Nesaugus žmogus: vaiko vystymosi iššūkiai ir kaip juos įveikti
Kiekvienas žmogus ateina į pasaulį kaip „neužbaigtas socialinis projektas“, o mūsų smegenys dar nėra visiškai susiformavusios. Mes formuojamės santykyje su kitu žmogumi, o emocijų reguliavimo mokomės tik per bendravimą. Tai ypač svarbu pirmaisiais gyvenimo metais, kai vaikas dar nesuvokia savęs, bet formuojasi visa jo bazė, pasirengimas, apsprendžiantis tolimesnius santykius ir sėkmę.
Vaikui labai svarbus saugus ryšys su pagrindiniu globėju, nes tai yra pagrindas, dėl kurio vaikas gali nusiraminti. Nurimęs jis gali toliau tyrinėti pasaulį, pasitikėti, kad įgis naujų gebėjimų, tikėtis ir viltis, kad kas nors keisis. Viltis yra atsparumo pagrindas. Atsparumas yra procesas, kuriame vaikas po truputį išmoksta priimti sprendimus, atlaikyti sunkumus ir pokyčius. Augti ir vystytis vaikas gali tik saugioje aplinkoje, kurioje patenkinami jo emociniai poreikiai.
Prieraišumo tipai ir jų įtaka vaiko vystymuisi
Psichologė Mary Ainsworth savo eksperimente nustatė, kad egzistuoja du pagrindiniai prieraišumo tipai: saugus ir nesaugus. Nesaugus prieraišumas skirstomas į tris potipius: vengiantį, ambivalentišką (besipriešinantį) ir dezorganizuotą (dezorientuotą).
Saugus ryšys
Saugus ryšys susiformuoja tuomet, kai vaikas yra pajėgus atsiskirti nuo mamos, o jai sugrįžus - nors iš pradžių ir verkia ar pyksta, kad ji išėjo - gali greitai nurimti ir vėl pradėti žaisti bei domėtis aplinka. Visada atiduoda pirmenybę mamai (ar kitam pagrindiniam globėjui), o ne nepažįstamam žmogui. Tyrimais nustatyta, kad saugus ryšys būdingas maždaug 65 % visų vaikų.
Nesaugus ryšys
Nesaugus ryšys gali pasireikšti įvairiomis formomis, priklausomai nuo to, kaip suaugusieji reaguoja į vaiko poreikius ir emocijas.
Nesaugus priešiškas ryšys
Toks vaikas nepatikliai žvelgia į nepažįstamuosius, stipriai nusimena, kai mama išeina, o jai sugrįžus labai pyksta, gali ją mušti ir yra sunkiai nuraminamas, jam neberūpi žaisliukai ar kitoks aplinkos tyrinėjimas. Šio tipo ryšys formuojasi tada, kai vaiką prižiūrintis suaugęs žmogus elgiasi neprognozuojamai: į vieną vaiko poelgį jis gali reaguoti atlaidžiai ir nekreipti dėmesio, tačiau kitą kartą dėl panašaus poelgio gali labai stipriai supykti ir nubausti. Vaikui sunku suvokti, kaip turėtų elgtis ir ko iš jo tikisi mama ar kitas svarbiausias globėjas, todėl jis nuolat išgyvena nerimą.
Nesaugus vengiantis ryšys
Šio tipo ryšį galima atpažinti iš to, kad jau kūdikystėje mažylis vengia tėvų, užsigavęs ar sunerimęs neieško jų, kad būtų nuramintas ir paguostas. Atėjus nepažįstamam žmogui, atrodo, jam nelabai svarbu, ar tai nepažįstamasis, ar mama, o vėl sugrįžus mamai reaguoja gana abejingai, gali nusisukti ar ignoruoti, neieško kontakto, tačiau daugiau domisi žaislais ir aplinka. Šio tipo ryšys formuojasi tada, kai mama abejinga savo vaiko poreikiams, nuolat nereaguoja į jo verksmą. Tokių kūdikių motinos užkrauna savo dienotvarkę vaikui, nepaiso ir nemato vaiko reakcijų.
Dezorganizuotas (dezorientuotas) ryšys
Šio tipo ryšys pats sudėtingiausias, sunkiausiai apibūdinamas. Toks vaikas gali abejingai reaguoti, kai išeina mama, apsidžiaugti nepažįstamuoju, gali pradėti elgtis išvis nesuprantamai, pavyzdžiui, nusisukti ir sustingti arba neaiškiai trypčioti vietoje. Tokio tipo ryšys formuojasi tada, kai vaiko gyvenime vyksta stiprių trauminių išgyvenimų, pavyzdžiui, esant įvairios rūšies prievartai prieš vaikus, emociniam apleistumui. Pastebėta, kad tokio tipo prieraišumas būdingas 80 % vaikų, su kuriais blogai elgiamasi, ir tik 12 % vaikų iš „normalių šeimų“. Tokiam ryšiui susidaryti gali turėti įtakos tai, kad mama elgiasi gąsdinamai arba pati yra išsigandusi, nesuvokianti savo, kaip mamos, vaidmens, serga psichikos liga.
Kaip kurti saugų ryšį ir padėti vaikui įveikti nesaugumo jausmą?
Saugumo jausmas yra tas pagrindas, dėl kurio vaikas gali nusiraminti. Nurimęs jis gali toliau tyrinėti pasaulį, pasitikėti, kad galės įgyti naujų gebėjimų, tikėtis ir viltis, kad kas nors keisis. O viltis yra atsparumo pagrindas. Atsparumas yra kaip procesas, kuriame vaikas po truputį išmoksta priimti sprendimus, atlaikyti sunkumus ir pokyčius.
Saugumą kurti padeda penki dalykai:
- Prieinamumas: suaugęs kartu su vaiku gali pabūti, pažaisti, pakalbėti.
- Jautrumas: gebėjimas pamatyti situaciją vaiko akimis, suvokti, ką jis jaučia, mąsto.
- Vaiko savivertės kūrimas: įvertinimas, didžiavimasis vaiku, jo pozityvių pusių pastebėjimas.
- Mokymas priimti sprendimus: siūlydami rinktis tėvai stiprina vaiko savasties autonomiją.
- Vaiko įtraukimas į šeimos gyvenimą: padėti vaikui pasijusti šeimos nariu.
Tėvams svarbu suprasti, kad netinkamas elgesys gali atsirasti dėl ribų nustatymo stokos, tačiau labai dažnai priežastis būna ir kita - netinkamas elgesys signalizuoja apie nepatenkintus vaiko psichologinius, vidinius poreikius. Vaikas greičiau pasakys, kad jis blogas, o ne kad jam trūksta meilės. Liūdniausia, kad jis taip iš tiesų ir galvos.
Tėvams nereikia tikėtis, kad kiekvienu atveju tiksliai pavyks išsiaiškinti visas priežastis, tačiau vien galvojimas apie tai, kokios jos galėtų būti, supratimas apie vaiko nesaugumo jausmą, padeda tėvams atsisakyti bausmių taikymo ir sukoncentruoti savo pastangas į didesnio saugumo kūrimą, nuraminimą, palaikymą, kai vaikas susiduria su nesėkme.
Vaikai negimsta pikti ar blogi, o svarbiausia - netinkamas elgesys yra nemalonus ir pačiam vaikui. Kaip ir joks kitas žmogus, taip ir vaikas - jis nenori būti nemėgstamas, nenori, kad ant jo pyktų jo mylimiausi žmonės, kad jį atstumtų draugai. Netinkamas elgesys nėra sąmoningas jo pasirinkimas ir tai suprantant tėvams daug lengviau į tą elgesį reaguoti empatiškai.
Konferencija “Augame kartu. Kaip kurti ryšį su vaiku ir savimi”
Baimė yra svarbi vaiko raidos dalis, nes padeda jam mokytis, augti, suvokti pasaulį ir formuoti emocinį atsparumą. Tačiau kartais baimės tampa per didelės, kad vaikas jas įveiktų savarankiškai. Suvokus, iš kur ji kilo, svarbu ne slopinti baimes, o padėti vaikui jas atpažinti, pažinti ir palaipsniui įveikti. O jei tampa per sunku - naudinga kreiptis pagalbos į psichologus bei psichiatrus.
Vaikų patiriama smurto įtaka ir pasekmės
Smurtas prieš vaikus yra vaiko teisių pažeidimas, taip pat tai yra didžiulė socialinė ir visuomenės sveikatos problema. Vaiką žalojantis elgesys - tai suaugusio žmogaus neatsitiktinis veikimu ar neveikimu vaikui daromas fizinis, seksualinis, psichologinis, emocinis poveikis, kuris sukelia ar gali sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui.
Fizinė prievarta - tai tyčiniai suaugusių žmonių veiksmai vaiko atžvilgiu, kurie sukelia skausmą ir gali sukelti sveikatos, raidos sutrikimus. Seksualinė prievarta - tai suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, siekiant patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelną, išnaudojant vaiką. Emocinė prievarta - tai vaiko kompetencijos ir savivertės tyčinis griovimas ar žymus trikdymas jį žemininant gąsdinant, atstumiant, taikant bausmes, atmetimą, ir ribojant normalias socialines sąveikas.
Praktika rodo, kad vaikas labai retai patiria tik vieną kurią nors smurto rūšį. Vaikai, kurie yra nuolatos skriaudžiami, dažniausiai patiria vienu metu įvairių rūšių smurtą. Vaiką žalojantis elgesys paveikia visas vaiko raidos sritis - fizinę, emocinę, socialinę, pažintinę ir elgesio. Tyrimai, atlikti įvairiose šalyse, patvirtina nepalankias vaiko raidai ir funkcionavimui pasekmes.
Trumpalaikės pasekmės - tai po patirtos prievartos betarpiškai atsirandantys fiziniai sužalojimai ar emociniai padariniai. Ilgalaikės pasekmės -tai asmenybės pokyčiai ir polinkiai, kurie galėjo susiformuoti dėl vaikystėje patirtos prievartos ar nepriežiūros, pastebimi jau vaikui suaugus.
Saugus prieraišumas yra ypatingai svarbus vaiko ankstyvajai emocinei ir socialinei raidai. Saugus prieraišumas saugo besivystančias smegenis nuo žalingo streso poveikio, o jei vaiko prieraišumas nesaugus/dezorganizuotas jo smegenys yra labiau pažeidžiamos žalingam streso poveikiui.
Vaikystės traumą dažniausiai sukelia tas suaugęs asmuo, kuris turėtų būti vaiko saugumo ir meilės šaltiniu. Svarbu tai, kad vaikas besąlygiškai pasitiki šalia esančiais suaugusiaisiais - mama ar tėčiu - ir savo patiriamo pykčio bei skausmo negali nukreipti į juos, net jeigu ir yra jų skriaudžiamas.
Vaikystės traumą dažniausiai sukelia tas suaugęs asmuo, kuris turėtų būti vaiko saugumo ir meilės šaltiniu. Mūsų kasdienio darbo tikslas - laimingi vaikai, augantys pilnavertėse šeimose. Mums rūpi ne tik aprengti ir pamaitinti vaiką, bet ir užtikrinti saugų ir laimingą jo gyvenimą, todėl rūpinamės jų emocine ir psichologine gerove.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
