Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris nuo pat pirmųjų dienų sukelia daugybę pokyčių organizme. Vos tik įvykus apvaisinimui, moters kūnas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui. Aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai. Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams.
Pirmieji nėštumo požymiai gali pasirodyti jau per pirmąsias 1-2 savaites po pastojimo, nors daugelis jų tampa ryškesni po 4-6 savaičių, kai jau galima atlikti nėštumo testą. Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis. Kai kurios moterys nėštumą pajunta vos po kelių dienų nuo apvaisinimo, kitos - tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Kiekvienas organizmas unikalus, tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali padėti atpažinti, ar prasidėjo šis ypatingas gyvenimo etapas.
Dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis - vėluojančios mėnesinės. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei (vidiniam gimdos dangalui). Turbūt kiekvienai yra žinoma, kad vėluojančios menstruacijos yra vienas svarbiausių nėštumo požymių. Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą, kadangi kai kurioms moterims vėluojančios mėnesinės yra įprastas dalykas, - ypatingai tada, jei jos nėra reguliarios. Mėnesinės gali vėluoti ir dėl kitų priežasčių - pavyzdžiui, dėl streso, ligos ar vaistų vartojimo.
Kai kurios moterys pastebi nedidelį kraujavimą, rusvą ar rudai raudoną tepimą kelias dienas prieš pasirodant mėnesinėms (t.y. apie 4 nėštumo savaitę). Tai yra implantacinis kraujavimas. Kitus ankstyviausius nėštumo simptomus galima pastebėti praėjus 2-4 savaitėms po lytinio akto. Nedidelis kraujavimas kartais gali reikšti tam tikras ligas, tačiau taip pat tai gali būti vienas ankstyviausių nėštumo požymių. Implantacinis kraujavimas gali įvykti praėjus 6-12 dienų po pastojimo - jis būna silpnas, trumpas, dažnai painiojamas su mėnesinėmis. Kartais implantacinis kraujavimas yra palaikomas menstruacijų pradžia, tačiau būkite budrios - toks kraujavimas trunka trumpai, o kraujo įprastai būna vos keli lašeliai. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys, dėl kurio nerimauti neverta.

Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinami „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Rytinis pykinimas ar vėmimas. Dažniausiai rytinis pykinimas prasideda apie 6-7 nėštumo savaitę, bet kai kurias moteris jis vargina vos pastojus. Nors pykinimas ir vėmimas kartais tėra organizmo atsakas į tam tikrus maisto produktus, tačiau įprastai nėščias moteris pykinimas kankina rytais, ir tai gali kartotis kasdien. Kai kurioms pykinimas gali prasidėti net po 2-3 savaičių nuo pastojimo, o kitoms - visai nepasireikšti. Pykinimą dažniausiai sukelia padidėjęs nėštumo hormono hCG lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams.
Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija. Štai, kaip skirstomas nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV) pagal sunkumą:
| Sunkumo lygis | Apibūdinimas |
|---|---|
| Lengvas | Pykina ne nuolat, vemiama 3-4 kartus per parą. |
| Vidutinis | Vėmimas vargina beveik nuolat, vemiama apie 10 kartų per dieną, nuolat teka seilės (ptializmas), krinta svoris (netenkama apie 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio). |
| Sunkus | Vemiama ne mažiau kaip 10 kartų per parą ir dienomis, ir naktimis, net nevalgius, nuolatinis pykinimas ir seilėtekis (seilės tąsios, tirštos), nėra apetito, netenka daugiau nei 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio (gali netekti ir daugiau kaip 10 proc.), vystosi ketozė. Galimas elektrolitų disbalansas ir dehidratacija. |
Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Tai vienas aiškiausių ir dažniausiai pastebimų signalų. Krūtų jautrumas ir padidėjimas. Krūtys gali tapti sunkesnės, jautresnės, speneliai - tamsesni. Kai kurios moterys sako, kad pojūtis primena PMS, bet intensyvesnis. Pabrinkusios ir skausmingos krūtys. Jautrūs speneliai. Nėštumo metu speneliai tampa itin jautrūs - tai gali nutikti jau apie 4-6 nėštumo savaitę. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Krūtų pokyčiai gali būti dar vienas ankstyvo nėštumo simptomas. Kaip ir daugelis kitų nėštumo simptomų, šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas. Spenelių aureolės patamsėja ir padidėja.
Jei staiga pradedate jaustis pavargusios nuo paprastų kasdienių veiklų, net jei miegate pakankamai - tai gali būti ženklas, kad kūnas intensyviai dirba kuriant naują gyvybę. Juntamas nuovargis. Jei pastebite, kad jūsų darbingumas tapo mažesnis, ir pavargstate kur kas greičiau, tai taip pat gali reikšti, kad esate pastojusi. Nuovargis, silpnumas. Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Silpnumas gali būti juntamas viso pirmojo trimestro metu, ir dėl to nereikėtų pernelyg nerimauti. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės). Organizmas pradeda gaminti daugiau progesterono, kuris atpalaiduoja raumenis ir paruošia kūną nėštumui, todėl nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo miego.
Dažnas šlapinimasis. Dažnesnis šlapinimasis (ypač naktinis) paprastai pradeda reikštis apie 6 nėštumo savaitę ir vargina iki pat nėštumo pabaigos. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu dažnesnis noras šlapintis - vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Nėščių moterų gimda ima didėti, tad natūralu, jog ji ima dirginti šlapimo pūslę. Jei pastebite, kad šlapintis norite dažniau nei įprastai, tokiu atveju tai gali reikšti, kad laikas atlikti nėštumo testą. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi. Kartais šis nėštumo požymis painiojamas su šlapimo takų uždegimu, tad prieš gerdamos vaistus įsitikinkite, kad dažniau šlapinatės ne dėl nėštumo.
Irzlumas ir nuotaikų kaita. Pernelyg didelis emocionalumas. Pastojus galima pastebėti itin didelę nuotaikų kaitą: vieną akimirką galite norėti juoktis, o kitą - jau verkti. Nuotaikų svyravimai nėščioms moterims yra būdingi, todėl šį simptomą pastebėti nebus labai sunku. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės. Emocijų „karuselė“. Nenusakomo liūdesio ar džiaugsmo protrūkiai be akivaizdžios priežasties? Emocinis nestabilumas - dažnas, bet dažnai ignoruojamas nėštumo pradžios palydovas. Nėštumas padidina estrogeno ir progesterono hormonų lygį, o tai gali sukelti daugiau emocijų nei įprastai.
Paaštrėjusi uoslė. Dauguma nėščiųjų pastebi, kad jų uoslė tampa labai jautri. Staiga pradėjote nepakęsti kavos kvapo, o partnerio mėgstami kvepalai erzina? Tai gali būti nėštumo ženklas - kvapai tampa intensyvesni ir kai kurie net sukelia pykinimą. Pastojusios moterys gali gana anksti pastebėti, kad jų uoslė tapo jautresnė. Kaip ir daugelį kitų nėštumo simptomų, padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas.
Skonio pasikeitimas. Pakitę maisto pomėgiai yra net labiau įprastas dalykas, nei momentinės specifinio maisto užgaidos nėštumo metu. Patiekalai, kurie anksčiau patiko, dabar erzina, o staiga pradeda traukti netikėti deriniai - rauginti agurkai su šokoladu? Sveiki atvykę į pirmuosius požymius! Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams ar net specifiniams patiekalams. Tačiau kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas - patiekalai ar kvapai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį. Kodėl taip vyksta? Nėra iki galo aišku, tačiau manoma, kad tam įtakos turi nėštumo hormonai - jie gali sustiprinti uoslę ir skonio pojūtį, todėl kai kurie kvapai ar skoniai tampa nepakeliami, o kiti - ypač geidžiami. Taip pat manoma, jog tam tikri maisto potraukiai gali būti natūrali organizmo reakcija į maistinių medžiagų trūkumą. Padidėjęs apetitas. Nors gana dažnai prieš menstruacijas apetitas padidėja, tačiau tai taip pat gali reikšti, kad laukiatės. Pastojusioms moterims gana dažnai yra sunku nugalėti potraukį saldumynams ar kitiems maisto produktams, kurių įprastai norisi gana retai. Taip pat gali kilti noras valgyti neįprastai suderintus maisto produktus, ir tai yra visiškai normalu. Kartais apetitas yra toks didelis, kad valgoma tarsi už du, tačiau iš tiesų taip elgtis nereikėtų - nėštumo metu rekomenduojama suvartoti maždaug 200 kalorijų daugiau nei įprastai.
Pilvo pūtimas ir dujų susikaupimas. Likus maždaug savaitei iki menstruacijų pastojusios moterys gali pastebėti virškinimo sutrikimus. Vidurių užkietėjimas gali tęstis maždaug 2-3 savaites, ir tai yra visiškai normalu, nes dėl hormonų poveikio virškinimo procesas tampa lėtesnis.
Kai gimda ima didėti, jos raiščiai įsitempia, todėl juntamas nedidelis skausmas pilvo apačioje. Tempimas gali būti panašus į tokį, kuris juntamas prieš menstruacijas, tad tuomet, jei įtariate, kad galite būti pastojusi, pasitikrinkite atlikdama nėštumo testą. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Pilvo „tempimo“ pojūtis. Kai kurios moterys jau pačioje pradžioje jaučia tempimą, spazmus ar neįprastus pojūčius apatinėje pilvo dalyje, tarsi „viduje kažkas vyksta“.
Bazinė kūno temperatūra išlieka aukšta. Moterys, kurios nuolat stebi savo kūno temperatūrą, labai greitai pastebi, kad laukiasi. Nors kūno temperatūra įprastai padidėja ovuliacijos metu, tačiau ji taip pat tampa didesnė ir pastojus. Bazinė kūno temperatūra gali likti pakilusi net iki kelių savaičių, ir dėl to nerimauti tikrai nereikėtų. Šiek tiek padidėjusi bazinė kūno temperatūra (apie 37 °C) gali išsilaikyti ilgiau nei įprastai - tai dažnai pastebi moterys, kurios planuoja nėštumą ir stebi savo ciklą.
Jei vėluoja menstruacijos ir niekaip negalite atsikratyti slogos ar įkyraus kosulio, tai taip pat gali reikšti, kad esate nėščia. Dažniausiai peršalimo simptomai ima kankinti praėjus kelioms savaitėms po apvaisinimo, todėl tuomet, jei įtariate, kad galite būti pastojusi, neskubėkite gerti vaistų, ir pirmiausia apsilankykite pas gydytoją.
Daugelis nėščiųjų pasakoja apie keistą, tarsi „geležies skonį“, atsirandantį net be jokios priežasties. Tai gali būti susiję su hormonų pokyčiais. Nėštumo metu padidėja estrogeno ir progesterono kiekis organizme, todėl tai gali turėti įtakos skonio receptorių pokyčiams. Burnoje nuolat gali būti juntamas metalo skonis, o mėgstami patiekalai gali kelti šleikštulį. Juntamą metalo skonį burnoje gali padėti numalšinti dažnesnis skysčių vartojimas.
Dėl hormonų gali suaktyvėti riebalinių liaukų veikla - veidas, nugara ar net krūtinė gali „išberti“, nors anksčiau oda buvo visiškai švari. Be šių pagrindinių simptomų, kai kurios moterys patiria galvos skausmus, galvos svaigimą, vidurių užkietėjimą ar net odos pokyčius, tokius kaip spuogų atsiradimas, ar atvirkščiai, oda ima švytėti.
Patamsėję išoriniai lytiniai organai. Dėl didesnio kraujoplūdžio į lytinius organus, nėštumo metu jų gleivinė patamsėja, jos spalva iš rausvos keičiasi į raudonai violetinę.
Gausios makšties išskyros. Dėl hormonų poveikio ir suintensyvėjusios kraujotakos, nėštumo metu makšties išskyros tampa gausesnės. Šios balkšvos bekvapės išskyros vadinamos leukorėja. Pastojusios moterys pastebi, kad makšties išskyros tapo gerokai gausesnės. Jos įprastai būna balkšvos ir neturi nemalonaus kvapo. Vis dėlto, gausesnės išskyros ne visada yra nėštumo požymis, todėl vien tuo pasikliauti nereikėtų. Išskyrų pokyčiai, jų pagausėjimas gali būti labai ankstyvas simptomas (jei nesate nėščia, jos paprastai visiškai pranyksta prieš prasidedant mėnesinėms).

Jei jaučiate bent keletą iš šių nėštumo požymių, tikimybė, kad laukiatės yra didelė. Jei pastebite bent kelis išvardintus nėštumo požymius ir įtariate, kad galėjote pastoti, vaistinėje galite įsigyti nėštumo testą, kurį namuose atliksite vos per kelias minutes. Prieš atlikdama nėštumo testą atidžiai perskaitykite jo instrukciją. Naudojimosi instrukcijos gali būti skirtingos priklausomai nuo testo.
Nors kai kurios moterys jaučia pokyčius labai anksti, testą rekomenduojama atlikti tik po praleistų mėnesinių, kad rezultatas būtų tikslus. Geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių. Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos.
Daugumos buitinių nėštumo testų jautrumas yra apie 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugelis nėštumo testų gamintojų teigia, kad jų produktų tikslumas yra apie 99 proc. Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą. Dažniausiai nėštumo testas klaidingai neigiamą atsakymą (t.y. testas neigiamas, bet moteris iš tiesų laukiasi) parodo, nes jis yra atliekamas nesilaikant gamintojo rekomendacijų arba per anksti. Klaidingai teigiamą rezultatą (t.y. testas teigiamas, bet moteris iš tiesų nesilaukia) nėštumo testas parodo labai retai.
Nėštumą labai patikimai galima nustatyti atlikus kraujo tyrimus. hCG kraujo tyrimas atliekamas ankstyvam nėštumui nustatyti. Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo). Nėštumą galima nustatyti ir atlikus ankstyvąją echoskopiją. Tiesa, ankstyvoji echoskopija retai atliekama siekiant tiesiog patvirtinti nėštumą. Pirmasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę - tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra. Šį tyrimą paprastai atlieka nėštumą prižiūrintis gydytojas akušeris - ginekologas.
Nejaučiate jokių simptomų? Tai anaiptol nereiškia, kad nesilaukiate: dalis moterų nepatiria visiškai jokių nėštumo simptomų. Jaučiu nėštumo simptomus, bet nesilaukiu. Pasitaiko, kad moterys jaučia nėštumo požymius, nors nėštumo nėra, t. y. buitiniai nėštumo testai, kraujo tyrimas, gimdos echoskopija nerodo nėštumo. Psichologinio nėštumo požymiai atsiranda dėl pakitusio hormonų balanso, t. y. gausesnės jų gamybos, būdingos ir tikram nėštumui.
Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Nėštumas - tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų.
Jei atlikote nėštumo testą, ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. O jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.
Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu:
Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas:
Reguliarūs vizitai leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus. Be to, gydytojas gali patarti, kaip sumažinti nemalonius nėštumo simptomus ir pasiruošti gimdymui. Nėštumo metu kūnas patiria daugybę pokyčių, todėl svarbu pasikliauti ne tik savo intuicija, bet ir pasinaudoti gydytojų pagalba. Rūpinimasis savimi - tai geriausia dovana būsimo kūdikio sveikatai.

Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus.
Vienas svarbiausių - folio rūgštis (vitaminas B9), kuri būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama folio rūgšties dozė nėštumo metu yra 400-800 mg per dieną, o geriausia pradėti ją vartoti dar planuojant nėštumą. Kitas itin svarbus papildas - geležis, kurios poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą tiek motinos, tiek kūdikio audiniams.
Be geležies, svarbus ir kalcis, nes jis būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo. Dar vienas svarbus papildas - omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHR (dokozaheksaeno rūgštis), kuri būtina vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi. Omega-3 rūgščių galima gauti iš riebios žuvies, tačiau, jei jų suvartojama nepakankamai, verta vartoti žuvų taukus arba specialius papildus. Taip pat labai svarbus vitaminas D, kuris padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą. Kiti naudingi papildai - magnis, cinkas bei jodas.
Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus, kuriuose visi elementai subalansuoti pagal nėštumo poreikius.