Snaigės - tai maži, trapūs gamtos kūriniai, kurie žiemą džiugina mus savo grožiu ir unikalumu. Kiekviena snaigė yra tarsi mažas meno kūrinys, turintis savo istoriją. Pasinerkime į šį stebuklingą pasaulį ir sužinokime, kaip snaigės gimsta, kodėl jos tokios ypatingos ir ką su jomis galima veikti!
Snaigė gimsta aukštai debesyje, kur iš mažo vandens lašelio susiformuoja ledo kristalas. Galima įsivaizduoti, kad kiekviena snaigė nueina savo unikalų kelią - kaip vaikas, kuris kiekvieną dieną eina namo nauju keliu. Kol snaigė krenta, ji nuolat keičiasi: kai kurie jos „spinduliai“ auga greičiau, kiti lėčiau. Būtent todėl ji tampa nepakartojama.
Nors kiekviena snaigė yra unikali, daugelis jų turi bendrų bruožų. Pavyzdžiui, dauguma snaigių turi šešis spindulius. Tai susiję su tuo, kaip vandens molekulės jungiasi viena su kita: jos sudaro šešiakampę formą. Prieš pradedant detaliau tyrinėti, pirmiausia su vaikais aptarėme sniego savybes: spalvą, kvapą, palyginome, kuo skiriasi sniegas ir ledas. Pažiūrėję filmuką, vaikai pamatė iš kur atsiranda snaigės ir kaip jos atrodo.

Mums dažnai sakoma, kad pasaulyje nebūna dviejų vienodų snaigių. Tačiau tai, kad nebūna dviejų vienodų snaigių - mitas. Jei labai ieškosite, dvi vienodas snaiges tikrai surasite. Tiesa, lengva nebus, nes skirtingų variantų yra daugybė, tačiau kai kurie iš jų jau vien dėl savo sandaros yra labai dažni. Kai vaikas supranta, kad snaigės yra unikalios, jis pradeda pastebėti, kad gamtoje yra daug nepakartojamų dalykų.
Vanduo yra skaidrus tiek kaip skystis, tiek kaip ledas. Sniegas iš esmės yra ledas, todėl ir jis yra skaidrus. Jis atrodo baltas tik todėl, kad jį sudaro daug mažų kristalų, kurių kraštai laužo šviesos spindulius. Nevientisa, daug defektų turinti skaidri medžiaga dažnai atrodo balta - jei subraižysite skaidraus plastiko butelį jis irgi atrodys baltas, nors toks iš tiesų nebus.

Ar žinojote, kad sniegas yra gamtoje natūraliai pasitaikanti kristalinės struktūros medžiaga? Tai yra mineralas, kaip ir dolomitas, akmens druska, talkas, kalcitas ir kiti mineralai. Aišku, sniego priskyrimas mineralams, nors ir yra teisingas, turi nedaug prasmės kasdieniame gyvenime, bet tai rodo, koks sniegas yra ypatingas.
Kai krenta didelės snaigės, dažnai sakoma, kad sninga vilko kąsniais. Šie dariniai - tai daug sulipusių individualių kristalų, kurie sudaro bendrą masę. Didelės snaigės susidaro dėl drėgmės, vėjo trūkumo, atmosferinių reiškinių didesniame aukštyje. Didžiausios tokio tipo snaigės gali pasiekti ir daugiau nei 30 cm skersmenį, nors tai ir retas reiškinys.
Sniegas ir snaigės suteikia puikių galimybių tyrinėti gamtą ir atlikti įdomius eksperimentus. Šių veiklų metu, ugdytiniai pasijuto tikrais tyrinėtojais.

Iglu - tai iš suspausto sniego statomos užuovėjos, nedidelės trobelės, skirtos itin atšiauriam klimatui. Tradiciškai iglu statomos iš suspausto sniego išpjautų plytų ir yra kupolo formos. Įdomiausia tai, kad iglu yra labai šiltos, nors viduje nėra jokios šildymo sistemos. Kaip taip gali būti? Suspaustas sniegas savyje turi labai daug oro, kuris veikia kaip izoliacinė medžiaga. Taigi, nuo kūnų šilumos sušilęs oras lengvai neišeina į išorę. Lauke gali būti ir -45 laipsniai Celsijaus, o iglu viduje bus nuo -7 iki +16 laipsnių, priklausomai nuo to, kiek kūnų šildys tą trobelę.

Nors dauguma žmonių mėgsta sniegą, kai kuriems jis kelia baimę. Chionofobija - tai sniego baimė, kuri kartais pasireiškia net labai intensyviais simptomais. Kaip ir kitos fobijos, chionofobija skiriasi priklausomai nuo pacientų asmenybės. Pavyzdžiui, vieni sniego bijo, nes mano, kad bus įkalinti namie ar darbe. Kiti bijo vairuoti ir vos pamatę sniegą ima panikuoti. Treti bijo traumų, kurios gali būti susijusios su sniegu. Nors panikos priepuoliai dėl sniego mūsų kraštuose reti, sniego baimė nėra labai retas reiškinys.
Pūga - tai žiemą kylanti audra, kuomet pučia vėjo gūsiai, pusto, kartais gali ir snigti. Pūga yra pakankamai ekstremalus reiškinys, kurio metu patariama nevairuoti ir būti pasiruošusiems. Lietuvoje pūgos mėgsta pietinę Žemaitijos aukštumos dalį, kur per metus siaučia 100-130 valandų. Antrasis regionas pagal šį rodiklį - Rytų Lietuva, kurią pūgos glosto maždaug 60-70 valandų per metus.
