Mažo vaisiaus svorio nėštumo metu priežastys ir pasekmės
Per mažas vaisiaus svoris pagal nėštumo trukmę (MSV) - tai sveiki, konstituciškai maži naujagimiai, kurių svoris, nustatytas ultragarsu, yra mažesnis nei 10 procentilių pagal atitinkamą nėštumo savaitę. Apytikriai 50-70 proc. atvejų tai yra simetrinis VAS (ankstyvasis augimo sutrikimas), kai visi vaisiaus matmenys yra per maži atitinkamam nėštumo laikui. Kiti 80 proc. atvejų sudaro asimetrinis VAS.
Vaisiaus makrosomija - tai terminas, apibūdinantis būklę, kai vaisius yra žymiai didesnis nei vidutinis jo gestaciniam amžiui. Ši būklė yra ne tik dydžio klausimas; ji turi didelę įtaką tiek motinai, tiek kūdikiui. Vaisiaus makrosomijos supratimas yra labai svarbus tiek būsimiems tėvams, tiek sveikatos priežiūros specialistams, nes ji gali sukelti įvairių komplikacijų nėštumo, gimdymo ir pogimdyminio laikotarpio metu.
Vaisiaus augimo sutrikimų diagnostika ir stebėjimas
Tikslus nėštumo trukmės nustatymas yra pirmasis žingsnis. Ultragarsinė fetometrija bei galimų raidos ydų paieška yra būtinos. Įtarus, kad yra VAS, pakartotinai tiriama, kaip auga vaisius ultragarsu. Vaisiaus vandenų kiekis - svarbus diagnostinis ir prognozinis požymis, jo kiekis svyruoja 77-83 proc. nuo normos. Virkštelės arterijos kraujotakos tyrimas dopleriu yra svarbiausias vaisiaus būklės vertinimo metodas. Taip pat atliekamas Ductus venosus kraujotakos tyrimas dopleriu.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Vaisiaus makrosomija gali atsirasti dėl genetinių, aplinkos ir gyvenimo būdo veiksnių derinio. Nors infekciniai sukėlėjai paprastai nėra tiesioginės vaisiaus makrosomijos priežastys, tam tikros motinos infekcijos gali sukelti ligas, kurios gali prisidėti prie didesnio vaisiaus dydžio. Pavyzdžiui, gestacinis diabetas, kurį gali paveikti infekcijos ar uždegimas, yra reikšmingas vaisiaus makrosomijos rizikos veiksnys.
Genetiniai veiksniai gali reikšmingai paveikti vaisiaus augimą. Jei vienas ar abu tėvai yra gimę su didesniais nei vidutiniais kūdikiais, padidėja vaisiaus makrosomijos tikimybė. Motinos gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai gali reikšmingai paveikti vaisiaus augimą. Tokie veiksniai kaip nutukimas, per didelis svorio padidėjimas nėštumo metu ir prasta mityba gali prisidėti prie vaisiaus makrosomijos.
Kiti svarbūs veiksniai apima motinos gyvenimo būdą, pavyzdžiui, rūkymą, alkoholio vartojimą bei netinkamą mitybą, kurie gali turėti neigiamą poveikį vaisiaus augimui. Taip pat svarbus placentos nepakankamumas, kuris gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, tokių kaip hipertenzija, diabetas ar infekcijos.
Svorio pokyčiai nėštumo metu
Nėštumo metu moters svoris neišvengiamai šoktels. Jis labai skiriasi priklausomai nuo moters sudėjimo ir daugybės kitų faktorių. Tačiau dauguma nėščiųjų priauga 10-12,5 kg, sparčiau svoris ima augti nuo nėštumo vidurio. Jei moteris priaugs per daug ar per mažai svorio, tiek nėščiajai, tiek ir vaikeliui didėja tam tikrų sveikatos problemų rizika. Reguliariai stebėkite ir fiksuokite savo svorį nėštumo metu.
Pirmąjį nėštumo trimestrą dalis moterų apskritai nepriauga svorio, nes kovoja su rytiniu pykinimu. Jei norite kontroliuoti svorį, pirmuosius kelis nėštumo mėnesius pakanka priaugti tik apie 0,5-2 kg. Pagal rekomendacijas, nuo antrojo nėštumo trimestro iki pat gimdymo lieknoms ir vidutinio svorio moterims visiškai normalu per savaitę priaugti iki 0,5 kg.
Minimalaus rekomenduotino svorio prieaugio, galima sakyti, kad nėra. Nes jei moters kraujo, šlapimo tyrimai geri, vaikas vystosi gerai, atitinka savo gestacinį amžių, nieko blogo, jei svoris neauga. Reikia pabrėžti, kad iki 20 savaitės moterys gali nepriaugti nė kilogramo ir tai normalu. Po to vidutiniškai iki 500 g per savaitę, bet griežtų ribų nėra.
Kūno masės pokyčiai nėštumo metu labai skiriasi priklausomai nuo moters pradinio kūno masės indekso (KMI) prieš nėštumą, mitybos įpročių, fizinio aktyvumo ir kitų sveikatos veiksnių. Tokie svorio svyravimai yra dažni ir dažniausiai nekenksmingi.
Svorio kritimas nėštumo metu gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis: pykinimas ir vėmimas (NPV), apetito netekimas, mitybos pokyčiai, stresas ir nerimas, virškinimo sutrikimai, geležies trūkumas, hipoglikemija.
Rizikos, susijusios su svorio pokyčiais
Per daug priaugti kilogramų reiškia, kad kyla rizika būsimosios mamos sveikatai, nes gali padidėti kraujospūdis, išsivystyti gestacinis (nėščiųjų) diabetas, nėščiųjų hipertenzija. Aukštas kraujo spaudimas nėštumo metu yra siejamas su didesne placentos atšokos, lėtesnio vaisiaus augimo, mažesnio kūdikio svorio ir kt. Kūdikis gali gimti didesnio nei įprastai svorio. Preeklampsija - padidėjęs kraujospūdis taip pat gali būti pirmasis preeklampsijos simptomas. Taip pat didėja rizika Cezario pjūvio operacijai, priešlaikiniam gimdymui, sulėtėjusiam vaisiaus augimui ir raidai. Kūdikis gali gimti mažesnio svorio (iki 2,5 kg). Mažo svorio kūdikiams kyla didesnė kvėpavimo sutrikimų, infekcijų rizika.
Jei nėštumo metu nepavyksta priaugti pakankamai svorio, vertėtų pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju ir, visų pirma, atmesti moters ir vaisiaus sveikatai itin pavojingas būkles. Mažesnis kūdikio svoris, vaisiaus augimo sulėtėjimas, mitybos medžiagų trūkumas motinos organizme, bendras silpnumas ir nuovargis motinai, padidėjusi rizika susirgti infekcijomis - tai galimos pasekmės, jei svoris nekrenta pakankamai.
Vaisiaus makrosomijos priežastys ir simptomai
Vaisiaus makrosomija apibrėžiama kaip būklė, kai vaisius sveria daugiau nei 8 svarai 13 uncijų (maždaug 4,000 gramų) gimimo metu, nepriklausomai nuo gestacinio amžiaus. Vaisiaus makrosomija gali nesukelti akivaizdžių simptomų, tačiau sveikatos priežiūros specialistai gali pastebėti padidėjusį vaisiaus dugno aukštį įprastinių patikrinimų metu. Ultragarso tyrimai taip pat gali rodyti didesnį nei vidutinis vaisių.
Diagnozė ir gydymas
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas pradės nuo išsamios pacientės anamnezės ir fizinės apžiūros. Tai apima motinos svorio, ūgio ir ankstesnių nėštumų baigčių įvertinimą. Ultragarsas: Šis vaizdinis tyrimas yra labiausiai paplitęs vaisiaus svorio ir augimo modelių įvertinimo metodas. Stebėjimas: Reguliarus vaisiaus augimo ir motinos sveikatos stebėjimas yra labai svarbus.
Gydymas priklauso nuo ligos priežasties ir sunkumo. Jei lėtas vaisiaus augimas yra susijęs su placentos nepakankamumu, gydytojas gali rekomenduoti dažnesnius stebėjimus ir galbūt ankstyvą gimdymą. Medicininiai sprendimai gali apimti antihipertenzinius vaistus, kad būtų kontroliuojamas motinos kraujospūdis. Nemedicininės priemonės apima sveiką mitybą, pakankamą poilsį ir fizinį aktyvumą.
Nėštumo priežiūra turi būti individualizuota. Nustačius VAS reikia stengtis pašalinti rizikos veiksnius, kurie trukdo vaisiui normaliai augti: paskatinti nėščiąją atsisakyti žalingų įpročių, paaiškinti visavertės mitybos svarbą, taisyklingo darbo ir poilsio režimo naudą.
Tėvams reikia išsamiai paaiškinti apie esamą klinikinę situaciją, numatomą nėštumo užbaigimo būdą ir laiką, galimas komplikacijas vaisiui ir naujagimiui. Tėvų nuomonė yra labai svarbi, nusprendžiant, kada gimdyti. Jei nėštumo trukmė 26−29 savaitės, kiekviena diena gimdoje išgyvenamumą pagerina 1-2 proc. Iki 28 nėštumo savaitės gimdymas rekomenduojamas tik prasidėjus veninės vaisiaus kraujotakos pokyčiams, nes šiuo nėštumo laikotarpiu naujagimystės komplikacijų rizika dėl neišnešiotumo yra didesnė už vaisiaus komplikacijų grėsmę.
Ką daryti, jei nėštumo metu krenta svoris?
Jei pastebėjote, kad nėštumo metu krenta svoris, svarbu kreiptis į gydytoją. Jis galės įvertinti jūsų būklę, nustatyti svorio kritimo priežastį ir paskirti tinkamą gydymą. Valgykite reguliariai: Turėtų būti trys normalūs maitinimaisi ir du užkandžiai. Laikykitės subalansuotos mitybos: Valgykite daugiau daržovių, sveikų grūdų duoną, kruopas, neriebius pieno ir mėsos produktus. Gerkite pakankamai skysčių: Vartoti ne mažiau kaip 2,5 litro vandens, išskaičiuojant sriubą, arbatas, sultis. Tai turi būti grynas vanduo. Vartokite vitaminus ir mineralus: Jei mityba nepakankama, gydytojas gali rekomenduoti vartoti vitaminų ir mineralų papildus, ypač folio rūgštį, geležį ir kalcį. Suvaldykite rytinį pykinimą: Neretai nepakankamas nėščiųjų svorio augimas yra susijęs su stipriu rytiniu pykinimu. Pykinimą sumažint padės imbieras, mėtų arbata, vanduo su citrina. Taip pat vertėtų stengtis valgyti dažnai, bet po truputį. Atsipalaiduokite ir pailsėkite: Papildomas poilsis, pavyzdžiui, trumpas miegas dienos metu, gali padėti kompensuoti nuovargį ir sumažinti potraukį saldumynams.
Ką daryti, jei nėštumo metu priaugama per daug svorio?
Jei nėštumo metu pastebėjote, kad viršijate rekomenduojamą svorį, jokiu būdu nepradėkite laikytis svorį mažinančių dietų ar badauti - dabar tam tikrai ne laikas. Tiesiog ateinančių savaičių metu stenkitės priaugti tiek, kiek rekomenduojama. Paskaičiuokite, kiek kalorijų suvartojate: Siekiant tiksliau įvertinti savo mitybos įpročius naudinga bent kelias dienas ar savaitę sąžiningai stebėti, ką tiksliai valgote, geriate ir kiek kalorijų suvartojate. Pakoreguokite mitybą: Valgykite daugiau daržovių, sveikų grūdų duoną, kruopas, neriebius pieno ir mėsos produktus. Pakeiskite produktus mažiau kaloringais: Pavyzdžiui, vietoj ledų užsišaldykite neriebaus jogurto. Jei mėgstate salotas užpilti grietine, pakeisk jas kefyru ar natūraliu jogurtu. Rytais valgykite pusryčius. Sumažinkite porcijas. Daugiau judėkite: Susiraskite kompanioną kasdieniams pasivaikščiojimams ar bendramintę, su kuria kartu galėtumėte vaikščioti į sporto klubą ar baseiną. Vartokite daugiau maistinių skaidulų turinčių produktų: Jos padeda išvengti gliukozės „šokinėjimo“ kraujyje, kuris gali lemti alkio protrūkius. Atsisakykite visų saldžių gėrimų: Bet kokių sulčių, vaisvandenių, arbatos ar kavos saldinimo.
Vaisiaus makrosomijos prognozė labai priklauso nuo ankstyvos diagnozės ir tinkamo gydymo. Dauguma moterų, patyrusių vaisiaus makrosomiją, gali gerai pasveikti, ypač tinkamai imantis medicininės intervencijos.
tags: #nestumo #patologija #mazas #vaisiaus #svoris
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
