Kelionė su vaiku per sieną: svarbiausi reikalavimai ir patarimai
Keliaujant su vaikais, ypač kertant valstybių sienas, būtina iš anksto pasirūpinti visais reikalingais dokumentais ir žinoti procedūras. Nuo tinkamų asmens dokumentų iki tėvų sutikimų ir pasienio patikrinimo ypatumų - kiekviena detalė svarbi, kad kelionė būtų sklandi ir be streso.
Dokumentai vaikui keliaujant per sieną
Ruošdami vaiką kelionei, iš anksto pasirūpinkite visais reikiamais dokumentais. Vaikas, vykstantis į kelionę, privalo turėti galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę. Būtina žinoti, kad vaiko gimimo liudijimas nėra asmens tapatybės dokumentas, todėl nepilnametis negali su šiuo dokumentu vykti į užsienį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vaikų asmens dokumentai galioja trumpesnį laiką (2-5 metus), todėl tėvai turėtų atkreipti dėmesį į jo kelionės dokumento galiojimo laiką.
Tėvų sutikimas kelionei
Su vienu iš tėvų, vaiką lydėti įgaliotu asmeniu vykstančiam ar vienam keliaujančiam vaikui raštiško vieno iš tėvų sutikimo nereikia, jeigu vaikas vyksta į Šengeno erdvei priklausančią valstybę.
Tačiau, vykstant į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, būtina laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 302 patvirtinto „Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo“. Laikantis šiame nutarime įtvirtintos tvarkos, vaikui, su vienu iš tėvų vykstančiam į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, antrojo tėvo sutikimo tam, kad vaikas išvyktų, nereikia.
Jei vaikas vyksta vienas ar su jį lydinčiu asmeniu (ne su vienu iš tėvų), Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams turi būti pateikiamas bent vieno iš tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas, kad vaikas išvyktų vienas ar su jį lydinčiu asmeniu, ir šio sutikimo kopija. Sutikime parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno, arba seniūno.
Vaikui išvykstant į užsienio valstybę su jį lydinčiu asmeniu, bent vieno iš tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytiniame sutikime turi būti nurodyti vaiką lydinčio asmens ir vaiko duomenys: vardas, pavardė, gimimo data arba asmens kodas, Lietuvos Respublikos piliečio paso, asmens tapatybės kortelės arba kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenys (numeris, kas ir kada išdavė), galiojimo laikas.
Tuo atveju, kai vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo jis išvyksta į užsienio valstybę, pavarde, Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams pareikalavus pateikiamas vaiko gimimo liudijimas. Šie reikalavimai netaikomi asmenims, iki 18 metų amžiaus sudariusiems santuoką (įgijusiems visišką civilinį veiksnumą) arba teismo tvarka pripažintiems visiškai veiksniais (emancipuotiems).
Globos (rūpybos) atvejai
Vaiko, kuriam yra nustatyta globa (rūpyba), globėjas (rūpintojas), vaikų globos (rūpybos) institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki numatomo vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybę, privalo raštu informuoti savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybą (skyrių) apie numatomą vaiko laikiną išvykimą į užsienio valstybę, nurodydamas kelionės tikslą, trukmę ir šalį, į kurią vaikas išvyksta.
Kelionė automobiliu ir pasienio formalumai
Norint važiuoti automobiliu į užsienio šalį, reikia paso, vairuotojo teisių (vairuojančiam automobilį), automobilio dokumentų, dažnai - automobilio civilinės atsakomybės draudimo, kuris galiotų toje šalyje (vadinama „žalia korta“).
Važiuojant į kai kurias šalis, jeigu automobilis priklauso ne jums, privalote turėti įgaliojimą, kuriame savininkas suteikia jums teisę valdyti tą automobilį. Gali būti reikalaujama, kad įgaliojimas būtų notaro patvirtintas. Jei į šalį, į kurią važiuojate, reikia iš anksto gaunamos vizos, pase turi būti ta viza. Jei planuojate kirsti valstybių sieną nuomotu automobiliu, pasteiraukite nuomos kompanijoje, ar tai yra pagal taisykles galima.
Apskritai paėmus, į visas šalis, į kurias iš Lietuvos logiška važiuoti automobiliu (t.y. visa Europa ir aplink), automobiliu nuvažiuoti tikrai įmanoma ir nesudėtinga. Bet egzotiškesnėse vietose, pvz. Afrikoje, ypač į pietus nuo Sacharos, būna daugiau tikrų ar išsigalvotų ribojimų, muitininkai ar pasieniečiai reikalauja kyšių už tų ribojimų „apėjimą“. Vienas dažnesnių biurokratinių ribojimų egzotiškesnėse šalyse - carnet de passage, „automobilio pasas“, kurį privalo turėti automobilis, kad būtų praleistas per sieną.
Pasienio patikrinimo trukmė ir eilių valdymas
Patikrinimas ant sienos važiuojant lengvuoju automobiliu užtrunka neilgai - nuo 5 minučių iki kokio pusvalandžio. Eilės susidaro, kadangi valstybių sieną galima kirsti tik sienos perėjimo punktuose, o tų punktų gana nedaug. Kai kurie pasienio punktai yra skirti tik vietiniam susisiekimui - tai yra, juos gali kirsti tik aplinkinių valstybių piliečiai.
Atvažiavę arti valstybių sienos perėjimo punkto greičiausiai išvysite automobilių eiles ar eilutes. Jeigu eilėje stovi vien sunkvežimiai, nestokite į tą eilę - tai ilgesnė, vien sunkvežimiams skirta eilė. Lenkite tą eilę ir stokite už kitų lengvųjų automobilių. Tuomet važiuokite paskui kitus automobilius iki patikrinimo punkto ir darykite, ką daro jie. Dairykitės šlagbaumų, ženklų „STOP“ - jei yra toks ženklas, visada sustokite, apsidairykite, ar nėra pareigūnų, ir tik nieko nesant ar niekam nereaguojant važiuokite toliau.
Ties kažkuria vieta eilė gali šakotis - pvz., virš vienos juostos bus pažymėta važiuoti tik Europos Sąjungos piliečiams, virš kitos - ne Europos Sąjungos piliečiams; viena skirta mikroautobusams, kita - lengviesiems automobiliams. Kartais gali būti, kad pasienio punkte nebus eilės ir jūs iš karto privažiuosite prie patikrinimo punkto. Pasakyti, kokios bus eilės, neįmanoma. Kai kuriuose pasienio punktuose jos dažnai didelės, kitose - mažos, bet dar kitur priklauso nuo laiko, sezono. Pavyzdžiui, ant Lietuvos-Baltarusijos sienos, kur tebuvo gal 15 automobilių eilėje prieš mane, taip prastovėjau 3 valandas.
Daugelį kitų pasienio punktų kirtau gerokai greičiau - paprastai užtrunka iki 1 val., o kartais ir iki 15-30 min. Visgi, dėl visa ko pasistengiu tarp sienos kirtimo ir kitų planų pasilikti pakankamai laiko.
Standartinis pasienio patikrinimas
Standartinis pasienio punktas susideda iš keturių sustojimų, kuriuose reikia sustoti visiems automobiliams:
- Valstybės, iš kurios išvykstate, pasieniečiai. Patikrina pasus, dokumentus.
- Valstybės, iš kurios išvykstate, muitininkai.
- Valstybės, į kurią atvykstate, muitininkai.
- Valstybės, į kurią atvykstate, pasieniečiai. Patikrina pasus, dokumentus.
Kai kuriuose sustojimuose pakanka stabtelėti prie pareigūno ir jis tik žvilgteli pro langą, pro langą paima pasus. Kitur reikia pačiam išlipti iš automobilio, prieiti prie langelio ar į pastatą. Jūsų gali klausinėti įvairių klausimų. Dažniausi - kur važiuojate, ką ten veiksite, kur apsistosite, kiek laiko keliausite po tą šalį. Net jei keliaujate be plano, verta šį bei tą sugalvoti: jei atsakymai būna gana standartiniai ir gerai žinote šalies lankytinas vietas, praleidžia greitai, tuo tarpu jei „įdomesni“ - tardo ilgiau. Jei kyla įtarimų, gali pakviesti į atskirą kambarį ir uždavinėti seriją panašių klausimų tikėdamiesi, kad susikirsite. Paprastai rimtesnis patikrinimas būna šalyje į kurią įvažiuoji.
Praktiniai patarimai kertant sieną
Daugelyje pasienio punktų jokių mokesčių nėra. Kartais būna, pvz., mokamas tiltas. Kiekvienoje šalyje įstatymai skiriasi, bet daugelis daiktų nekels problemų jokioje šalyje. Pavyzdžiui, gyvūnai ar augalai gali reikalauti papildomos tvarkos, kad neužvežtumėte jų ligų. Realybėje, jei kažkokių daiktų nedaug (pvz. koks vienas sumuštinis kur padėtas važiuojant į šalį, kur mėsa uždrausta), maža tikimybė, kad muitinė juos pamatytų. Išskyrus tuos atvejus, kai tarp šalių santykiai labai blogi, muitininkų ir pasieniečių tikslas nėra kabinėtis prie menkniekių, trukdyti, ar paimti papildomą eurą mokesčių. Jų tikslas yra užkirsti kelią rimtiems dalykams: rimtai kontrabandai, nelegalų vežimui ir t.t.
Valiutos keitimas ir kelių mokesčiai
Ties siena (prieš ją, už jos) paprastai būna valiutos keityklų. Ne visada, bet valiutos kursas ten dažnai blogas. Reikia žinoti tikrąjį valiutos kursą bei spręsti, ar ten keistis pinigų. Dažnai gali būti verta turėti „bent kažkiek“ pinigų, kad ir prastesniu kursu: t.y. išsikeisti nedidelę sumą, o paskui jau rimčiau keistis kažkur mieste, arba nusiimti grynus pinigus nuo bankomato.
Kai kuriose šalyse yra mokami visi keliai ar visos magistralės. Tada gali reikėti nusipirkti kelių vinjetę. Tai yra „nuolatinis bilietas“ (savaitinis, mėnesinis ar pan…), leidžiantis važiuoti visais tais keliais. Jei planuojate vinjetę pirkti, tai paprastai geriausia yra pirkti iš karto anapus sienos ar ties ja. Net jei šalyje mokami ne visi keliai ir nėra vinječių, o mokama už nuvažiuotą atstumą mokamais keliais, verta pasižiūrėti kurie ir kaip apmokestinami, kad turėti omenyje. Kai kuriose šalyse nėra mokėjimo punktų pačiuose keliuose, o reikia turėti specialų aparatą, priklijuotą prie stiklo, ir jį papildyti pinigais, kurie tada nurašinėjami važinėjant mokamais keliais - tuo irgi gerai pasidomėti ties valstybių siena. Verta pasižiūrėti naujos šalies kelių eismo taisykles (ypač kokie maksimalūs greičiai, kas daugelyje šalių skiriasi). Greičiai būna ir parašyti kažkur anapus valstybių sienos specialiame ženkle.
Lietuvos rytinių sienų saugumo kontekstas ir iššūkiai
Tėvo pagrobto ir į Rusiją išvežto vaiko drama kursto diskusijas dėl Lietuvos valstybės sienos apsaugos. Nors pasieniečiai į nelegalų sienos kirtimą sureagavo žaibiškai, pripažįstama, kad vyras su vaiku buvo pastebėti jau pakeliui į Rusiją, o kol tam ruošėsi krante - išliko nematomi. Šia tema prabyla ne tik paprasti stebėtojai, bet ir aukščiausi šalies valdžios pareigūnai. Tokie įvykiai patvirtina kritiką apie spragas ir jų daugės.
Lietuvos prezidentas akcentavo, kad vaikas buvo pagrobtas ir siena buvo kirsta per labai trumpą laiką. „Mane informuoja, kad tai buvo padaryta per labai trumpą laiką ir mūsų pareigūnai atvyko į įvykio vietą labai greitai, labai operatyviai, tačiau, nepaisant visų pastangų, per vėlai. Taigi, klausimas atsakingoms institucijoms, ką dar galime padaryti, kad sienos saugumas būtų dar labiau sustiprintas“, - sakė G. Nausėda.
Apie būtinybę imtis tam tikrų veiksmų didinant Lietuvos sienų saugumą kalba ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas. „Siena turi būti stiprinama realiai, nes klaidų ir spragų yra tikrai nemažai. Nors Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) turėjo pratybas su visomis tarnybomis, kaip reaguotų į įvairias grėsmes, į pabėgėlius, nors visada kalbama, kad turime sieną, stebėjimo kameras, turime jaustis saugūs, mes, opozicija, kritikuojame įrodydami faktais, kad tikrai to nepakanka, nes pabėgėliai pabėga ir prakerpa tas spygliuotas vielas, ir tą segmentą, ir tos kameros visiškai nieko neapsaugo. Tai įrodo faktai, kai vos tik prasidėjus pratyboms buvo nupjautos dvi vaizdo stebėjimo kameros. Ir nepagavo, kas nupjovė“, - dėstė D. Gaižauskas.
D. Gaižauskas pabrėžia, kad „Čia atėjo žmogus ir paprasta valtimi pabėgo. Tai jeigu ateina specialistai… Kai mes kalbame apie grupuotės „Wagner“ teroristus, profesionalus, tai jie gali taip pralįsti, kad net nepajausi ir nepamatysi“. Jis teigia, kad „Mes turime dvi valstybes - Rusiją ir Baltarusiją - kurios yra agresyvios, sukėlė karą Ukrainoje, vadinasi, jų specialiosios tarnybos yra visiškai kitokio pasirengimo ir pajėgumo, o mes turime sustiprinti sieną.“
VSAT atstovas Liutauras Šimelionis teigia, kad „Šiuo metu valstybės siena su Rusijos Federacija yra 100 proc. stebima vaizdo sistemomis. 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę mūsų pasieniečiai per vaizdo stebėjimo sistemas mato ir stebi sienos liniją su Rusijos Federacija.“ Paklaustas, kokias matytų sienos apsaugos gerinimo galimybes, L. Šimelionis aiškino, kad „Idealiausia būtų, kad pasieniečiai galėtų matyti pažeidimą nuo pat pradžių, kai pažeidėjas atvyksta prie upės, kad lips, kad kažką darys. Tada, aišku, mums yra ilgesnis reagavimo laikas. Bet visi puikiai turbūt suprantame, kad yra gamtinės sąlygos, augmenija, dar kažkokie veiksniai.“
Žmonės, kurie pasienyje ketina valtimis ar kitomis panašiomis priemonėmis plaukti Nemunu ar Skirvyte, turi turėti specialius leidimus. Sekmadienį, kai tėvas su pagrobtu vaiku nusprendė plaukti į Rusiją, pasieniečiai buvo už 150 m nuo pažeidimo vietos ir į pažeidimo vietą atplaukė per 1 minutę. „Mūsų pirminė įvykio analizė parodo, kad bent jau kol kas mes šioje situacijoje nematome kažkokių mūsų pasieniečių sargybos netinkamų veiksmų", - teigiama. Tiesa, šioje upėje nėra specialių valstybės sieną žyminčių riboženklių, nes tai nėra laivybinė upė, kur tokie ženklai numatomi.
tags: #baltarusijos #sienos #kirtimas #su #vaiku
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
