Kūdikių karščiavimas: priežastys, simptomai ir kaip padėti

Karščiavimas yra natūrali organizmo reakcija į infekciją, skatinanti imuninę sistemą kovoti su ligos sukėlėjais. Nors karščiavimas savaime nėra liga, jo atsiradimas gali sukelti nerimą tėvams, ypač kai karščiuoja mažas vaikas. Svarbu suprasti, kada karščiavimas yra normalus reiškinys, o kada jis gali signalizuoti apie rimtesnę problemą.

Kas yra karščiavimas ir kodėl vaikai karščiuoja?

Karščiavimas yra kūno sukeltas ir kontroliuojamas kūno temperatūros padidėjimas. Temperatūra pakyla, nes imuninė sistema reaguoja į organizme esančius ligas sukeliančius virusus ar bakterijas ir pradeda kovoti su sukėlėju. Vaikai dažnai karščiuoja, nes jų imuninė sistema dar nėra susidūrusi su daugybe ligų sukėlėjų, todėl jiems kyla daugiau iššūkių.

Karščiavimą gali sukelti įvairios priežastys:

• Virusinės ar bakterinės infekcijos (peršalimas, gripas, ausų ar gerklės uždegimas).
• Reakcija į skiepus.
• Perkaitimas (per storai aprengtas vaikas, buvimas karštoje patalpoje ar kaitroje lauke).
• Dygstantys dantys (nors tai rečiau būna pagrindinė karščiavimo priežastis).
• Pagrindinės ligos, tokios kaip skarlatina, tymai ar kiaulytė.
• Stiprios emocijos ar nuovargis.

Normali vaiko kūno temperatūra matuojant pažastyje yra iki 37,2°C, kaktos ar smilkinio srityje iki 37,4°C. Kūdikių ir vaikų temperatūra dažnai būna šiek tiek aukštesnė nei suaugusiųjų. Todėl net 37 laipsniai dar nėra priežastis nerimauti.

Kada kūdikio karščiavimas turėtų kelti nerimą?

Apie kūdikio karščiavimą galima kalbėti, kai termometras rodo 38°C. Mažo laipsnio karščiavimas (37,1-37,9°C) gali atsirasti ir dėl nereikšmingų priežasčių, pavyzdžiui, perkaitimo ar stipraus verksmo. Tačiau svarbu stebėti vaiko būklę.

Būtina skubi vaikų ligų gydytojo-pediatro konsultacija, jei karščiuoja vaikas virš 38°C ir:

• Karščiuoja vaikas jaunesnis nei 3 mėnesiai.
• Yra nuolatinis pilvo skausmas su priverstine padėtimi.
• Pastebimas neblėkstantis bėrimas (tai gali būti meningokokinės infekcijos simptomas).
• Vaikas tampa vangus ir sunkiai pažadinamas, ypač kai temperatūra nukritus.
• Vaikas pradeda daug ir dažnai vemti ir/ar viduriuoti.
• Prasideda traukuliai.
• Davus adekvatų vaistų kiekį ir kelis skirtingus vaistus, o vaikas pakankamai geria skysčius, tačiau temperatūra nekrenta.

Ilgiau nei 2-3 paras karščiuojantį vaiką taip pat turi apžiūrėti gydytojas.

Karščiavimo simptomai

Jeigu vaikas karščiuoja, pirmieji požymiai yra matomi jį apžiūrėjus. Karščiuojančio vaiko odelė yra karšta ir gali parausti. Mažylis gali prasčiau miegoti, mažiau valgyti ir prarasti susidomėjimą žaidimu. Kūdikis taip pat gali jausti skausmą - jam skaudėti arba svaigti galva.

Kiti galimi karščiavimo simptomai:

• Nuovargis ir vangumas.
• Padidintas prakaitavimas.
• Šaltkrėtis - kūną pradeda krėsti šaltis, todėl vaiko pėdos ir rankos atvėsta.
• Sloga, kosulys.
• Gerklės ir galvos skausmas.
• Bloga savijauta.
• Vėmimas, viduriavimas.
• Išbėrimas ir kiti odos pokyčiai.

Labai aukštos temperatūros metu kartais gali pasireikšti traukuliai. Karščiavimo traukuliai dažniausiai atsiranda ankstyvoje ligos stadijoje, greitai pakilus temperatūrai. Maždaug pusė karščiavimo traukulių ištinka tik kartą gyvenime.

Kaip matuoti temperatūrą kūdikiui?

Matuoti temperatūrą kūdikiui gali būti iššūkis. Paprastai temperatūrą matuojama tiesiojoje žarnoje, pažastyje arba bekontakčiu termometru.

• Rektalinis būdas (per užpakaliuką): Laikomas vienu tiksliausių. Būtina patepti termometro galiuką vazelinu, paguldyti vaiką ant kelių ir švelniai įkišti termometrą į išangę maždaug 3 minutėms.
• Pažastyje: Tai gali tapti tikru iššūkiu, nes reikia prilaikyti vaiką, kad jis nekrutėtų, ir išlaukti bent 5 minutes.
• Bekontaktis termometras: Labai patogus ir higieniškas būdas. Pakanka palaikyti termometrą keletą sekundžių 1-2 cm atstumu nuo kaktos ar smilkinio. Svarbu įsitikinti, kad tarp termometro ir odos nėra plaukų, o oda neprakaituota. Taip pat reikia stebėti, kad smilkinys negulėtų ant pagalvės.

Europos Sąjunga neberekomenduoja naudoti tradicinių stiklinių ir gyvsidabrio pripildytų termometrų.

Kūno temperatūros matavimo rezultatams gali turėti įtakos įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, matavimo vieta, paros metas, metų laikas. Todėl verta žinoti, kad kūno temperatūra paprastai būna aukštesnė pietų metu ir vakare.

Kaip sumažinti karščiavimą?

Rekomenduojama mažinti kūno temperatūrą, jei ji viršija 38°C naujagimiams arba 38,5°C kūdikiams ir vaikams, arba jei vaikas dėl karščiavimo jaučiasi blogai, jaučia skausmą ar diskomfortą.

Vaistiniai preparatai

Dažniausiai naudojami karščiavimą mažinantys vaistai yra paracetamolis ir ibuprofenas.

• Paracetamolis: Vaikams galima duoti nuo gimimo, tačiau kūdikiui iki 3 mėnesių vaisto reikėtų duoti tik gydytojui apžiūrėjus. Paracetamolio dozė nurodoma pagal vaiko svorį (įprasta norma yra 10-15 mg vienam kūno svoriui). Vaistas gali būti kartojamas kas 4 valandas. Paracetamolio poveikis trunka 4-6 valandas.
• Ibuprofenas: Rekomenduojamas nuo 3 mėnesių amžiaus. Vienkartinė dozė - 7-10 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti ne anksčiau kaip po 4 valandų. Didžiausia paros dozė - 40 mg/kg. Ibuprofenas netinka vaikams iki 6 mėnesių arba sveriantiems mažiau nei 5 kg (būtina gydytojo konsultacija), sergantiems inkstų ligoms ir esant dehidratacijai, taip pat sergant vėjaraupiais.

Svarbu: Vaikams iki 12 metų amžiaus negalima duoti vaistų, kurių sudėtyje yra acetilsalicilo rūgšties, nes tai gali sukelti rimtų komplikacijų.

Visada svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl vaisto dozės ir vartojimo dažnio. Vaistus galima įsigyti tiek kaip sirupą, tiek kaip žvakutes. Dozę būtina koreguoti pagal vaiko svorį.

Tradicinės priemonės

Be vaistų, karščiavimui mažinti galima naudoti ir tradicines priemones:

• Vėsius kompresus: Audeklą sušlapinkite vėsiu vandeniu ir uždėkite ant kūdikio kaktos arba pilvo.
• Vėsinamąją vonelę: Vandens temperatūra turėtų būti beveik tokia pati kaip kūno (pvz., jeigu kūno temperatūra yra 38,5°C, vanduo turėtų būti 0,2 laipsnio žemesnis). Greitas vėsinimas gali sukelti traukulius, todėl rekomenduojama tai daryti palaipsniui.
• Drėgną paklodę: Suvyniokite kūdikį į lengvai sudrėkintą paklodę, trumpai atvėsintą kūną nušluostykite ir įvyniokite į sausą ploną antklodę.
• Pakankamas skysčių vartojimas: Vaikas turėtų gerti daug ir dažnai įvairių skysčių - vandens, sulčių, arbatos. Tai padeda išvengti dehidratacijos.

Jeigu vaikui šalta, apsivilkite jį šiltesniais drabužiais arba įvyniokite į antklodę. Tačiau jeigu mažyliui karšta, nevyniokite jo į storą antklodę, nes tai neleidžia nukristi temperatūrai.

Karščiavimas be kitų simptomų

Kartais kūdikis karščiuoja neturėdamas jokių kitų simptomų. Didelis karščiavimas be kitų simptomų neretai yra šlapimo takų infekcijos arba pavojingo sepsio pasekmė. Taip pat tai gali būti virusinės, bet lengvos ligos, vadinamos tridieniu karščiavimu, pranašas.

Praėjus 3-4 dienoms nuo karščiavimo pradžios, ant vaiko kūno gali atsirasti raudonų dėmių, primenančių raudonukę. Šis bėrimas, kuris išnyksta po 2-3 dienų, dažniausiai atsiranda ant veido, nugaros ir krūtinės. Vaikas pasveiksta ir tampa atsparus virusui visam gyvenimui.

Tačiau, kai jaunesnio nei 36 mėnesių amžiaus kūdikio besimptomis karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas arba kūdikis silpnai reaguoja į karščiavimą mažinančius vaistus, tėvai turėtų kreiptis į gydytoją.

Gydymas namuose ir rekomendacijos

Namų sąlygomis svarbu užtikrinti keletą pagrindinių dalykų:

1. Gerti pakankamai skysčių: Reguliariai girdyti vaiką vandeniu arba maitinti krūtimi žindančius. Tai būtina tinkamam karščiavimo valdymui.
2. Neperkrauti skrandžio: Jei vaikas atsisako valgyti, duoti saldintų skysčių mažais kiekiais, kad nedirgintų virškinamojo trakto.
3. Stebėti vaiką: Atkreipti dėmesį į skysčių trūkumą (sausos lūpos ir liežuvis, skaidrus šlapimas), bėrimą, bendrą būklę (vangumas, blogėjanti būklė).
4. Malšinti karščiavimą: Jei temperatūra viršija 38,5°C arba vaikas jaučiasi prastai, naudoti karščiavimą mažinančius vaistus (paracetamolį ar ibuprofeną) pagal gydytojo rekomendacijas.
5. Leisti vaikui ilsėtis: Svarbu, kad vaikas daug ilsėtųsi, apsirengti ar užsikloti pagal jo norą.

Būtina pakartotinė vaikų gydytojo konsultacija, jei tėvai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipiantis pirmą kartą, būklė negerėja 2 paras po konsultacijos, arba atsiranda skubios konsultacijos reikalaujančių simptomų.

tags: #kudikiui #nuo #temperaturos

• Suaugusiųjų sauskelnių pasirinkimo patarimai
• Ką daryti, jei kūdikio burnoje atsirado žaizdelių?
• Kaip genai ir aplinka veikia vaikų sveikatą
• Nauda vaikams: laipiojimo rinkinio instrukcija
• Didžiosios kunigaikštienės pasišventimas