Vaikų pinigų išmokos, arba kitaip - vaiko pinigai, yra svarbi parama, kuri gali papildyti šeimos biudžetą ir prisidėti prie vaikų poreikių patenkinimo. Ši išmoka aktuali ne tik Lietuvoje įsikūrusiems tėvams, bet ir užsienio šalyje dirbantiems tėvams bei globėjams. Valstybė nuolat stiprina globėjų teises, didindama finansinę paramą ir gerindama pagalbą šeimoms. Globėjams Lietuvoje suteikiama plati finansinė parama ir socialinės paslaugos, kurios stipriai padidina jų teises bei galimybes užtikrinti globojamiems vaikams stabilų ir saugų gyvenimą.
Lietuvoje vaikų pinigų išmokos dydis atliepia bazinės socialinės išmokos (BSI) dydį. Nuo 2024 m. sausio 1 d. BSI dydis yra lygus 70 Eur. Vaiko pinigai sudaro 1,75 bazinės išmokos dalį, tad šiuo metu vienam vaikui skiriama 70 x 1,75 = 122,50 Eur kasmėnesinė išmoka. Svarbu pažymėti, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. kas mėnesį kiekvienam vaikui skiriama 122,50 Eur suma. Pastaraisiais metais BSI dydis kito ne vieną kartą, tad proporcingai augo ir vaikų pinigų išmokos, o tai reiškia, kad vaiko pinigai ateinančiais metais taip pat gali augti. Norėdami sužinoti tikslią vaikų pinigų išmokos sumą Lietuvoje, sekite tuo metu galiojančios BSI dydį.

Padidinti vaiko pinigai Lietuvoje skiriami šeimoms, auginančioms negalią turintį vaiką arba 3 ar daugiau vaikų, vaikams iš nepasiturinčių šeimų (kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 2 VRP, atitinkamai 352 Eur žmogui). Papildomos išmokos dydis sudaro 1,03 Bazinės socialinės išmokos dalis, tad šiais metais papildoma išmoka už vieną vaiką sudaro 70 x 1,03 = 72,10 Eur per mėnesį.
Vaiko pinigai mokami kiekvienam vaikui iki tol, kol jam sueis 18 metų. Tačiau, jeigu aštuoniolikmetis dar mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (darželyje, pagrindinėje ar vidurinėje mokykloje, įskaitant profesinio mokymo įstaigas), jam taip pat priklauso vaiko pinigai, tačiau ne ilgiau, nei jam sukanka 23 metai. Vaikams, kurie studijuoja universitetuose, kolegijose ar kitose aukštojo mokslo įstaigose, vaiko pinigai nemokami. Tuo atveju, kai sulaukiama pilnametystės dar besimokant mokykloje, tam, kad būtų mokami vaiko pinigai, vienas iš tėvų arba pats vaikas turi pateikti prašymą.
Kai vaiko tėvai gyvena ir (ar) dirba skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse, skiriant išmoką vaikui taikomi ne tik nacionaliniai Lietuvos teisės aktai, bet ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai. Juose yra nustatytos taisyklės, pagal kurias sprendžiama, kuri šalis turi mokėti išmoką vaikui. Pirminę kompetenciją turinti šalis moka viso dydžio išmoką, kita - tik priedą, lygų skirtumui tarp šiose šalyse numatytų išmokų, jei išmoka jos šalyje yra didesnė. Jei vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kuris nedirba, o kitas iš vaiko tėvų gyvena ir dirba kitoje šalyje, išmoką vaikui turi mokėti ta šalis, kurioje vienas iš vaiko tėvų dirba. Šios taisyklės taikomos tik tada, kai teisė į išmoką vaikui yra įgyjama keliose ES šalyse.
Vėluojant vaiko pinigams Lietuvoje, asmuo turėtų kreiptis į Lietuvos Socialinį skyrių, siekiant išsiaiškinti kodėl išmokos vėluoja. Galbūt dėl tam tikrų priežasčių jos buvo sustabdytos ir norint jas pratęsti, reikia pateikti papildomus dokumentus ar informaciją.
Šeimos, auginančios vaikus, ne tik gali gauti įvairias pinigines išmokas, bet ir pasinaudoti teikiamomis paslaugomis, kurios skirtos stiprinti šeimas. Žemiau pateikiama informacija apie pagrindines išmokas, kurias gali gauti vaikai, jų tėvai, įtėviai ir globėjai.
| Išmoka | Dydis | Kam ir kada mokama |
|---|---|---|
| Išmoka vaikui (vaiko pinigai) | 122,50 Eur/mėn. | Mokama kiekvienam vaikui iki 18 m. arba iki 23 m. jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą |
| Papildomai skiriama išoka vaikui | 72,10 Eur/mėn. | Mokama vaikui su negalia, taip pat kiekvienam vaikui iš gausios ar nepasiturinčios šeimos tol, kol šeima laikoma gausia ar nepasiturinčia |
| Vienkartinė išmoka vaikui | 605 Eur | Mokama vaikui gimus, įsivaikinus vaiką (nesvarbu kokio amžiaus) ar nustačius globą šeimoje ar šeimynoje (išmoka skiriama iki vaikui sukaks 1,5 m., jei nebuvo išmokėta vaikui gimus arba pirmą kartą nustačius globą) |
| Išmoka gimus dvynukams, trynukams ir pan. | 280 Eur/mėn - 2 vaikai 440 Eur/mėn. - 3 vaikai 220 Eur/mėn. - kiekvienas paskesnis vaikas | Mokama vienam iš tėvų iki vaikams sukaks 2 metai |
| Išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui | 105 Eur/mėn. | Mokama privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiu. |
| Išmoka besimokančio, studijuojančio asmens vaiko priežiūrai | 420 Eur/mėn. | Mokama nuo vaiko gimimo iki 2 metų, jei dėl išmokos skyrimo besikreipiantis vaiko tėvas, įtėvis ar globėjas (rūpintojas) mokosi ar studijuoja ir neturi teisės į vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros”. |
| Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai | 353,65 Eur | Mokama moteriai, kuri neturi teisės į motinystės išmoką iš „Sodros”, kai iki numatomos gimdymos datos lieka 70 kalendorinių dienų |
| Globos (rūpybos) išmoka (nuo šių metų pradžios) | Iki 6 m. - 384,8 Eur/mėn. Nuo 6 iki 12 m. - 444 Eur/mėn. Nuo 12 iki 18 m. ir su negalia - 481 Eur/mėn. | Globos (rūpybos) laikotarpiu mokama vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje. Gali būti mokama iki 24 m., jei mokosi ar studijuoja. |
| Globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas (nuo šių metų pradžios) | 296 Eur/mėn. | Globos (rūpybos) laikotarpiu mokama vaiką globojančiai šeimai, šeimynai, globos centrui. Gali būti mokama iki 23 m., jei buvęs globotinis lieka gyventi su globėju ir mokosi. |
| Vienkartinė išmoka įsikurti | 5550 Eur | Skiriama vaikui, kai pasibaigia jo globa (rūpyba) dėl pilnametystės, emancipacijos, santuokos. Nemokama grynais pinigais. |
| Vaiko laikinosios priežiūros išmoka | 444 Eur/mėn. | Mokama fiziniam asmeniui vaiko laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo atveju, kai šeimoje vaikui nustatytas apsaugos poreikis. |

Motinystės išmoka mokama motinystės socialiniu draudimu apdraustai moteriai, kuri dirbdama mokėjo įmokas ir iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius bei kuriai suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą gydytojas išduoda ne anksčiau nei sueina 30 nėštumo savaičių. Jeigu moteris reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose su kitu vaiku, tokiu atveju stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai. Tokiu atveju motinystės išmoka vis tiek priklausys.
Minimali motinystės išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali motinystės išmoka negalės būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių). Maksimalios ribos nenustatomos ir konkretus išmokos dydis priklauso nuo buvusių darbo pajamų.
Tėvystės išmoka mokama apdraustam motinystės socialiniu draudimu tėčiui ar įtėviui, kuris dirbdamas mokėjo įmokas ir iki pirmosios tėvystės atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius, jei gimus vaikui jam suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurias galima skaidyti į ne daugiau kaip dvi dalis. Pasinaudoti apmokamomis atostogomis galima iki vaikui sukanka vieneri metai. Jeigu vyras reikiamo stažo neįgijo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose su kitu vaiku, tokiu atveju stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai. Taigi, tėvystės išmoka vis tiek priklausys.
Tėvystės išmokų dydis siekia 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Minimali tėvystės išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali tėvystės išmoka negalės būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių). Maksimalus kompensuojamasis uždarbis tėvystės išmokai negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, dydžio.
Tėvai gali pasirinkti, ar jie nori vaiką prižiūrėti ir vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Iš jų 2 neperleidžiamus (bendrai 4 mėnesius - du mama, du tėtis) mėnesius vaiką gali prižiūrėti kiekvienas iš vaiko tėvų (įtėvių, globėjų), o likusiu laiku vaikas gali būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui, ar įtėviams ir globėjams, tiek vienam iš nustatytas sąlygas atitinkančių senelių. Jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, jis turi teisę į 2 neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius ir turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį.
Minimali vaiko priežiūros išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali vaiko priežiūros išmoka negalės būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių). Maksimalus kompensuojamasis uždarbis vaiko priežiūros išmokai negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, dydžio.
Vaiko priežiūros išmokų dydžiai priklauso nuo pasirinkto priežiūros laikotarpio:
Vaiko įvaikinimo atveju vaiko priežiūros išmoka mokama ne kol vaikui sueina 18 ar 24 mėnesiai, o 18 arba 24 mėnesius pasirinktinai. Tokia galimybė egzistuoja įvaikinus bet kurio amžiaus vaiką iki 18 metų. Vaiko priežiūros atostogos vaiko įvaikinimo atveju turi būti suteikiamos per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo arba sprendimo vykdymo pradžios.
Vaiko globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Vaikui globa (rūpyba) nustatoma tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, pavyzdžiui, priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia, negali patys auginti vaiko.
Vaikui iki 14 metų yra nustatoma globa ir skiriamas globėjas, o vyresniems negu 14 metų vaikams steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Globėjas (rūpintojas) - tai asmuo, kuriam yra paskirta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Vaiko globėju (rūpintoju) gali būti fizinis arba juridinis asmuo.

Budintys ir nuolatiniai globėjai Lietuvoje skiriasi pagal globos trukmę, pobūdį ir atsakomybę.
Globėjams Lietuvoje teikiama plati finansinė parama. Nuo šių metų pradžios padidėjo globos (rūpybos) išmoka šeimoje, šeimynoje, globos centre (pas budintį globotoją) ar šeimyniniuose namuose globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams (rūpintiniams).
Be minėtų išmokų, vaiko globėjai taip pat gali kreiptis dėl:
Vaiko, kuriam globa (rūpyba) nustatyta iki 2006 m. gruodžio 31 d., globėjui (rūpintojui) kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę. Vaiko, kuriam globa (rūpyba) nustatyta po 2007 m. sausio 1 d., globėjui (rūpintojui) - į savivaldybę, kurios vaiko teisių apsaugos institucijos teikimu vaikui nustatyta globa (rūpyba). Buvusiam globotiniui (rūpintiniui) ir buvusiam globėjui (rūpintojui) - į savivaldybę, kurioje teritorijoje yra mokykla, arba prašymą pateikti spis.lt.
Tapti globėju ar rūpintoju Lietuvoje galima įveikus kelis pagrindinius žingsnius. Ši sistema užtikrina, kad globėjai būtų tinkamai pasirengę, turėtų reikiamą paramą ir galėtų saugiai rūpintis vaikais. Asmuo, norintis tapti nuolatiniu globotoju, turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį. Bendri reikalavimai globėjams apima amžių (ne jaunesnis nei 21 metai, budintiems globėjams - iki 65 metų), tinkamas gyvenimo sąlygas ir neturėjimą teistumo už sunkų nusikaltimą.

Žingsniai, kuriuos reikia atlikti norint tapti globėju (rūpintoju):

Tapus globėju (rūpintoju), visą globos (rūpybos) laikotarpį Jus lydės globos koordinatorius ir globos centro specialistų komanda, kurie suteiks Jums galimybę tobulinti savo gebėjimus vaikų auginimo srityje, teiks įvairiapusę paramą ir pagalbą, kvies aktyviai įsitraukti į globėjų bendruomenę, dalyvauti susitikimuose ir renginiuose. Kiekviena savivaldybė budinčiam globotojui per globos centrą, taip pat globėjui (rūpintojui) gali tiesiogiai skirti ir mokėti pagalbos pinigus Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka, taip pat skirti vienkartinę materialinę pagalbą (įsikurti, gydytis ir pan.) ar kitas išmokas.
Kiekvienoje savivaldybėje veikiantys Globos centrai teikia įvairias paslaugas globėjams (rūpintojams) ir globojamiems (rūpinamiems) vaikams, taip pat budintiems globotojams, šeimynoms, įtėviams ir jų šeimose augantiems vaikams. Jie konsultuoja ir informuoja asmenis, pageidaujančius globoti ar įvaikinti vaikus, įkurti šeimyną ar vykdyti budinčio globotojo veiklą, vykdo pasirengimo globoti, įvaikinti ar teikti budinčio globotojo paslaugas mokymus pagal specialią programą GIMK (globėjų, rūpintojų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programa), vertina asmenų pasirengimą ir teikia išvadas dėl tinkamumo tapti globėjais (rūpintojais), įtėviais, budinčiais globotojais. Globos centrai taip pat rūpinasi pagalbos teikimu šeimoms, kuriose yra globojamų (rūpinamų) ar įvaikintų vaikų, organizuoja ir veda tęstinius mokymus, savitarpio paramos grupių užsiėmimus, teikia individualias konsultacijas ir kitas paslaugas.
Tiesa, prieš pretenduojant į vaiko pinigus gyvenantiems užsienyje ar Lietuvoje bet kurioje valstybėje, ypač svarbu susipažinti su vietinėmis taisyklėmis. Pavyzdžiui, Norvegijoje vaiko pinigai skiriami atsižvelgiant į vaiko amžių. Vaiko pinigai Norvegijoje mokami tik iki vaikui sukanka 18 metų, vyresniems vaikams vaiko pinigai neskiriami. Už vaikus nuo 0 iki 6 metų mokama 1766 NOK kasmėnesinė išmoka, o 6-18 m. vaikams skiriama 1510 NOK suma. Vieniši tėvai gali teikti paraišką dėl papildomų išmokų.