Nėštumas - tai laikotarpis, kupinas vilčių ir džiaugsmo. Tačiau kartais, ypač po pagalbinio apvaisinimo (IVF) procedūrų, nėštumas gali nutrūkti. Vienas iš svarbių aspektų, į kurį moterys atkreipia dėmesį po IVF procedūros, yra ankstyvieji nėštumo požymiai. Nors dauguma šių požymių yra panašūs į tuos, kurie pasireiškia natūraliai įvykusio nėštumo metu, svarbu žinoti apie galimus skirtumus ir kaip juos interpretuoti.
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (angl. In vitro fertilization, IVF) yra pagalbinio apvaisinimo technologija, kai sperma ir kiaušialąstė sujungiami už žmogaus kūno ribų, t. y. mėgintuvėlyje. Pradėjus kelioms dienoms po apvaisinimo, apvaisinta kiaušialąstė perkeliama į moters gimdą. IVF procedūra pirmą kartą sėkmingai atlikta 1978 m. Kartais poros renkasi IVF siekiant išvengti paveldimų genetinių ligų.
IVF yra gana sudėtingas procesas, susidedantis iš daugelio skirtingų etapų:
Pagalbinio apvaisinimo reikia, jei moterims sutrikęs kiaušintakių praeinamumas arba vyro spermos kokybė yra labai bloga. Pavyzdžiui, jeigu moteriai sutrikusi ovuliacija arba nustatyti tik nedideli vyro spermos pakitimai, sperma gali būti tiesiogiai patalpinama į gimdą skatinant ovuliaciją.
Iškart po pastojimo moteris nejaučia jokių nėštumo požymių. Pirmieji požymiai pasireiškia tik praėjus dviems savaitėms po apvaisinimo. Turėkite omenyje, kad kiekvienos moters organizmas yra individualus, tad pirmieji požymiai gali pasireikšti vėliau arba visai nepasireikšti.
Po IVF procedūros, ankstyvieji nėštumo požymiai gali būti sunkiau atskiriami dėl hormonų terapijos, kuri taikoma ruošiantis embriono įsodinimui. Tačiau, kaip ir natūraliai pastojus, moterys gali pastebėti šiuos pokyčius:
Kiti galimi požymiai:
Kai kurios moterys pajuto pirmuosius požymius dar labai anksti: "Jau 10 m. Trečia diena po ikelimo pajaučiau sukirbėjimą ir po to ištisai jautįu gimdą, pasisukus sudurdavo, nusiciaudėjus." Kitos pastebi, kad požymiai pasireiškia vėliau: "Aš po fet- nejaučiau jokių požymių, tik nuo kokios 6-7 sav. pykinti pradėjo."
Svarbu nepamiršti, kad net nejaučiant jokių simptomų, nėštumas gali būti sėkmingas. "Nejaučiant jokių simptomų? Tai anaiptol nereiškia, kad nesilaukiate: dalis moterų nepatiria visiškai jokių nėštumo simptomų."

Planuojant šeimos pagausėjimą ar įtariant nėštumą, dažnai pirmasis žingsnis - nėštumo testas. Tačiau tiksliausias ir patikimiausias būdas nustatyti ankstyvą nėštumą yra kraujo tyrimas, kuriame matuojamas hormono HCG kiekis.
HCG (žmogaus chorioninis gonadotropinas) - tai hormonas, kurį pradeda gaminti besivystantis embrionas jau praėjus kelioms dienoms po apvaisinimo. Kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdos gleivinėje, organizmas pradeda intensyviai gaminti šį hormoną.
HCG kiekis kraujyje matuojamas tarptautiniais vienetais litre (TV/l). Svarbu žinoti, kad vienkartinis skaičius ne visada parodo viską - daug svarbiau yra HCG augimo dinamika. HCG koncentracija dvigubėja maždaug kas 48-72 valandas pirmosiomis nėštumo savaitėmis.
Kraujo tyrimas (kiekybinis HCG) - pats tiksliausias būdas nustatyti nėštumą labai ankstyvoje stadijoje. Šlapimo testai (kokybiniai) - tai mums įprasti vaistinėse parduodami testai. Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo).
Viena moteris dalijasi patirtimi: "Aš dariausi testa po apvaisinimo 4 diena, tai parode neigiama, nu cia taip ir turejo buti, tad nepergyvenu delto. Namuose turiu dar 3 juos, tad tikriausiai bandysiu rytoj ryte, galbūt jau parodys---ka Jus manot apie tai ??? Man apvaisinimas buvo 24 d, taigi rytoj bus 8 dienos po viso to."
Neretais galima girdėti, kad dirbtinio apvaisinimo pagalba pastojusios moterys, nėštumo metu skundžiasi varginančiais pilvo skausmais. Tačiau taip yra tik todėl, kad buvo sudėtingesnis pastojimas ir dėmesys nėštumui yra padidintas, nes pora šio nėštumo labai ilgai laukė, per visus tuos metus jaučiasi išvargusi ir labai bijo prarasti kūdikį, nors persileidimo dažnis po pagalbinio apvaisinimo procedūrų nėra dažnesnis nei įprastai.
Didžiausia persileidimo rizika - iki 12-tos savaitės, kaip ir įprastinio nėštumo atveju. „Skausmai pilve, jei nebuvo kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo, neturėtų būti susiję su pagalbiniu apvaisinimu. Žinoma, pirmo nėštumo semestro metu gimdai didėjant, jai keliantis iš mažojo dubens, gali būti skausmai dėl raiščių ištempimo. Tačiau tai jau nepriklauso nuo pastojimo būdo. Jei moteris pilve neturėjusi jokių operacijų, neturėtų būti skausmų. Jei nepastojimo priežastis - kiaušintakių užakimas ar sąaugos, tos sąaugos gali temptis, kai gimda auga, ir skaudėti. Tačiau tai vėlgi nepriklauso nuo pastojimo būdo, o nuo anatomijos“, - aiškino specialistė.
„Taip pat yra mitų, kad vaikai, pradėti tokiu būdu, gali būti nesveiki. Mūsų patirtis rodo atvirkščią rezultatą - šie vaikai ir sveikesni, ir imlesni mokslams, ir įvairioms papildomoms veikloms - jie sportuoja, muzikuoja, gerai mokosi.

Nėštumo metu, nesvarbu, kokiu būdu pastota, labai svarbūs emociniai išgyvenimai. „Mes esame ne tik fizinis kūnas, bet ir tai, ką mąstome ir jaučiame. Taigi nėštumas po dirbtinio apvaisinimo jau savaime yra ypatingas ir labai sudėtingas emociškai. Todėl mes sakome, kad tai bet kuriuo atveju padidintos rizikos nėštumas. Jei natūraliai nepavyko pastoti, jei reikėjo naudoti sudėtingą metodiką, vartoti medikamentus, aišku, kad tai didelės rizikos nėštumas.
Kita vertus, moteris turi žinoti, kad šimtaprocentinių garantijų, kad sėkmingai gims kūdikis, kaip bebūtų liūdna, nėra. Net geriausiose pasaulio klinikose po dirbtinio apvaisinimo tik maždaug ketvirtadalis moterų išnešioja kūdikį.
Pašnekovės teigimu, nėštumas taip pat gali būti komplikuotas dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių nepavyko natūraliai pastoti, tačiau ne dėl pačios procedūros. „Taigi pastojus po technologinių dalykų išsaugoti nėštumą iš tiesų sunkiau - čia susideda įvairūs dalykai: emociniai, finansiniai, pasaulėžiūriniai ir pan.“, - įsitikinusi specialistė.
Nesivystantis nėštumas yra didelė emocinė netektis. Moterys gali jausti liūdesį, pyktį, kaltę ir nusivylimą. Svarbu leisti sau išgyventi emocijas, neskubėti pamiršti, pasikalbėti su artimaisiais ar specialistais, ieškoti palaikymo grupėse ir skirti laiko atsigauti tiek fiziškai, tiek emociškai, prieš planuojant kitą nėštumą.
Standartinė nėštumo trukmė yra 9 mėnesiai - 40 savaičių arba 280 dienų nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Visas nėštumo laikotarpis suskirstytas į 3 nėštumo trimestrus.
Nėštumo skaičiuoklė padės sužinoti apytikslę Jūsų gimdymo datą. Įveskite pirmąją paskutinių mėnesinių dieną ir savo mėnesinių ciklo trukmę. Turėkite omenyje, kad apskaičiuotas terminas yra orientacinis ir gali skirtis nuo tikrosios gimdymo datos. Nereikėtų baimintis, jeigu gimdymas prasideda iki trijų savaičių anksčiau arba iki dviejų savaičių vėliau nei numatyta gimdymo data.
