, atskleisti kompromituojančias žinias ar kitaip pakenkti tuojau ar ateityje.

Nepavykęs vertimas darytis neteisėtą abortą taip pat užtraukia baudžiamąją atsakomybę - tai jau būtų pasikėsinimas padaryti šį nusikaltimą.
BK sudėtys pagal sunkumo ir pavojingumo laipsnį klasifikuojamos į pagrindines (BK 129 str. 1 d.) ir kvalifikuotas (BK 129 str. 2 d.). Kvalifikuojantys ir privilegijuojantys požymiai iš esmės yra lengvinančios arba sunkinančios atsakomybę aplinkybės (BK 59-60 str.).
Priežastinis ryšis - tarp kaltininko ir nukentėjusiojo mirties turi būti juridiškai reikšmingas priežastinis ryšis, nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, dėl kaltininko veiksmų ar neveikimo kylantis padarinys. Jeigu dėl kaltininko veikos buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, bet jo mirtį lėmė kita aplinkybė (pvz., kraujo užkrėtimas gydymo metu), veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti (jei kaltininkas veikė tiesiogine apibrėžta tyčia) arba kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.
Jei visi bendrininkai dalyvauja atimant nukentėjusiojo gyvybę, jų veika kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 129 straipsnio dalį ir punktą su nuoroda į BK 24 ir 25 straipsnius. Jei šią nusikalstamą veiką padaro nusikalstamas susivienijimas, visiems jo nariams inkriminuojamas ne tik BK 129 straipsnis, bet ir BK 249 straipsnis.
Pagal Baudžiamąjį įstatymą, nužudymas laikomas baigtu, kai nukentėjusysis miršta, todėl nužudymo sudėtis yra materialioji. Reikšmės nusikaltimo kvalifikavimui neturi tai, kada nukentėjusįjį ištinka mirtis, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui. Kaltininkui inkriminuojamas nužudymas, jeigu nukentėjusiojo mirtis buvo dėsningas ir neatsitiktinis kaltininko veikos padarinys.
Yra ir teisėtų gyvybės atėmimo atvejų, pavyzdžiui, karo ar ginkluoto konflikto metu, būtinosios ginties (BK 28 str.), būtinojo reikalingumo (BK 31 str.), mokslinio eksperimento (BK 35 str.) ar vykdant profesinę pareigą (BK 30 str.) atvejais.

tags: #neteiseto #aborto #nusikaltimo #sudeties #kvalifikuotos #sudetys