Naujagimio miegas naktį: patarimai, saugumas ir iššūkiai

Viena didžiausių šiuolaikinių kūdikių ir mažų vaikų bėdų - sutrikęs miegas. Neretai vaikai naktį pradėję klykti ar vaikščioti išgąsdina savo tėvus. Kiekvienas naujas tėvelis svajoja apie ramias naktis, tačiau realybė dažnai būna kitokia. Kūdikio miegas, ypač naktį, gali tapti iššūkiu visai šeimai. Miegas - procesas, ne mažiau svarbus už maistą ar vandenį. O kartais - net ir svarbesnis. Miegodamas vaikas ne tik pailsi nuo aktyvios kasdienės veiklos bei įspūdžių pilnos, turiningos pažinties su supančiu pasauliu. Kūdikio miegas - procesas, kurio metu mažylio organizmas vystosi, organai atsistato, o įvairios fiziologinės funkcijos - stabilizuojasi.

Naujagimio miego ypatumai

Pirmiausia, svarbu suprasti, kad naujagimių miego ritmas skiriasi nuo suaugusiųjų. Naujagimiai neturi nusistovėjusio paros ritmo ir miega daugiausiai lengvu miegu, todėl jie lengvai pažadinami. Naujagimio miego ritmai reguliuojami alkio jausmo. Tokiame amžiuje vaikutis turi dažnai valgyti, dėl to ir prabusti reikia dažnai.

Naujagimis pirmiausiai užmiega lengvu miegu. Lengvo miego metu naujagimis ir kūdikis yra lengvai pažadinamas, kvėpuoja nereguliariai, būdingi greiti judesiai. Toks miegas trunka apie 25 minutes ir, jeigu kūdikis neprabudo, jis užmiega ramiuoju miegu, kurį galime atpažinti iš visiško atsipalaidavimo, ramaus kvėpavimo, judesių nebuvimo. Miegas yra cikliškai banguojantis procesas, kurio metu kaitaliojasi gilaus (ramaus) ir paviršutiniško (jautraus) miego fazės. Vienas kūdikio miego ciklas trunka maždaug 60 minučių, ir pusė to laiko tenka paviršutiniškam miegui. Šioje jautrioje miego fazėje kūdikiai lengvai prabunda nuo menko dirgiklio.

Miego trukmės rekomendacijos pagal amžių

Pirmiausiai, kalbant apie vaikus, sąvokos „normalu“ derėtų stengtis vengti. Kiekvienas vaikas, vertinant įvairiais aspektais, yra individuali asmenybė, tad jo elgesys gali kardinaliai skirtis nuo, pavyzdžiui, Jūsų draugės ar kaimynės mažylio. Remiantis medicininiais tyrimais ir vaikų raidos duomenimis, pateikiama informacija, kiek miega mažyliai tam tikrame amžiaus tarpsnyje.

Pastaba: Tai yra orientacinės rekomendacijos. Kiekvienas vaikas yra individualus.

Vaikui augant, dienos pogulių skaičius bei trukmė - mažėja, taip pat trumpėja reikalingas išmiegoti valandų skaičius per parą. Vertinant šias rekomendacijas, labai naudinga kartu žiūrėti ir į tai, kiek laiko vaikas būna pabudęs tarp miegų.

Saugi miego aplinka

Kad miegas būtų geras, pirmiausia jis turėtų būti saugus. Kalbant apie naujagimio miegą, vienas dažniausių rūpesčių yra ar mažylis gerai miegos, ir ar naktys nevirs dienomis. Taip pat svarbu, kur miegos naujagimis ir kaip sukurti jam saugią aplinką.

Miegojimo padėtis

Nuo 1990 m. pasaulyje paskelbta rekomendacija guldyti vaikus ant nugaros, ant tvirto čiužinio, siekiant apsaugoti nuo staigios kūdikių mirties sindromo. Guldymas ir migdymas ant pilvuko įvardijamas kaip vienas iš staigios kūdikių mirties sindromo rizikos veiksnių. Tačiau naujagimiams tokia padėtis (kniūbsčiomis ar ant šono) yra natūralesnė, nei miegas ant nugaros. Pastebėta, kad naujagimiai renkasi tokią miego padėtį, kokioje miegojo pirmuosius kartus po gimimo.

Kiekvienas vaikas yra individualus, todėl jei jis miega tik kniūbsčias, tereikia pašalinti kitus rizikos faktorius - apsaugėles, pagalves, minkštus žaislus, antklodę, guldyti ant tvirto pagrindo, išvėdintame, vėsiame tėvų kambaryje. Ant pilvo palikti miegoti per naktį ir dienos metu tikrai saugu yra tada, kai kūdikis pats išmoksta apsiversti nuo nugaros ant pilvo ir nuo pilvo ant nugaros. Tuo pačiu stipriai padaugėjo plagiocefalijos (suplokštėjusių galvų) atvejų. Šis sindromas dažniausiai pasireiškia „labai gerai miegantiems“ kūdikiams, kurie daug laiko miegodami praleidžia ant tvirto pagrindo - lovelėje, autokėdutėje, gultuke. Kiekvieną kartą guldydami vaiką į lovelę, keiskite puses, kad langas matytųsi galvą pasukus į kitą pusę. Nors migdyti ant pilvo kūdikių nerekomenduojama, būdravimo metu tai puiki mankšta, stiprinanti nugaros, pečių ir kaklo raumenis, kurie reikalingi pasukti galvą į kitą pusę. Rekomenduojama pradėti nuo gimimo. Priklausomai nuo amžiaus tokioje padėtyje kūdikis turėtų praleisti 30-60 min.

Lovelė ir čiužinys

Čiužinys turi atitikti lovelės dydį. Neturėtų būti jokių tarpų. Čiužinys turi būti kietas. Minkštas čiužinys gali turėti įtakos netaisyklingai galvytės formai, ar net kelti uždusimo pavojų. Rinkdamiesi čiužinuką paspauskite jį ranka - jeigu formas jis atgauna iš lėto, vadinasi yra netinkamas. Pagrindinė taisyklė - čiužinys turi būti tvirtas (nebūtinai tai reiškia kietas), jokiu būdu ne poroloninis ar poliuretaninis, į kurį vaikas tiesiog „įsminga“. Taip pat labai svarbu, kad ant čiužinio būtų lygiai, be raukšlių užklota tinkamo dydžio paklodė, kuri nesusijauktų miego metu.

Lovelė turi būti „kvėpuojančiu” dugnu - lentelėmis, specialiu audiniu, ne plokštuma. Priešingu atveju neužtikrinama oro cirkuliacija, kaupiasi drėgmė, sudaromos tinkamos sąlygos veistis pelėsiui, grybeliui. Renkantis lovelę svarbu ne tik grožis, bet ir kokybė. Atkreipkite dėmesį į galimybę pritaikyti lovelę pagal poreikius. Nusiimantis ar nusileidžiantis šonas suteikia galimybę pristumti atvirą lovelę prie tėvų lovos - tokiu atveju mažylis teoriškai miega savo lovelėje, tačiau tuo pačiu yra šalia jų. Tai ypač patogu žindant, norint patenkinti naujagimio ar kūdikio artumo poreikį ar trūkstant vietos komfortiškai miegoti vienoje, tėvų lovoje.

Pradžioje vietoje lovelės galima naudoti lopšį. Lopšiai yra mažesnių matmenų nei lovelės ir yra tinkami trumpam laikui, dažniausiai iki tol, kol kūdikis pradeda aktyviai vartytis. Daugelis lopšių turi ratukus lengvam transportavimui ir nuleidžiamus medinius ar medžiaginius „kvėpuojančius“ šonus, bei saugiai tvirtinasi prie tėvų lovos. Kaip ir lovytė, lopšys turi būti tvirtas, kokybiškas, čiužinys turi atitikti dydį bei būti kietas, tinkamas naujagimiui ir kūdikiui.

Pagalvės, antklodės ir minkšti daiktai

Kūdikiams iki metų pagalvės nerekomenduojamos. Pagalvės padidina SKMS (staigios kūdikių mirties sindromo) riziką, į kurią įtraukiamas ir uždusimas miegant. Kūdikiai pirmaisiais mėnesiais nėra labai mobilūs. Net išmokę apsiversti ant pilvo dar kurį laiką negali atsiversti atgal ant nugaros. Tad „įsikniaubimas“ į pagalvę yra itin pavojingas. Pediatrai rekomenduoja pagalvę pradėti naudoti sulaukus maždaug dviejų metų.

Visi minkšti priedai, tokie kaip apsaugėlės, storos antklodės, minkšti ir purūs užklotai, miegui skirti lizdeliai sukelia potencialią galimybę sutrikdyti mažylio kvėpavimą. Naujagimiai dar yra pakankamai silpni, kad prisipaudę prie minkštos apsaugėlės ar storai antklodei užblokavus kvėpavimo takus pasuktų galvą į šoną ar nustumtų į šalį trukdį. Lizdelis - netinkama vieta miegoti. Dažniausiai jo pagrindas būna nepritaikytas gulėti naujagimiui, stori, minkšti šonai kelia SKMS riziką, ypač tiems mažyliams, kurie nesivarto užtikrintai, ar yra neišnešioti - netyčia pasivertę gali įbesti nosytę į tą minkštą šoną ir blokuoti kvėpavimo takus.

Pūkuotų apklotų plaukeliai ir ant jų besikaupiančios dulkės gali dirginti kvėpavimo takus. Jei naudojama antklodė, ji turi būti lengva. Naujagimis guldomas lovytės kojūgalyje ir užklojamas iki krūtinės, o antklodės galai užkišami už čiužinuko šonų tam, kad naujagimis judėdamas neužsidengtų antklode veido. Vietoje antklodės galima naudoti specialų miegamaišį. Miegmaišiai būna įvairių tipų - berankoviai, su rankovėmis, „vystymo“ tipo. Pastarieji miegamaišiai pagaminti taip, kad primintų vystymą vystyklu - rankos suvystomos, o kojos lieka laisvos.

Kalbant apie vaikų mylimus minkštučius pliušinius žaisliukus, svarbu žinoti, jog patiems mažiausiems pastarieji nėra rekomenduojami. Minkšti daiktai - vienas iš staigios kūdikių mirties sindromo rizikos veiksnių.

Kambario temperatūra ir vėdinimas

Tiek patys mažiausi, tiek vyresni vaikai geriau miega esant žemesnei temperatūrai (idealu - 18,5 ° C - 21 ° C). Temperatūra miegamajame turėtų būti komfortiška (maždaug tarp 19 - 23 laipsnių). Vėdinti gyvenamąsias patalpas ir miegamąjį patariama nuolat - tai padeda užtikrinti optimalią santykinę oro drėgmę, 35-60 %. Esant mažesnei santykinei drėgmei oras būna „sausas“ - tai turi neigiamą poveikį jautriems naujagimio kvėpavimo takams bei odelei. Ši šerpetoja, sausėja, naujagimio nosytė užsikemša, jam sunkiau kvėpuoti. Šiltoje patalpoje nereikia dėti kepurytės, ypač miego metu - naujagimiai didžiausią šilumos kiekį išspinduliuoja per galvytę, tad uždėjus kepurytę kūnelis negali atvėsti, pernelyg įkaista.

Miegojimas kartu su tėvais

Tai iš senų laikų išlikęs mitas, jog negalima miegoti su kūdikiu vienoje lovoje, kad jo neužspaustum ir neuždusintum. Aš pritariu prieraišiosios tėvystės principams ir netgi rekomenduoju su kūdikiu nuo gimimo iki bent jau pusės metų miegoti kartu. Tyrimais įrodyta, kad jei mama (natūralu, kad tai ji miega su vaikučiu) yra sveika, nepervargusi, neapsvaigusi nuo kvaišalų, ji niekaip negali uždusinti vaiko savo kūnu netyčia. Šalia tėvų esantis vaikas miega ramiau, o jam nubudus niekam nereikia keltis, galima jį iškart nuraminti, pakalbinti, pažindyti. Jeigu išalkęs kūdikis sukruta, mama, gulėdama šalia, tai pajaučia ir kūdikį priglaudžia prie krūties, pati visiškai neišsibudindama. Tyrimai rodo, kad žindomi kūdikiai ir kūdikiai miegantys kartu su tėvais prabunda dažniau, nei miegantys atskirai. Kūdikių miego specialistai tvirtina, kad pirmaisiais metais tai gali būti naudinga sparčiai besivystančioms kūdikio smegenims, nors ir ne taip patogu tėvams.

Tačiau svarbu užtikrinti saugumą. Tėvų lova neturi būti per siaura. Atviri lovos kraštai turi būti apsaugoti. Tam yra skirtos specialios apsaugos, saugančios nuo iškritimo. Jokių nesaugių improvizacijų, kaip pristumtos kėdės, pagalvės ir pan. Jeigu vienas lovos kraštas yra prie sienos, reikia užtikrinti, kad nebūtų jokio tarpo, į kurį galėtų nusiridenti ir įstrigti naujagimis. Čiužinys turi būti kietas arba vidutinio kietumo. Minkšti, stipriai prie kūno linkių prisitaikantys čiužiniai nėra saugūs, nes miegama vienoje lovoje šalia mamos - didėja perkaitimo tikimybė. Jei, pavyzdžiui, vaiką maitinate krūtimi, mažylis, gulėdamas šalia, kas kartą pabudęs, natūralu, instinktyviai ieško krūties. Ir tikrai nebūtinai dėl to, jog išalko. Mamos krūtis - vienas iš būdų, padedantis lengviau užmigti.

Pagrindinės priežastys, kodėl kūdikis nemiega naktį

Yra daugybė priežasčių, kodėl kūdikis gali nemiegoti naktį.

Alkis ir mityba

Naujagimio miego ritmai reguliuojami alkio jausmo. Tokiame amžiuje vaikutis turi dažnai valgyti, dėl to ir prabusti reikia dažnai. Geriausias maistas kūdikiui - gamtos šiam tikslui išrastas - yra motinos pienas. Šis maistas nuostabus tuo, jog yra labai lengvai (ir greitai) suvirškinamas ir labai lengvai (irgi greitai) įsisavinamas. Tada vėl reikia naujos maisto porcijos.

Žindomų kūdikių miego pobūdis skiriasi nuo dirbtinai maitinamų. Žindomi kūdikiai dažniau prašosi maitinami, nes motinos pienas greičiau suvirškinamas ir lengviau įsisavinamas negu mišiniai. Paprastai jie miega trumpais epizodais, dažnai prabusdami. Dėl nepakankamai reguliarios mitybos gali ženkliai sumažėti cukraus kiekis naujagimio kraujyje. Svarbu žinoti, kad sumažėjus cukraus kiekiui kraujyje naujagimis gali neturėti jėgų atsikelti, verkti ar rodyti kitų alkio ženklų. Naujagimius reikia maitinti nuo 8 iki 12 kartų per parą, t. y. maždaug kas 2-3 valandas. Išimtinais atvejais - kai mažylis šlapinasi daugiau kaip 6 kartus ir tuštinasi tris ar daugiau kartų ir jo svoris auga puikiai, galima leisti vieną kartą paros bėgyje naujagimiui miegoti nepertraukiamas 5 valandas.

Gamta jauniklius turi užauginti greitai. Todėl maži vaikai auga ne tik dieną, bet ir naktį. Dienos maistas nesukaupia kūno statybos ir energijos atsargų visai nakčiai. Kol gyveno mamos gimdoje, vaikelis visas jam reikalingas medžiagas gaudavo per placentą nuolat, be sustojimo. Ten jis buvo maitinamas be pertraukų. Po gimimo estafetę iš placentinio maitinimo perima žindymas. Jau nėštumo pabaigoje motinos krūtyse būna priešpienio, tačiau nedaug. Naujagimis taip pat dar nėra stiprus valgytojas ir virškintojas, jo skrandukas mažas, todėl ir maistą gali įsisavinti nedidelėmis porcijomis.

Sveikatos problemos

Sergantis mažylis jaučiasi blogai, dėl to prabunda dažniau ir ieško komforto. Ausies uždegimas, pienligė, šlapimo takų infekcija, parazitai žarnyne, karščiavimas, kvėpavimo takų infekcija, rėmuo ir karvės pieno alergija (jeigu žindyvė vartoja karvės pieno produktus) gali trukdyti ramų kūdikio miegą. Jei įtariate, kad sveikatos problemos trukdo jūsų kūdikiui miegoti, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

• Mažakraujystė: Kūdikio miegą gali trikdyti ir mažakraujystė, kuri gali išryškėti jau šeštą gyvenimo mėnesį. Dėl geležies stygiaus organizme kūdikį gali varginti vadinamasis neramių kojų sindromas - vaikutis judina kojytes, dažnai prabunda. Tad jeigu kūdikis naktimis „malasi“, spardosi, kreipkitės į gydytoją, kuris ištirs ir nustatys geležies kiekį kraujyje.
• Pakilusi ar nukritusi kūno temperatūra: Pakilusi temperatūra (hipertermija) arba nukritusi žemiau (hipotermija) gali trikdyti miegą. Būtina pamatuoti temperatūrą ir kreiptis į pediatrą.
• Užkrečiamosios ligos: Jei kūdikis tapo mieguistas, mažiau domisi aplinka dėl užkrečiamosios ligos požymių, būtina kreiptis į gydytoją.
• Skysčių stoka: Jei kūdikis viduriuoja, tikriausiai stinga skysčių. Tokiu atveju reikia dažniau žindyti arba pagirdyti mišinuku, vandenuku, o prireikus - specialiu druskų tirpalu.
• Traumos: Jei kūdikis tapo mieguistas, mažiau domisi aplinka po galimos traumos, skubiau kreipkitės į gydytoją.
• Cukraligė: Mieguistumas gali būti vienas cukrinio diabeto požymių. Jei įtariate, kreipkitės į gydytoją, kad patikrintų gliukozės kiekį šlapime ir kraujyje.
• Apsinuodijimas: Jei kūdikis nuryja pavojingų medžiagų, nedelsiant kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Buitinei chemijai ir alkoholio laikymui raskite vietas, kurių vaikas nepasiektų.
• Vaistų poveikis: Mieguistumą gali sukelti kai kurie vaistai (pvz., raminamieji, nuo alergijos).
• Sutrikimai: Gana dažna blogo miego priežastis - išvešėję tonzilės ir adenoidai. Dėl šios priežasties sutrinka kvėpavimas, gali ištikti vadinamosios miego apnėjos - miegant sustoja kvėpavimas.

Per didelis nuovargis ir nepakankamas dienos miegas

Kartais tėvai mano, kad jeigu kūdikis gerai pavargs, tuomet jis greičiau užmigs ir ramiau bei ilgiau miegos, tačiau yra atvirkščiai. Pervargusiam kūdikiui sunku užmigti ir sunku išlikti užmigusiam ilgą laiką. O tai reiškia, kad tėvai, neturėję atokvėpio dieną, neturės jo ir naktį. Kūnas, manydamas, jog nuovargis kilo ne šiaip sau, o dėl reikšmingos priežasties, deda visas įmanomas pastangas, jog būtų išlaikytas budrumas. Tai yra didina kortizolio gamybos apimtį bei stabdo melatonino (miego hormono) sekreciją. Vadinasi, pervargusio kūdikio miegas anaiptol nebus saldus.

Jei rytinis tarpas tarp pabudimo ir pirmojo miego yra per ilgas, dažnai sugriūna ir visa likusi diena: vaikas nebespėja pilnai pailsėti, pradeda priešintis pietų miegui, vakare užsibūna ir sunkiai nurimsta. Akivaizdu, jog nepakankamos trukmės dienos poguliai ar net visiškas jų atsisakymas išvargina mažylį. Tiek vyresnių vaikų (iki 3 metų, o kai kuriems dar ilgiau), tiek kūdikių miegas dieną - būtina sąlyga, kalbant apie gerą vaiko savijautą bei sklandų augimą. Galiausiai, kokybiškas, pakankamos trukmės kūdikio miegas dieną yra svarbi sąlyga, siekiant geresnio nakties miego.

Miego regresas

4 mėn. sulaukę anksčiau puikiai miegoję kūdikiai gali pradėti miegoti ilgesnėmis atkarpomis, nenorėti miegoti arba dažniau pabusti: tai vadinama miego regresija. Tai visiškai normalus reiškinys, būdingas 4, 6, 8-10 ir 12 mėn. kūdikiams. Įprastai miego regresas trunka 1-2 savaites. Tiesa, kartais šis vaiko vystymosi etapas tėvelių nervus „tampyti“ gali ir ilgiau, net iki 6 savaičių. Miego regresija gali priversti pertvarkyti nusistovėjusią vaiko dienotvarkę, trumpinant ar ilginant pogulius, bei peržiūrint būdravimo laiką tarp jų. Kartais užtenka vos 10-15 minučių sutrumpinti ar pailginti būdravimo intervalą prieš konkretų miegą, ir miego regresas tampa gerokai švelnesnis.

Vystymosi pasiekimai ir atsiskyrimo baimė

Mokymasis apsiversti, šliaužti, atsisėsti, atsistoti gali sukelti daug emocijų ir mažylis net naktį prabudęs gali pradėti praktikuoti naujus įgūdžius. Dažno prabudimo ir nenoro paleisti mamos krūties priežastis gali būti atsiskyrimo baimė. Apie 6 mėnesį mažylio smegenys subręsta tiek, kad jis ima aiškiau suvokti emocijas, o prieraišumas sustiprėja, todėl atsiranda mamos netekimo baimė.

Kitos galimos priežastys

• Pilvo diegliai: Prabusti ir verkti naktimis kūdikis gali dėl pilvo dieglių. Jeigu prabundate jo panešioti ar pasupti, taip pat nedekite šviesos, pasistenkite ramiai ir tyliai jį užmigdyti.
• Miego patrūkčiojimai: Kai kuriems vaikams būdingi miego patrūkčiojimai - užmigusiems arba jau miegantiems kas kiek laiko trūkčioja rankytės arba kojytės. Prieš užmigdami gali judinti pečių juostą. Išsigąsti nereikėtų, tačiau dėl visa pikta būtų gerai kreiptis į gydytoją neurologą.
• Miego parasomnijos: Vaikams nuo 18 mėnesių iki penktųjų gyvenimo metų gali atsirasti nakties košmarai, kai vaikas staiga tarsi prabunda, bet neišsibudina, šaukia, klykia, garsiai kalba, atrodo sutrikęs ir nesiorientuoja aplinkoje. Maždaug 5 proc. mokyklinio amžiaus vaikų būdingas lunatizmas. Naktiniai košmarai ir baimės išnyksta maždaug iki 10 metų amžiaus. Lunatizmas gali tęstis ilgiau - iki paauglystės, kartais tai tęsiasi visą gyvenimą.

Kaip pagerinti kūdikio miegą naktį: praktiniai patarimai

Kiekviena mamytė ar tėvelis, kurie, žinoma, savo vaiką pažįsta geriausiai, turi atrasti individualiu atveju efektyviausią ramaus miegelio „receptą“. Jeigu tai jums kelia sunkumų ir svajojate apie išmiegotą naktį, o dienos metu jaučiate miego trūkumą, tuomet verta imtis veiksmų.

Dienos ir nakties ritmo formavimas

Jeigu norite, kad kūdikis geriau miegotų naktį, svarbu jam leisti dalyvauti jūsų dienos veikloje nešiojantis jį kartu su savimi bei išnešti jį į dienos šviesą jei tik įmanoma, pora kartų per dieną. Vakare ir naktį reikia vengti ryškaus apšvietimo ir aktyvios veiklos tiek kūdikiui, tiek mamai. Tai padeda kūdikiui nesumaišyti dienos su naktimi, nes dienos miego metu jie vis tiek yra judesyje, bruzdesyje, o naktį miega gulėdami lovoje šalia mamos.

Miego ritualai ir dienotvarkė

Nors žodis „rutina“ daugeliui suaugusiųjų kelia negatyvias asociacijas, nuolat pasikartojantys veiksmai prieš ruošiantis miegoti vaikams ne tik yra būtini, bet, galbūt Jūsų nuostabai, mažyliai netgi mėgsta. Vaiko organizmas, žinodamas, kas po ko vyksta, natūraliai pradeda iš anksto tam ruoštis. Taigi, pradedant mokytis, kaip užmigdyti kūdikį, pirmiausiai turėtumėte sukurti Jums abiems priimtiną miego ritualą. Jei vaikas didesnis, į šį procesą būtina įtraukti ir jį.

Maudynės vonioje, dantukų valymas, pižamos apsirengimas, knygučių skaitymas, lopšinės: tai - dažniausiai praktikuojamos miego ritualų idėjos. Visų miego ritualą sudarančių veiksmų tikslas - kūdikį nuraminti, padėti atsipalaiduoti, sukelti mieguistumą (išskirtinai tik naujagimiams), tačiau ne visiškai jį užmigdyti. Miego specialistai Jums nepagrūmos pirštu, jei į miego ritualą įtrauksite ir, pavyzdžiui, žindymą, sūpavimą ar nešiojimą ant rankų. Svarbu, kad tai tęstųsi ne amžinai, o būtų dalis raminimo prieš miegą. Rekomenduojamas vaikų miego metas - tarp 19-20 valandos. Kad ir kokį migdymo metodą pasirinkote, jeigu naktį raminate, maitinate kūdikį, keičiate vystyklus ar pan., stenkitės atlikti viską tamsoje ar prieblandoje, ramiai, be nereikalingų kalbų ir veiksmų.

Aplinkos pritaikymas miegui

Melatonino - miego hormono - gamybą mūsų organizme skatina tamsa. Tad, artėjant nakties miego laikui, pasirūpinkite dirbtine tamsa kambaryje. Jei investuosite į kokybiškas, storas naktines užuolaidas, tai padaryti bus nesunku net ir vasarą, kai, esant giedram orui, šviesu būna iki vėlaus vakaro. Išjunkite ryškias šviesas. Būtinai - televizorių, kompiuterį bei kitus ekranus, skleidžiančius mėlyną šviesą, kuri mažylio užmigimą gali paveikti labai neigiamai. Ši valandėlė laiko, likusi iki mažyliui nukeliaujant į sapnų karalystę, gali tapti gražia visos šeimos buvimo kartu tradicija.

Kortizolis - tai stimuliuojantis hormonas, neigiamai veikiantis nusiraminimo bei užmigimo procesą. Natūrali saulės, o ypač - „mėlyna“ šviesa, skleidžiama televizoriaus, kompiuterio, telefonų ir kitų ekranų - vieni iš pagrindinių kortizolį gaminančių veiksnių. Triukšmas, sklindantis iš išorinės aplinkos, gali trukdyti vaikui užmigti ar pažadinti šiam įmigus, tačiau tai nereiškia, jog kambaryje turi būti visiška tylu. Kuo vaikui bus nuobodžiau, tuo jis greičiau užmigs. Ir, priešingai, dėmesį traukiantys daiktai, veiksmai ar garsai miegelį atitolina. Tad, pavyzdžiui, virš lovytės kabanti spalvinga karuselė įprastai neramina, o, priešingai, kaip tik sukelia susidomėjimą ir išsiblaškymą.

Būdravimo laiko stebėjimas ir dienos miegas

Planuojant ir analizuojant kūdikio miegą visada verta mąstyti dviem kryptimis: kiek valandų per parą miega vaikas ir koks yra kūdikių būdravimo laikas tarp šių miegų. Šie du aspektai yra glaudžiai susiję: jei būdravimo tarpai per ilgi, dažniausiai nukenčia ir bendra miego trukmė bei kokybė. Mažyliai iki 3 mėnesių būdrauja ne daugiau nei 45 - 90 minučių, 3-6 mėnesių kūdikis - 2-2,5 valandos, 9 mėnesių kūdikis - 3 valandos. Svarbiausia suprasti, kad kūdikių būdravimo laikas nėra griežtas grafikas - vieną dieną mažylis gali pavargti šiek tiek greičiau, kitą - išbūti truputį ilgiau.

Jei bendra paros miego trukmė atrodo tinkama, bet kūdikių būdravimo laikas nuolat „šokinėja“ - vieną dieną būdravimas trunka vos valandą, kitą - jau tris, - dažniausiai tai atsispindi ir elgesyje: vieną dieną vaikas būna linksmas ir pailsėjęs, kitą - irzlus ir pervargęs. Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau laiko jam reikia pabūti pabudus. Tai nereiškia, kad verta laukti, kol mažylis visiškai „išsikraus“ - svarbiausia rasti balansą. Reikia stebėti kūdikio nuovargio ženklus. Jei pastebite, kad vaikas nuolat rodo nuovargio ženklus anksčiau, tai ženklas, kad realus Jūsų mažylio poreikis yra kitoks. Tokiu atveju daug naudingiau pasitikėti ne teorija, o savo vaiku - sutrumpinti būdravimo tarpą, jį švelniai nuraminti ir pasiūlyti miegą anksčiau.

Tiek vyresnių vaikų (iki 3 metų, o kai kuriems dar ilgiau), tiek kūdikių miegas dieną - būtina sąlyga, kalbant apie gerą vaiko savijautą bei sklandų augimą. Galiausiai, kokybiškas, pakankamos trukmės kūdikio miegas dieną yra svarbi sąlyga, siekiant geresnio nakties miego.

Savarankiško užmigimo įgūdžių ugdymas

Miegojimas kartu su tėvais yra saugus, nes mama jį instinktyviai jaučia. Tyrimai rodo, kad dažnai kūdikio miego problemos priklauso nuo tėvų požiūrio ir lūkesčių. Jeigu jums dažnas prabudimas naktimis kelia sunkumų ir svajojate apie išmiegotą naktį, tuomet verta ugdyti savarankiško miego įgūdžius. Jei norite išmokyti vaiką savarankiškai užmigti, pirmiausiai derėtų pradėti nuo jo „iškraustymo“ į savo lovytę. Mieguistą kūdikį guldykite į jo lovelę. Nerekomenduojamos tos užmigimo priemonės, kurios turi tiesioginį ryšį su Jumis (krūtis, sūpavimas, nešiojimas). Suprantama, treniruotės, kaip užmigdyti kūdikį be papildomų priemonių, gali pareikalauti nemažai laiko bei Jūsų ir, žinoma, mažylio kantrybės.

Lėtasis metodas

Kai kūdikiui sueina 6 mėnesiai, tebetinka visi būdai, padedantys užmigti ir gerai miegoti pirmąjį pusmetį. Nuo šio amžiaus galite pradėti mokyti mažylį užmigti be krūties. Kai jau kūdikis pasiruošęs miegoti, žindykite, niūniuokite lopšinę ir kai jau matote, kad mažylis beveik užmigęs, švelniai ištraukti krūtį iš burnos ir toliau niūniuokite lopšinę, glostykite nugarytę ar tyliai raminkite, kad mažylis galutinai užmigtų nebe su krūtimi burnoje. Nakties metu neskubėkite siūlyti krūties, vos mažyliui prabudus. Lukterėkite, gal jis užmigs pats ir miegos toliau. Šio metodo autorė E. Pantley tikina, kad tokiu būdu migdomas kūdikis jau kelių dienų laikotarpyje gali imti miegoti geriau, tačiau ji siūlo tėvams skirti bent dešimt dienų ir naktų šio metodo taikymui ir tik tada vertinti rezultatus.

Nusiteikite, jog, mokant vaiką savarankiško miego įgūdžių, be ašarų vargu ar apsieisite. Tačiau tai nereiškia, jog, ignoruojant savo jausmus, būtina stovėti kitapus kambario durų ir klausyti, kaip vaikas isteriškai klykia. Gera žinia, kad vaiką galima išmokinti miegoti savarankiškai ir taikant gerokai švelnesnius metodus. Jei matote, jog vaikas, bandydamas nesėkmingai užmigti, patiria didelį stresą, drąsiai galite jį nuraminti, pavyzdžiui, glostydami galvytę, apkabindami ir pan. Svarbiausia - atsispirti nerekomenduojamoms priemonėms, kurias jau aptariau. Jei akivaizdu, kad Jūsų buvimas toje pačioje patalpoje mažylį blaško, galite trumpam išeiti iš kambario, o praėjus 1-2 minutėms, vėl sugrįžti. Žinoma, jei vaikas dar nemiega ir aktyviai Jus kviečia.

Greitasis metodas

Greitasis būdas yra labai populiarus: mažyliui tiesiog neduodama žįsti krūtis, galbūt jis netgi neimamas, nenešiojamas ir nesūpuojamas. Dažniausiai tikima, kad po trijų tokių naktų mažylis supras, kad naktį valgyti negaus ir nustoja prabudinėti ir galbūt išmoksta užmigti savarankiškai. Trumpalaikis ir ilgalaikis tokio mokymo užmigti poveikis kūdikio sveikatai yra beveik netyrinėtas.

Specialios priemonės ir metodai

Vystymas

Kartais vystymas jautresniems naujagimiams ir kūdikiams gali padėti nurimti ir greičiau užmigti. Vystymui naudojami tinkamo dydžio vystyklai, pagaminti iš natūralių, kvėpuojančių medžiagų (medvilnė, flanelė, linas ir pan.). Svarbu atsižvelgti į aprangą nepamirštant, kad vystyklas yra papildomas sluoksnis, tad reikia atimti vieną ploną sluoksnį rūbelių, kurie būtų rengiami miegui nevystant. Vystyti reikėtų ne per tvirtai, kad nebūtų jaučiamas skausmas ar nepatogumas, bet ir ne pernelyg laisvai, kad mažylis galėtų „išsilaivinti“. Tačiau vystymas gali turėti ir trūkumų, pavyzdžiui, kai kūdikis pradeda bandyti apsiversti. Taip pat kai yra žindymo sunkumų, naujagimį sunku prižadinti žįsti - suvystytas naujagimis gali tiesiog „pramiegoti“ žindymą, miegoti ilgesniais laiko tarpais. Ne visiems naujagimiams vystymas patinka, todėl geriausia stebėti savo mažylį ir nevystyti, jeigu jis stipriai verkia parodydamas, kad šis raminimo būdas jam netinka.

Čiulptukas

Daugelio vaikų mėgiami čiulptukai, užuot skatinę nusiraminimą prieš miegą, priešingai, gali tapti susierzinimo priežastimi. Įsivaizduokite, mažylis jau buvo bepradedąs miegoti, kai staiga čiulptukas ėmė ir dingo iš burnos! Be ašarų šioje situacijoje tikriausiai apsieiti nepavyks. Žinoma, Jums padavus čiulptuką, mažylis ir vėl nurims, tačiau, tikėtina, toks scenarijus per naktį pasikartos ne vieną kartą.

Nešiojimas

Palaikau dažną kūdikių nešiojimą ant rankų ar nešynėse, nes jau seniai paneigtas mitas, neva „pripras ir reikės nešioti visada“. Tačiau būti šalia mamos yra fiziologinis kūdikio poreikis! Judėdami kartu su mamos kūnu jie treniruoja savo raumenis, matydami besikeičiančius vaizdus ir būdami vertikalioje padėtyje greičiau pažįsta aplinką, lengviau išmoksta vaikščioti. Nuolat girdėdami mamos širdį, balsą, užuosdami kvapą - yra ramesni ir jaučiasi saugesni, nes į poreikius atliepiama tuojau pat. Nešioti vaikus reikėtų veidu į save (nesvarbu, ant krūtinės, ar ant nugaros), kai pradės rūpėti aplinka - jie tikrai apsidairys. Patartina rinktis ne kelnaičių tipo, o stačiakampio pagrindo nešynes.

Gultukai ir autokėdutės

Gultukų nerekomenduoju naujagimiams iki mėnesio. Vėliau, jei vaikui jame būti patinka, tai gali būti didelė pagalba mamai. Tačiau gultukas turi būti naudojamas tik retkarčiais, kai mama tikrai negali užsiimti su vaiku (pvz., nori nusiprausti duše). Nei gultuke, nei autokėdutėje negalima palikti miegančio vaiko be priežiūros - nesvarbu tai dienos ar nakties miegas.

Padalinta naktis

Jeigu Jums tenka atsibusti vidury nakties ir užsiimti su savo kūdikiu, nes jis tiesiog nemiega, toks reiškinys vadinamas „padalinta naktimi“ (angl. divided night). Konsoliduotą nakties miegą lemia du veiksniai: (1) cirkadinis ritmas, leidžiantis miegoti ir pabusti tinkamu laiku, ir (2) miego, nuovargio slėgio atsiradimas dienos metu išbuvus budriam tam tikrą laiką. Norint pakeisti cirkadinį ritmą, reikia kelių dienų. Kūdikio pažadinimas anksti ryte, siekiant išlaikyti nuoseklų ryto pabudimo laiką, yra gera išeitis. Norėdami išspręsti tai, turėsite šiek tiek vėliau migdyti kūdikį nakčiai ir pažadinti jį šiek tiek anksčiau ryte. Kad Jūsų kūdikis sugebėtų pasiekti šį vėlesnį ėjimo miegoti laiką ir stipriai nepervargtų, Jūs turėsite padirbėti ir su pietų miegeliais.

Kada kreiptis į specialistus

Jei įtariate, kad sveikatos problemos trukdo jūsų kūdikiui miegoti, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Jei, po ilgų ir, deja, nesėkmingų bandymų pradeda svirti rankos, kreipkitės į miego konsultantą. Osteopatija siūlo švelnų, holistinį požiūrį į vaiko kūną. Seanso metu osteopatas dirba su kaukolės siūlėmis, gerindamas smegenų kraujotaką ir nervų sistemos funkcijas, koreguoja dubens ir stuburo padėtį, padeda sąnariams ir raumenims veikti optimaliai.

Vaikų nemiga yra negalavimas, kamuojantis įvairaus amžiaus vaikus - nuo kūdikių iki paauglių. Vaikų nemigos priežastys gali būti traumuojantys išgyvenimai, lėtinis stresas, vaikystės baimės, socialinės problemos, paros ritmo sutrikimai, netinkama mityba, kai kurių vaistų vartojimas, skausmas, viršutinių kvėpavimo takų nepraeinamumas dėl alergijos ar infekcijos, miego apnėja, neurologinės ligos, psichinės ligos, diegliai, dantų dygimas. Tėvams turėtų kelti rūpestį padidėjęs mieguistumas dieną, sumažėjęs aktyvumas dieną, nuotaikos pablogėjimas, susikaupimo problemų atsiradimas, mokymosi rezultatų suprastėjimas, susikaupimo sumažėjimas ir atminties pablogėjimas, nenoras užsiimti fizine veikla, nuotaikos pablogėjimas vakare.

Reikėtų turėti mintyje, kad vaikams negalima duoti jokių migdomųjų ar raminamųjų, prieš tai nepasitarus su gydytoju. Jeigu naktinės baimės ar lunatizmas pasikartoja dažnai, būtina parodyti gydytojui neurologui. Jeigu miego patrūkčiojimai kelia nerimą, taip pat rekomenduojama kreiptis į gydytoją neurologą.

tags: #kur #migdyti #naujagimi #nakti

• Tradicijos Ukmergės mieste
• Viskas apie Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigų priėmimą
• Kaip pasirinkti tinkamą pagalvę dvynukams
• Rekomendacijos gimdymo namų pasirinkimui
• Tortas vaikui su užrašu: baltas ir mėlynas