Kur gimė ir kaip savo kelią pradėjo Marie Curie

Marija Salomėja Sklodovska-Kiuri (pranc. Marie Curie, lenk. Maria Salomea Skłodowska) - lenkų-prancūzų mokslininkė, viena radiologijos srities pradininkių, dukart Nobelio premijos laureatė. Ji gimė 1867 m. lapkričio 7 d. Varšuvoje, Lenkijoje. Marie buvo jauniausia penkis vaikus auginančioje neturtingų mokytojų šeimoje. Jos motina Bronislava Boguska buvo pianistė bei mokytoja, o tėvas Vladyslovas Sklodovskis - matematikos ir fizikos profesorius.

Marie Curie vaikystės laikų Varšuva

Marija augo pamaldžioje jos motinos katalikės ir ateisto tėvo šeimoje. Vladyslovas Sklodovskis dėl patriotiškų pažiūrų Rusijos imperijos valdžios 1873 m. buvo atleistas iš Varšuvos berniukų gimnazijos, kurioje direktoriavo. Iš mokyklos jis parsivežė nemažą dalį laboratorinės įrangos į namus ir vaikams nurodė įrangą naudoti mokymosi procese. Marijos motina Bronislava valdė prestižinį Varšuvos mergaičių internatą, tačiau gimus jauniausiajai dukteriai Marijai, ji atsistatydino iš pareigų. Tuo metu ji jau sirgo tuberkulioze. Dėl to daug važinėjo į gydyklas lydima vyriausiosios dukters Zofijos. Netrukus vyriausioji duktė Zofija susirgo ir mirė nuo vidurių šiltinės. Pati vaikų motina taip ir neišgijusi taip pat mirė 1878 m., kai Marijai tebuvo dešimt metų.

Dešimties metų amžiaus Marija Kiuri pradėjo lankyti J. Sikorskos internatą, vėliau tėvas ją perkėlė į valstybinę mergaičių gimnaziją. Kadangi buvo moteris, Marija dėl Rusijos imperijos valdžios politikos negalėjo įstoti studijuoti į universitetą, dėl to kartu su seserimi Bronislava pradėjo lankyti taip vadinamą „Skrajojantį universitetą“. Lankydamos šią įstaigą seserys visgi svajojo mokytis tikruose universitetuose. Tai buvo įmanoma tik išvykus į užsienį. Bronislava ketino studijuoti mediciną, Marija - fiziką.

Skrajojančio universiteto schema

Seserys sutarė, jog Marija suteiks vyresnėlei finansinę paramą per šios medicinos studijas Paryžiuje mainais į panašią sesers pagalbą po dvejų metų. Marija įsidarbino guvernante: pirmiausia kaip namų auklėtoja Varšuvoje, vėliau Ščukuose pasiturinčioje Zoravskių šeimoje. 1891 metais, seseriai pasiūlius apsistoti pas ją Paryžiuje, Marie nelaukdama sutiko ir pradėjo fizikos bei matematikos studijas Sorbonos universitete. Paryžiuje ji gyveno nelengvomis sąlygomis, jai truko pinigų maistui, žiemomis nekūrenamose Flaterso gatvės kambarėlio patalpose šildėsi dėvėdama visus turimus šiltus drabužius. 1893 m. Marija Sklodovska gavo fizikos mokslų diplomą su pagyrimu.

The genius of Marie Curie - Shohini Ghose

Mokslinis kelias ir atradimai

1894 m. Mariją Sklodovską fizikas Juzefas Vierušas-Kovalskis supažindino su magnetizmo specialistu Pjeru Kiuri. Abipusė aistra mokslui juos suartino, 1895 m. liepos 26 d. pora susituokė. Gyvendami kartu Pjeras ir Marija pramogavo keliaudami dviračiais. 1896 m. Anri Bekerelis atrado, kad urano druskos skleidžia spindulius, kurie savo skvarbia jėga primena rentgeno spindulius.

Metai Pasiekimas
1898 m. Atrasti polonis ir radis
1903 m. Nobelio fizikos premija
1911 m. Nobelio chemijos premija

Mokslininkė padarė išvadą, jog urano junginių aktyvumas priklauso tik nuo esamo urano kiekio. Ji iškėlė hipotezę, kad spinduliuotė atsiranda ne dėl tam tikros molekulių sąveikos, o ją skleidžia pats atomas. Marija pastebėjo, kad mineralo uranito, turinčio urano rūdų, pavyzdžiai buvo radioaktyvesni nei grynas uranas. Nors kiti mokslininkai abejojo tokia prielaida, Marie su vyru dirbo toliau, stengdamiesi įrodyti naujo cheminio elemento egzistavimą. Tuometiniais analizinės chemijos metodais jie tyrė uranito miltelius, tirpdė juos rūgštyse ir pradėjo atskirinėti po elementą, kol, galiausiai, išskyrė 330 kartų radioaktyvesnius nei uranas miltelius. Šį naują cheminį elementą jie pavadino poloniu.

Laboratoriniai tyrimai ir cheminiai elementai

Kadangi uranitas yra labai brangus mineralas, o Marie jo reikėjo labai didelių kiekių, ji susisiekė su fabriku Austrijoje, kur uranas buvo pašalinamas pramoniniams tikslams, o visa kita tebuvo tik atliekos. Marie nusipirko keletą tonų šio pigesnio pašalinio produkto. Dabar darbas vyko didesniu mastu nei anksčiau - po 20 kg mineralo buvo smulkinama iki miltelių, tirpinama, filtruojama, nusodinama, surenkama, vėl tirpinama, kristalizuojama ir dar kartą kristalizuojama. Darbas buvo sunkus ir pavojingas. Šiuo metu jie pradėjo prastai jaustis ir buvo fiziškai išsekę, kas dabar žinoma kaip prasta savijauta dėl radiacijos.

tags: #ar #zinote #kur #gime #marie #curie



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems