Vaikų ikimokyklinio amžiaus kalbiniai gebėjimai: ugdymas ir iššūkiai
Vystantis kalbai sąmonėje vyksta sudėtingos mąstymo operacijos, tokios kaip palyginimas, analizė, sintezė, apibendrinimas ir abstrahavimas. Per pojūčius gaunama informacija apdorojama, kuriami vaizdiniai, suformuojamos sąvokos ir galiausiai jos išreiškiamos žodžiais. Šis procesas yra fundamentalus vaiko pažintinės ir socialinės raidos pagrindas.
Pastebima, kad šiandienos vaikų žodynas nepakankamai platus. Vaikai ne visada geba įvardyti kasdien naudojamus daiktus, stebimus reiškinius ar matomus gyvūnus, jiems sunku identifikuoti ir įvardyti veiksmus. Šioms kalbos ugdymo problemoms spręsti puikiai tiks įvairios ugdymo priemonės ir metodai.
Didėjantis vaikų su kalbos raidos sutrikimais procentas (Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, 2016 m. net 84 proc.) skatina ieškoti efektyvesnių būdų ugdyti kalbinius gebėjimus. Apžvelgsime keletą interaktyvių metodų, priemonių ir būdų, kuriuos galima taikyti savo praktikoje.
Interaktyvūs metodai ir priemonės kalbiniams gebėjimams ugdyti
„Interaktyvus teatras“ - puiki priemonė ugdyti mažųjų kalbinius gebėjimus. Prijuostės, puoštos aplikacijomis, kurias galima keisti, modifikuoti, modeliuoti, šaukštų teatras, pirštukinės lėlės - visa tai skatina vaikus patiems kurti istorijas, pasakojimus, improvizuoti kuriant komandoje, dalintis vaidmenimis ir inovatyviai pažinti pasaulį. Naudojant šią priemonę įvairių veiklų metu, galima sukurti daugybę skirtingų istorijų ir užduočių, kurios skatina vaiką veikti čia ir dabar. Interaktyvaus teatro elementai puikiai tinka video pamokėlėms.
Learning apps, Wordwall, Jigsawplanet platformos - puikus pasirinkimas autorinių priemonių kūrimui. Šios platformos leidžia kurti įvairias interaktyvias užduotis, kurios ne tik mokys, bet ir linksmins vaikus.
Šioms kalbos ugdymo problemoms spręsti puikiai tiks skaitmeninės kortelės, kurias galima susikurti Bamboozle platformoje. Kūrybiškai parengtos užduotys vaikams neleis nuobodžiauti.
Mystorybook platforma puikiai tiks interaktyvių skaitmeninių istorijų, pasakų kūrimui. Šią platformą galima pasiūlyti ir tėveliams. Visa šeima kartu gali kurti pasakojimus, o vaikas juos pristatyti grupėje.
Dvikalbystės įtaka ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbiniams gebėjimams
Pastaruoju metu Lietuvoje, kaip ir daugelyje mažų tautų, vis aštriau iškyla dvikalbystės problema. Dvikalbystės problema nėra tokia paprasta, kaip gali pasirodyti iš pradžių, ir ji tikrai nėra vien tautinių mažumų ar mišrių šeimų, bet ir daugumos reikalas. Šios problemos centre atsiduria mišrioje ar kitataučių šeimoje augantis vaikas, kuris turi prisitaikyti prie šalies, kurioje gyvena, normų ir taisyklių.
Kitakalbė aplinka sparčiais tempais veržiasi į lietuviškų darželių grupes. Jas lanko vaikai, perpratę gerai savo gimtąją rusų arba lenkų kalbą. Kasmet lietuviškų vaikų darželių duris kartu su lietuviukais praveria ir dvikalbiai vaikai. Dauguma tėvų supranta, kad jų vaikai gyvens kitomis sąlygomis negu jie, ir nepageidauja, kad šie ateityje liktų visuomenės gyvenimo periferijoje. Tėvai perkelia vaikus iš darželio, kur visi kalba vaikui gimtąja kalba (lenkų), į lietuvišką darželį (grupę), nes nori, kad jis įgytų pakankamai lietuvių kalbos įgūdžių ir galėtų lankyti mokyklą valstybine dėstomąja kalba. Susidariusi situacija gana sudėtinga: šeimoje vaikas kalba viena kalba, o vaikų darželyje ugdomas ir bendrauja kita.
Bendriausia prasme dvikalbystė (dvikalbiškumas, bilingizmas) yra dviejų kalbų vartojimas, kalbėjimas dviem kalbomis. „Daugiakalbystės“ terminą vartojame tais atvejais, kai norime pažymėti „atskirų asmenų mokėjimą bendrauti dviem, trim ir t.t. kalbomis“. „Dvikalbystės“ terminas lietuvių kalboje pradėtas vartoti šešto dešimtmečio pabaigoje.
Psichologinėje literatūroje yra daug dvikalbystės ar bilingizmo sąvokos aiškinimų. J. Vabalas - Gudaitis „dvikalbiškumu“ vadina dviejų kalbų mokymą vienu metu. „Dvikalbystė“ - M. Hinto aiškinimu - individo gebėjimas vienodai arba beveik vienodai gerai kalbėti ir mąstyti dviem kalbomis. Anot A. Jacikevičiaus, natūraliausia dvikalbystės laboratorija yra kiemai, kuriuose gyvena vaikai. Dvikalbystės formavimosi ikimokykliniame amžiuje akstinai tie patys, kaip ir vienos kalbos vystymęsi. Jei vaikui bendrauti su suaugusiais ir pažinti aplinką pakaktų vienos kalbos, tai daugiau kalbų jis neišmoktų.
Mūsų šalyje dvikalbystė ikimokykliniame amžiuje gana paplitusi. Ir nieko keista, jei vaikas šeimoje, o vėliau ir darželyje, iš pradžių mokosi pirmąją, o vėliau ir antrąją kalbą arba net kelias kalbas vienu metu, ypač jeigu yra patenkinti jo elementarūs poreikiai ir vaikas jaučiasi puikiai. Vaikai atsirenka ir išmoksta tas kalbas, kurių jiems reikia. Dvikalbystė neturėtų padaryti žalos vaikams, kurių kalbos raida normali.
Tokių vaikų ne tik gimtosios, bet ir antrosios kalbos žodynas gausus. Jie geba taisyklingai bendrauti abiem kalbomis, yra komunikabilūs, drąsūs su aplinkiniais, noriai mokosi naujų žodžių, klausinėja, ką jie reiškia. Čia pat juos vartoja, sparčiai perima svetimos kalbos sistemos savybes ir nepainioja jų su gimtosios kalbos ypatumais. Vaikams nekyla didelių sunkumų išmokti naują kalbą, bet daug sunkiau yra tada, kai jie netenka tos kalbos, kurią vartoja bendraudami su artimaisiais. Ankstyvojoje vaikystėje antros kalbos mokymasis vyksta lengvai, lyg tarp kitko ir žymiai efektyviau nei vėliau mokykloje.
Vis dėlto, anot S. J. Shin, nors dvikalbystė turi daug akivaizdžių privalumų, vaikus auklėti dviem kalbomis yra nelengvas iššūkis, ypač jei viena iš kalbų - gyventojų mažuma. Mokslininkė, kad padėtų savo vaikams išmokti mažumos kalbos, daugumos kalba kalbančioje aplinkoje namie su savo vaikais kalba savo gimtąja kalba.
R. Skripkienės manymu, visuomenės požiūris į dvikalbystę šiek tiek dviprasmis: pripažįstant kalbų mokėjimo vertę, bijomasi kalbų interferencijos ar net asimiliavimosi. Tačiau šie dalykai nebūdingi tikrajai dvikalbystei. Kalbos „susimaišo“ tada, kai nė vienos iš jų gerai nemokama, o asimiliacijos pavojus kyla, kai vieną kalbą siekiama pakeisti kita, kai viena kalba „nusilpsta“, praranda visas jos vartojimo sferas. Dauguma vaikų jau ikimokykliniame amžiuje gali laisvai išmokti dvi kalbas, bet pasiekti aukštą kalbos mokėjimo lygį, integruotis į dvi kultūras - užtrunka daug ilgiau.
Vaikui lietuvių kalbos mokymasis, ugdymasis lietuvių kalba, jeigu jis vyksta be prievartos, gali ir turėtų tapti arba maloniu žaidimu, arba priemone, būdu sužinoti, pažinti ką nors nauja, arba bendravimo su įdomiais jam žmonėmis priemone. Ne visi žmonės vienodai gabūs kalboms ir sunku iš anksto numatyti, kiek, per kokį laiką vienas ar kitas asmuo gali išmokti naują kalbą. Tačiau psichologiniais tyrimais patvirtinta, kad tik 5-8 metų vaikai turi gebėjimų išmokti antrosios kalbos tais pačiais būdais, naudodamiesi tais pačiais galvos smegenų centrais, jų aktyvinimu, kaip ir mokydamiesi gimtosios kalbos.
Tradiciniai ir inovatyvūs kalbos ugdymo būdai
Ugdant kalbinius gebėjimus, nereikia pamiršti ir tradicinių kalbos ugdymo būdų ir metodų - pasakų, pasakojimų, siužetinių žaidimų. Šie metodai padeda vaikams lavinti vaizduotę, atmintį, rišlųjį kalbėjimą ir supratimą.
Taip pat svarbu atskirti kalbų vartojimo sferas, pavyzdžiui, šeimoje vartoti gimtąją kalbą, o priešmokyklinėje grupėje - lietuvių kalbą. Labai svarbu tinkamai organizuoti kalbos ugdymo(si) procesą, remiantis visomis priešmokyklinio ugdymo galimybėmis, pažinti vaiko kalbinius gebėjimus, ar vaikas yra iš dvikalbės šeimos, ar dvikalbystė jam naujas, netikėtas dalykas, ar įprastas, kasdienis reiškinys.
Dvikalbystė - tai gebėjimas laisvai, natūraliai bendrauti dviem kalbomis. Remiantis šiuo principu galima teigti, kad mažylis ankstyvojoje vaikystėje tam tikrą patirtį įgyja kalbėdamas gimtąja kalba ir ši patirtis yra pagrindas ugdant kalbėjimo kitomis kalbomis įgūdžius.
Mokslininkų tyrimais taip pat yra nustatyta, kad mažam vaikui jokia kalba nėra sunki, jeigu ji yra dažniausiai girdima jo aplinkoje. Aplinka suteikia vaikui praktiškai neribotų galimybių įsisavinti kalbą dar prieš mokyklinį amžių.
A. Mazolevskienės atlikti 5 - 6 metų dvikalbių ir kitakalbių vaikų bei jų grupių auklėtojų kalbinės veiklos stebėjimai, taip pat daugelio pedagogų, dirbančių kitakalbiu aspektu mišriuose vaikų darželio grupėse darbo patirties įvertinimas rodo, jog vyraujantis kalbinės aplinkos ir kalbinės veiklos stimuliacijos prastumas neužtikrina jų sėkmingo lietuvių kalbos mokymosi. Dažniausiai auklėtojų praktikuojamas taip vadinamas atviras metodas, kai vaikai paleidžiami savarankiškai plaukioti svetimos kalbos jūroje ir manoma, kad jie patys padarys reikiamus apibendrinimus, kaip tai buvo su gimtąja kalba. Bet tai pavyksta ne visiems. Vieniems užtenka pabūti toje kalbinėje aplinkoje, o kitiems - ne. Pirmieji - tai „gabieji“, o antrieji - ne.
Patirtis rodo, jog ugdant vaiko komunikacinę kompetenciją, auklėtojoms nederėtų laukti natūralių situacijų, kurios verstų vaiką sužinoti naują žodį ir jį pavartoti. Net ir 5 - 6 metų vaikai dar neturi svetimų kalbų mokymosi įgūdžių, negali sąmoningai mokytis. Dėl to situacijas būtina sukurti.
Mokslininkai ir dabar ginčijasi: ar reikia vaiką „įmesti“ į naujos kalbos terpę ir taip priversti jį išmokti naują kalbą, ar reikia tvirtinti gimtosios kalbos pamatus pamažu integruojant ir kitą kalbą. Žinoma, jei pedagogas nemoka vaiko gimtosios kalbos (o taip dažniausiai ir būna), tai išeitis tėra viena. Ši problema ypač aktuali JAV, kur net 14% moksleivių namuose kalba ne anglų kalba, todėl toje šalyje ir atlikta daugiausia tyrimų. Tyrimai rodo, kad vaikams daug geriau, jei visų pirma gerai išmokstama gimtoji kalba. Pavyzdžiui, Kalifornijos Carpinteria mieste buvo atliktas tyrimas, kurio metu tirti ispaniškai kalbantys vaikai. Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai, kurie ėjo į „ispaniškai kalbančius“ darželius (su anglų kalbos mokymu), o antrąją - į „angliškai kalbančius“. Pradinėse klasėse daug geresnių rezultatų pasiekė vaikai, kurie ėjo į „ispaniškai kalbančius“ darželius ir mokėsi anglų kalbos kaip antrosios kalbos. Tačiau dėl visai suprantamų priežasčių tokių programų, kuriose visiems vaikams būtų galima mokytis jų gimtąja kalba, pasiūla yra neįmanoma.
Kaip tokiam vaikui gali padėti pedagogas? Mokyti lietuvių kalbos turėtų pakakti praktinių pratybų viena kalba, kalbinę medžiagą siejant su konkrečia tema, kad vaikas pajėgtų ją iškart išmokti. Vyrauja nuomonė, kad vaikai labai lengvai išmoksta naujų kalbų, t.y. beveik be jokių pastangų. Tačiau, kad ir vienos kalbos mokymasis yra ilgas, ilgus metus trunkantis procesas. Kalbos mokymasis yra gana sudėtingas. Kad perprasti visas subtilybes, reikia didelės gyvenimiškos patirties.
Ikimokyklinio ugdymo gairės ir kalbos ugdymas
Ikimokyklinio ugdymo gairės apibrėžia penkias ikimokyklinio ugdymosi sritis: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįsta aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvomis atvira, estetiškai patraukli aplinka.
Konkrečiai kalbų ugdymui skirta sritis „Aš kalbų pasaulyje“ ir jos kontekstai siekia kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
Kalbos ugdymo procese svarbu atsižvelgti į vaiko individualius poreikius ir galimybes, taikyti įvairius metodus ir priemones, skatinti vaikų iniciatyvumą ir saviraišką. Tikslingas ir nuoseklus darbas padės vaikams sėkmingai ugdytis kalbinius gebėjimus.
tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #kalbiniai #gebejimai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
