Implantacinis kraujavimas nėštumo metu: kas tai ir ką reikia žinoti?

Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris nuo pat pirmųjų dienų sukelia daugybę pokyčių organizme. Vos tik įvykus apvaisinimui, moters kūnas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui. Aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai. Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams.

Vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių, kuris dažnai sukelia nerimą, yra implantacinis kraujavimas. Tačiau medicininė statistika rodo, kad kraujavimas ar tepliojimas nėštumo metu yra gana dažnas reiškinys, pasitaikantis maždaug 20-25 procentams moterų, ypač per pirmuosius tris mėnesius.

Kas yra implantacinis kraujavimas?

Implantacinis kraujavimas - tai labai silpnas kraujavimas, kuris gali pasireikšti tuomet, kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdos gleivinėje. Kai apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos gleivinės, jis gali pažeisti smulkias kraujagysles. Tai vienas iš pirmųjų procesų, vykstančių nėštumo pradžioje. Implantacinis kraujavimas gali būti vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių. Maždaug 1 iš 4 nėščių moterų patiria implantacinį kraujavimą. Implantacinis kraujavimas yra tipiškas nėštumo ženklas ir dažniausiai nėra pavojinga. Todėl nereikia gydyti. Implantacinis kraujavimas nesukelia jokių komplikacijų. Tai normali nėštumo dalis, kuri pasitaiko daugeliui žmonių.

Kada pasireiškia implantacinis kraujavimas?

Tikslus laikas skiriasi, bet dažniausiai implantacinis kraujavimas pasireiškia maždaug po 10-14 dienų po ovuliacijos. Dėmių atsiradimas netrukus po ovuliacijos gali būti kraujavimo po implantacijos požymis. Jis atsiranda praėjus 6-12 dienų po kiaušinėlio apvaisinimo. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Paprastai tai įvyksta praėjus 10-14 dienų po pastojimo arba maždaug tuo metu, kai moters mėnesinės nutrūksta. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Implantacijos sukeltas kraujavimas paprastai praeina per kelias dienas.

Kaip atskirti implantacinį kraujavimą nuo menstruacijų?

Implantacinis kraujavimas dažniau primena makšties išskyras su kraujo priemaiša, o ne tikrą menstruacinį kraujavimą. Implantacinis kraujavimas yra silpnesnis nei menstruacijų kraujavimas, bet gali būti tuo pačiu metu. Spazmai primena per menstruacijas atsirandančius spazmus, todėl kai kurios moterys juos ir kraujavimą klaidingai laiko menstruacijų pradžia. Tačiau kraujavimas ir spazmai yra nestiprūs.

Implantacinis kraujavimas gali pasirodyti kaip lengvas dėmės arba šviesos srautas, kuriam gali prireikti arba nereikėti įkloto. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinio kraujavimo kraujas būna šviesiai rudas arba juodas, o ne raudonas. Spalvų gama priklauso nuo laiko, per kurį kraujas išeina iš kūno. Šviesiai raudonas kraujas rodo aktyvų, šviežią kraujavimą. Rudos arba tamsiai raudonos išskyros dažniausiai rodo „seną” kraują, kuris jau kurį laiką buvo gimdoje ar makštyje. Tai būdinga besišalinančiai hematomai arba valymuisi po implantacijos.

Lentelėje pateikiami pagrindiniai skirtumai tarp implantacinio kraujavimo ir menstruacijų:

Kiti ankstyvieji nėštumo požymiai

Ankstyvieji nėštumo požymiai - tai svarbūs signalai, kuriuos moters organizmas siunčia apie prasidėjusį naują gyvybės etapą. Kiekviena moteris šiuos simptomus gali jausti skirtingai - vienoms jie būna itin ryškūs, kitoms beveik nepastebimi. Be implantacinio kraujavimo, yra ir kitų dažniausiai pasireiškiančių ankstyvųjų nėštumo simptomų:

• Dingusios mėnesinės. Pats akivaizdžiausias ankstyvas nėštumo simptomas, daugumą moterų paskatinantis įsigyti nėštumo testą, yra menstruacijų nebuvimas. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir neleidžia pasišalinti gimdos gleivinei. Tačiau menstruacijų nebuvimo ar vėlavimo priežastis ne visada būna nėštumas.
• Nuovargis ir mieguistumas. Stiprus nuovargis yra normalus reiškinys nėštumo laikotarpiu, pradedant nuo pat nėštumo pradžios. Moteris gali pajusti labai didelį nuovargį praėjus tik savaitei nuo pastojimo. Nuovargis yra dažnai susijęs su dideliu hormono progesterono kiekiu, tačiau jį sustiprinti gali ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje, mažesnis kraujospūdis bei sustiprėjusi kraujo gamyba. Jeigu nuovargis yra susijęs su nėštumu, svarbu daug ilsėtis.
• Krūtų pokyčiai. Krūtų pokyčiai yra kitas labai anksti atsirandantis nėštumo požymis. Pastojusios moters organizme labai greitai keičiasi hormonų kiekiai. Dėl šių pokyčių po savaitės ar dviejų savaičių krūtys gali patinti, tapti jautrios ar atsirasti dilgčiojimas. Moteris gali pastebėti, kad krūtys tapo sunkesnės, pilnesnės ar liečiamos skauda. Taip pat gali patamsėti oda aplink spenelius, dar vadinama areole.
• Pykinimas ir vėmimas (rytinis šleikštulys). Rytinis šleikštulys yra žinomas nėštumo simptomas. Tačiau jis pasireiškia ne visoms nėščioms moterims. Pykinimas per nėštumo laikotarpį gali atsirasti bet kuriuo dienos metu, bet dažniausiai jaučiamas ryte. Tikslios rytinio šleikštulio priežasties nežinome, bet manoma, kad šio simptomo atsiradimui įtakos turi per nėštumą susidarantys hormonai.
• Padidėjęs jautrumas kvapams ir skonio pokyčiai. Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas.
• Dažnas šlapinimasis. Daugelis moterų tai pajunta maždaug šeštą-aštuntą savaitę po pastojimo. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu.
• Nuotaikų svyravimai. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės.
• Vidurių užkietėjimas. Nėštumo laikotarpiu dėl padidėjusio progesterono kiekio gali užkietėti viduriai. Progesteronas sulėtina maisto produktų slinkimą žarnynu.
• Galvos skausmas ir nugaros skausmas. Daug nėščių moterų skundžiasi dažnu nestipriu galvos skausmu, o kitas vargina lėtinis nugaros skausmas.

Kitos kraujavimo nėštumo metu priežastys

Kraujavimas nėštumo metu, ypač pirmąjį trimestrą, pasitaiko gana dažnai. Nėštumo metu dažnai pasitaiko kraujavimas, tai ypač būdinga pirmąjį nėštumo trimestrą. Kraujavimas pirmuoju nėštumo trimestru yra gana dažnas reiškinys - jį patiria apie 15-25 % nėščiųjų per pirmąsias 12 nėštumo savaičių. Kraujavimo priežastys gali būti įvairios - nuo visiškai nepavojingų iki rimtų būklių, reikalaujančių skubios medicininės pagalbos. Svarbu suprasti, kad nors kraujas visada yra signalas atkreipti dėmesį į savo kūną, tai toli gražu ne visada reiškia persileidimą ar nėštumo komplikacijas. Tačiau, nors daugelis atvejų baigiasi sėkmingai, ignoruoti kraujavimo negalima, nes jis gali būti ir rimtų patologijų simptomas.

Kraujavimas ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (I trimestras):

• Gimdos kaklelio pažeidimai. Nėštumo metu į gimdos kaklelį priteka daugiau kraujo, taigi, jis tampa jautresnis ir labiau pažeidžiamas. Kraujo kartais gali pasirodyti ir po lytinių santykių. Dėl padidėjusio jautrumo ir kraujotakos intensyvumo, bet koks mechaninis dirginimas gali sukelti negausų kraujavimą ar tepimą.
• Persileidimas. Deja, kraujavimas gali reikšti ir gresiantį arba prasidėjusį persileidimą. Statistiškai dauguma persileidimų įvyksta per pirmąsias 13 savaičių. Iš pradžių kraujavimas nėra intensyvus, tačiau po truputį stiprėja, kraujas tampa raudonos, rusvos arba rudos spalvos, kartu iš gimdos pasišalina kraujo krešuliai, tirštos ir lipnios išskyros, audinių gabaliukai.
• Negimdinis nėštumas. Tai reta, tačiau rimta kraujavimo priežastis, kai kiaušinėlis implantuojasi ir pradeda augti už gimdos ribų. Maždaug 1-2 % atvejų jis įsitvirtina kitose vietose: kiaušintakyje (~98 % visų negimdinio nėštumo atvejų), kiaušidėje, gimdos kaklelyje ar net pilvo ertmėje. Augdamas embrionas gali suplėšyti kiaušintakį, sukeldamas vidinį kraujavimą, kuris kelia grėsmę moters gyvybei. Negimdinio nėštumo simptomai dažniausiai pasireiškia 6-8 nėštumo savaitę.
• Trofoblastinė liga (molar pregnancy, hydatidiform mole). Tai dar viena reta nėštumo forma, kai kiaušinėlis yra apvaisinamas, bet vaisius nesivysto arba nesivysto normaliai.

Kraujavimas vėlesniuose nėštumo etapuose (II ir III trimestras):

Jei pirmąjį trimestrą kraujavimas dažnai būna „nekaltas”, tai vėlesnėse nėštumo stadijose (nuo 20-osios savaitės) bet koks kraujo pasirodymas laikomas nenormaliu ir reikalauja neatidėliotino dėmesio.

• Placentos pirmeiga. Tai nėštumo patologija, kai placenta yra prisitvirtinusi apatiniame gimdos segmente, arčiau gimdos kaklelio. Ši būklė nustatoma, kai placenta yra prisitvirtinusi žemai gimdoje ir iš dalies arba visiškai uždengia gimdos kaklelį. Gimdos kakleliui plečiantis ar keičiantis pasiruošimo gimdymui metu, kraujagyslės gali trūkti. Pagrindinis placentos pirmeigos simptomas - staigus, neskausmingas, šviesiai raudonas kraujavimas. Dėl gausaus kraujavimo ir hemoraginio šoko gali kilti pavojus moters gyvybei.
• Placentos atšoka (atsiskyrimas). Retai, iki 1-2 % visų nėštumų, pasitaiko sutrikimas, kai placenta nuo gimdos sienos atsiskiria dar prieš kūdikio gimimą. Tai itin pavojinga būklė, kai placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės dar negimus kūdikiui. Tai gali nutikti dėl traumų, aukšto kraujospūdžio ar be aiškios priežasties. Atšoka sukelia pavojų vaisiui, nes nutrūksta deguonies tiekimas.
• Vaisiaus virkštelės kraujagyslių pirmeiga (vasa previa). Tai dar viena reta komplikacija, kai vaisiaus kraujagyslės yra šalia vaisiaus dangalų žemiau gimdos kaklelio, arti gimdymo kanalo, taigi, jos nėra apsaugotos placentos ar virkštelės audiniais. Dėl šios būklės vaisius gali netekti daug kraujo.
• Priešlaikinis gimdymas. Trečiajame trimestre kraujavimas gali būti ir priešlaikinio gimdymo požymis.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei kraujavimas yra silpnas, trunka vieną ar dvi dienas ir nesukelia spazmų ar skausmo, paprastai nėštumui komplikacijų nekyla. Nepaisant to, net ir esant tepimui, rekomenduojama informuoti savo prižiūrintį gydytoją. Jei pasirodė tik šiek tiek kraujo (t. y. neprireikė įklotų ar higieninių paketų jam sugerti), kreipkitės į nėštumą prižiūrintį gydytoją. Visada geriausia laikytis gydytojo specialisto rekomendacijų.

Jei kraujavimas yra gausus (vienas įklotas peršlampa greičiau nei per valandą), jaučiate stiprų skausmą arba alpstate, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą arba vykite į priėmimo skyrių. Gydytojui bus daug lengviau įvertinti situaciją, jei galėsite tiksliai apibūdinti išskyras.

Diagnostikos metodai:

Gydytojas gali rekomenduoti atlikti ultragarsinį tyrimą ir fizinę apžiūrą, kad nustatytų kraujavimo priežastį. Jis taipogi gali rekomenduoti atlikti laboratorinius kraujo tyrimus. Vienas informatyviausių nėštumo pradžioje - nėštumo hormono chorioninio gonadotropino (hCG) tyrimas. Hormonų kiekis gali suteikti gydytojui svarbios informacijos apie nėštumo eigą, vaisiaus vystymąsi. Gali prireikti nemažai laiko, kol gydytojas išsiaiškins tikslią kraujavimo priežastį, ir daugiau tyrimų, kartojant juos kas 1-2 sav. Daugeliu atvejų gydytojas gali rekomenduoti tausojantį režimą. Taipogi gali padėti ribojimas intensyvių fizinių pratimų ar sunkių daiktų kėlimo.

Ką daryti pastebėjus kraujavimą?

Jei pastebėjote kraują, pirmiausia ir svarbiausia taisyklė - nepanikuoti. Stresas tik padidina gimdos tonusą. Pirmiausia, užsidėkite higieninį įklotą (ne tamponą!), kad galėtumėte tiksliai stebėti kraujavimo intensyvumą ir spalvą. Jokiu būdu nenaudokite tamponų, nes jie gali padidinti infekcijos riziką. Stebėkite papildomus simptomus: ar jaučiate skausmą, ar kyla temperatūra, ar jaučiate silpnumą. Jei kraujavimas negausus ir jaučiatės gerai, susisiekite su savo gydytoju artimiausiu metu konsultacijai.

Dažniausiai užduodami klausimai apie kraujavimą nėštumo metu

Ar mėnesinės gali būti nėštumo metu?

Ne, tai yra vienas didžiausių mitų. Nėštumo metu mėnesinių ciklas sustoja.

Ar kraujavimas visada reiškia persileidimą?

Tikrai ne. Kraujavimas ir tepliojimas nėštumo metu yra gan dažni ir tai nebūtinai reiškia, kad įvyks persileidimas. Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė moterų, kurios kraujavo nėštumo pradžioje, sėkmingai išnešioja ir pagimdo sveikus vaikus.

Ar seksas gali sukelti persileidimą?

Paprastai lytiniai santykiai nesukelia persileidimo, jei nėštumas vystosi normaliai. Kraujavimas po sekso dažniausiai kyla dėl jautraus gimdos kaklelio (kontaktinis kraujavimas), kuris nėštumo metu tampa labiau pažeidžiamas dėl padidėjusios kraujotakos.

Nėštumo testas: kada ir kaip atlikti?

Vienintelis būdas įsitikinti nėštumu yra atlikti nėštumo testą. Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Nėštumo testas skirtas šlapime tam tikro hormono - chorioninio gonadotropino (hCG) - buvimui nustatyti. Šis hormonas pradedamas gaminti tik nėščios moters organizme. Jį gamina placenta.

Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Testo juostelė yra padengta specialiu reagentu kontrolės ir testavimo laukeliuose. Atliekant testą, šlapimas susigeria į tuos laukelius. Pirmoji - kontrolinė - juostelė turi išryškėti visuomet. Jei šlapime yra hCG, cheminės reakcijos produktai antrojoje testo zonoje išryškina aiškią spalvotą juostelę. Jei hormono nėra, antroji juostelė neišryškėja. Beje, abi juostelės nebūtinai turi būti vienodo ryškumo.

Prieš atliekant nėštumo testą, atidžiai perskaitykite instrukciją ir darykite taip kaip nurodyta. Rezultatas paprastai matomas po 1-5 minučių, bet ne vėliau kaip po 15 ar 20 min. (skirtinguose testuose tas laikas šiek tiek skiriasi). Ilgiau laukti rezultatų ir juos vertinti nereikia, nes jie gali būti netikslūs. Testas rodyti neteisingą atsakymą gali net jei atliekamas teisingai (ryte ir laikantis visų gamintojų nurodymų). Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti.

tags: #nestumo #savaite #implantacinis #kraujavimas

• kaip stiprinti vaiko imunitetą su greipfrutų sėklų ekstraktu
• Patarimai tėvams, susidūrus su vaiko savižala
• Vaikų svajonės Laplandijoje
• Nauda kūdikiui iš masažo
• Vaikiškų dainelių svarba