Nėštumas - tai ypatingas ir labai jautrus moters gyvenimo periodas, kupinas pasikeitimų, džiaugsmo ir rūpesčių. Kūdikio laukimas - tai didelis įvykis visai šeimai. Būsimai mamai itin svarbu žinoti, kokie pokyčiai vyksta jos organizme, su kuo gali tekti susidurti ir kada reikia pasiruošti. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių, skaičiuojant nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos.
Pirmoji nėštumo savaitė dažnai laikoma paskutinių mėnesinių savaite iki pastojimo. Nors tai gali atrodyti nelogiška, toks skaičiavimo būdas padeda tiksliau nustatyti gimdymo datą, nes nėštumas įprastai pradedamas skaičiuoti nuo paskutinių mėnesinių pradžios, net jei kūdikis dar nėra pradėtas. Akušerinis nėštumo laikas nustatomas dviem savaitėmis vėliau nei realus laikas.
Nėštumo pradžia, t. y. pirmasis trimestras, trunka iki 13 nėštumo savaitės. Šis laikotarpis, ypač pirmą kartą besilaukiančioms moterims, gali būti ganėtinai sunkus išbandymas. Nors naujagimio laukimas yra vienas jaudinančių gyvenimo etapų, tai taip pat labai atsakingas laikotarpis, kuriam reikia gerai pasirengti.
Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti gana anksti. Vienas iš dažniausių yra menstruacijų nebuvimas. Taip pat gali pasireikšti pykinimas, nuovargis, krūtų jautrumas ir patinimas.
Pirmojo trimestro metu dažnai jaučiamas stiprus nuovargis. Tai susiję su hormonų svyravimais, ypač padidėjusiu progesterono kiekiu, kuris ruošia organizmą nėštumui ir gimdymui. Daugelis moterų jaučia stiprų mieguistumą, kuris gali tęstis iki antrojo nėštumo trimestro. Svarbu klausytis savo kūno ir ilsėtis, kai tik pasijuntate pavargusi.
Pykinimas, dažnai vadinamas „rytiniu pykinimu“, yra vienas žinomiausių nėštumo požymių. Jį patiria daugiau nei 85% nėščiųjų, ir tai dažniausiai susiję su hormonų veikla. Pykinimas ir vėmimas gali pasireikšti bet kuriuo paros metu, nors dažniausiai stipriausias ryte. Šie simptomai paprastai sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Nors pats pykinimas ir vėmimas nėra pavojingas, labai stiprūs jų pasireiškimai gali neigiamai atsiliepti vaisiaus mitybai.

Jautrios ir patinusios krūtys - tai vienas iš pirmųjų nėštumo požymių. Netrukus po pastojimo hormonų pokyčiai gali sukelti krūtų jautrumą ar skausmą. Tai vyksta dėl hormonų veiklos, kuri ruošia pieno liaukas būsimo kūdikio žindymui. Padidėjęs krūtų jautrumas paprastai tęsiasi viso pirmojo trimestro metu.
Gali pasikeisti skonio pojūčiai ir sustiprėti jautrumas kvapams. Daugiau nei 60% nėščiųjų patiria stiprų poreikį tam tikriems maisto produktams, o apie pusė - negali pakęsti produktų, kuriuos mėgo iki pastojimo. Jei jaučiate norą valgyti sveikus produktus, nevaržykite savęs.
Nuovargis ir besikeičianti hormonų veikla organizme lemia, kad nėščiosios nuotaika gali būti labai nepastovi. Dažnai jaučiamas išgąstis, nusivylimas ar net panika. Tai normalu, tačiau svarbu stengtis palaikyti emocinę pusiausvyrą.
Nors vaisius dar labai nedidelis, gimda nuolat didėja ir spaudžia šlapimo pūslę, todėl beveik nuolat norisi šlapintis. Svarbu vartoti pakankamai skysčių, tačiau vengti kofeino, ypač prieš miegą.
Nėštumo metu raumenų susitraukimai, kurie padeda maistui judėti žarnynu, pasidaro silpnesni dėl padidėjusio progesterono kiekio. Tai, kartu su papildomų maistinių medžiagų (pvz., geležies) vartojimu, gali sukelti vidurių užkietėjimą ir dujų kaupimąsi. Taip pat gali varginti rėmuo, kurį sukelia skrandžio sulčių kilimas į stemplę. Dažnesnis valgymas mažomis porcijomis, skaidulų turintis maistas ir pakankamas skysčių vartojimas gali padėti palengvinti šiuos simptomus.

Nėštumo priežiūra yra itin svarbi tiek būsimos mamos, tiek vaisiaus sveikatai. Reguliarūs vizitai pas gydytoją leidžia stebėti nėštumo eigą, įvertinti bendrą sveikatos būklę ir laiku nustatyti galimas komplikacijas.
Sužinojusi apie nėštumą, moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį. Specialistai paskirs būtinus tyrimus, kurių rezultatai bus aptariami antrojo apsilankymo metu. Pirmojo vizito metu nustatomas nėštumo laikas ir atliekami būtini tyrimai, pavyzdžiui, šlapimo takų sistemos būklės įvertinimui.

Jei planuojate šeimos pagausėjimą, patartina laikytis sveikos mitybos jau prieš pastojant. Sveika mityba ne tik padeda pastoti, bet ir suteikia tinkamas sąlygas vaiko ląstelių vystymuisi. Jei dar nevartojate maisto papildų nėščiosioms, dabar pats metas. Rinkitės maisto papildus, kuriuose yra folio rūgšties - ypač svarbios medžiagos, kuri vėliau bus būtina vaikui, kad laiku išsivystytų jo nervinis vamzdelis. Pageidautina gauti 0,4 mg folio rūgšties kasdien, o pirmojo nėštumo trimestro metu šį kiekį reikėtų padidinti iki 0,8 mg per dieną. Nėštumo metu galima pradėti vartoti folio rūgštį vos tik įtarus nėštumą.
Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus. Nors dažnai sakoma, kad nėščioji turi valgyti už du, nepiktnaudžiaukite. Pirmojo trimestro metu vaisiui papildomai reikia maždaug 150 kcal per dieną. Per pirmąjį nėštumo trimestrą normalu priaugti 1,5-3 kilogramus. Tačiau gydytojas gali patarti kitaip, jei moteris pastojo turėdama viršsvorio ar jos svoris buvo nepakankamas.
Specialistai nėščiosioms skirtus vitaminus rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba mityba nesubalansuota. Kaip minėta, folio rūgštis yra itin svarbi.
Maždaug 25 procentai nėščiųjų patiria nedidelį kraujavimą pirmojo nėštumo trimestro metu. Tai gali reikšti, kad apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtino gimdos sienelės gleivinėje (implantacija). Tačiau jei patiriate gausų kraujavimą (kaip mėnesinių metu) ar jaučiate skausmus pilvo srityje, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
Nuo apvaisinimo momento prasideda naujo gyvybės vystymasis. Susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei, atsiranda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis - 0,12 mm. Po keturių valandų gemalas ima dalytis, o po penkių dienų jau gerokai suapvalėjęs ląstelių gumuliukas keliauja į gimdą, kur pamažu įsitvirtina gimdos gleivinėje. Jau po kelių dienų nėštumo testas gali parodyti, kad užsimezgė nauja gyvybė.
Penktą savaitę ima plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai. Dar po kelių dienų žmogutis jau netgi galės pasukti galvytę. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos.
Nuo 9 iki 12-os savaitės mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Mažylis jau dalyvauja jūsų gyvenime - jis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą.
Po apvaisinimo praėjus dešimčiai savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylikai, prasideda ketvirtas nėštumo mėnuo. Pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja. Nors vaisius jau gali judėti, jo judesiai dar maži ir menki, todėl dar negali būti pajusti. Tačiau vaisius auga greitai ir gimda neatsilieka, todėl motina gali jaustis pavargusi ir mieguista.

Šiuo laikotarpiu atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (vaiskumo) matmuo.
tags: #nestumo #pradzia #pirmas #trimestras